Plėvelė – pati populiariausia daiktų pakavimo priemonė, kuri padeda siunčiamas siuntas bei persikraustymui skirtiems daiktams saugiai pasiekti tikslą. Kadangi šiuo metu pakavimo plėvelių pasirinkimas labai platus – pagal poreikius kiekvienas gali rasti konkrečiai jam labiausiai tinkamą variantą. Juolab, pakavimo plėvelės kaina yra gana maža, tad naudinga persikraustant kiekvieną daiktai apvynioti atskirai.

Pakavimo plėvelės gali būti skaidrios yra juodos medžiagos. Koks skirtumas, kurią verta pasirinkti? Beveik jokio. Dažniausiai persikraustymo metu norisi visus brangius daiktus supakuoti atskirai, tad pasirinkus skaidrią pavyks puikiai matyti, kokie daiktai yra supakuoti. Juoda plėvele, tiesa,tinka tada, kai daiktus norisi apsaugoti nuo kaitrių saulės spindulių, kurie gali akinti ir tuo pačiu blukinti. Taigi, kadangi nuo spalvos pakavimo plėvelės kaina nekinta – kiekvienas gali pasirinkti jam  labiausiai tinkamą variantą.

Plėvelės padeda ne tik daiktams išvengti dužimų, tačiau tuo pačiu šios plėvelės yra puiki apsauga nuo drėgmės, tad jeigu lauke lyja persikraustymo metu ir bijote, kad drėgmė gali sugadinti paveikslą – plėvelė tampa reikalinga. Lygiai taip pat ji labai sėkmingai apsaugo ir nuo dulkių su kuriomis tenka susidurti tiek persikraustymo, tiek siuntos pervežimo metu. Net ir kokybiškoje dėžėse esantys daiktai gali apdulkėti, jeigu jiems reikia atlaikyti nemažą atstumą. Tokiu atveju papildoma apsauga tampa ne tik galima, tačiau ir labai reikalinga, kadangi apsaugosite ne tik medžio dirbinius, tačiau ir tokius daiktus, kurie aptekę dulkėmis gali juos visiškai sugadinti: maisto produktus, kosmetikos priemones, gyvūno daiktai ir panašiai.

Kadangi plėvelė yra gaminama naudojant modernią technologiją masiniu būdu – tai suteikia galimybę įsigyti ją mažomis kainomis. O papildoma pakavimo plėvelės kaina bus mažesnė tokiu atveju, jeigu pirksite internetu. Tai patogesnė galimybė pamatyti akcijas bei nuolaidas, kurios visiškai nesumažins įsigyjamo daikto kokybės, tačiau leis sutaupyti.

Nors atrodo, kad persikraustymo metu pervežame daiktus greitai ir jiems neteks patirti nesklandumų bei jokio neigiamo poveikio – kartais net ir pačios mažiausios smulkmenos gali sugadinti Jums brangius daiktus, o jų apvyniojimas tikrai nereikalauja daug laiko ir yra pigus, tad verta apsisaugoti papildomai.

The post Tampri pakavimo plėvele – būtina siekiant apsaugoti daiktus appeared first on Sūduvos Gidas.

Iki Marijampolės miesto merų bei savivaldybių tarybų rinkimų likus mažiau nei dviem savaitėms vis dar nėra aiškūs lyderiai, kurie kas bus išrinkti į Marijampolės savivaldybės vadovus bei kokių partijų atstovų daugiausia bus naujojoje Taryboje. Rinkimams bepasiekiant finišą, tam tikriems partijų sąrašams suduodami skaudūs smūgiai – jos šalinamos iš rinkiminės kovos dar prieš jai pasibaigiant.

Sūduvos gidas primena, kad praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija pašalino Gedimino Akelaičio vedamą komitetą „Už Marijampolės vienybę“, kadangi VRK nustatė, kad komitetas neturi privalomo narių skaičiaus. Komitete „Už Marijampolės vienybę“ nebeliko privalomų 54 narių. Komiteto „Už Marijampolės vienybę“ lyderis Gediminas Akelaitis per VRK posėdį aiškino, kad iš viso komitetą sudarė 57 nariai, bet dar prieš jį registruojant paaiškėjo, jog vienas narys mirė, kitai kovą baigiasi leidimas gyventi Lietuvoje. Dėl to komitetas jau registruotas be jų. Kadangi po to dar kažkas atsiėmė parašą, G. Akelaitis prašė nariais laikyti minėtus du asmenis – mirusįjį ir naujo leidimo gyventi Lietuvoje laukiančią moterį.

Nors Sūduvos gido turimais duomenimis, komiteto lyderis Gediminas Akelaitis kreipėsi į teismą, tačiau kol nėra jo sprendimo lieka galioti vyriausiosios rinkimų komisijos verdiktas. Dėl šios priežasties, šiandien mūsų tinklapyje paskelbtoje apklausoje, kurios tikslas išsiaiškinti, preliminarią gyventojų nuomonę už kurį politinių partijų sąrašą jie balsuos artėjančiuose savivaldos rinkimuose lieka be G. Akelaičio vedamo komiteto „Už Marijampolės vienybę“.

Mūsų rengiama apklausa vyks paskutinę rinkiminę savaitę, todėl kviečiame aktyviai dalyvauti išsakant savo nuomonę, už kurį sąrašą Jūs balsuosite artėjančiuose Marijampolės savivaldos rinkimuose, kurios partijos ar sąrašai jūsų nuomone turėtų, kartu su tiesiogiai išrinktu meru valdyt Marijampolės savivaldybę.

Balsuoti galite paspaudę nuorodą  https://suduvosgidas.lt/ 

Palaikykite savo mėgstamą sąrašą Sūduvos gido rengiamoje apklausoje!

The post „Sūduvos gidas“ tinklalapyje skelbiama apklausa „Už kurį sąrašą balsuosite rinkimuose į Marijampolės savivaldybės tarybą?“, tačiau be G. Akelaičio vedamo komiteto „Už Marijampolės vienybę“ appeared first on Sūduvos Gidas.

Šakių rajono savivaldybės informacija 

The post Šakiečių kūrybos studija “Virsmas” – tarp gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojų appeared first on Sūduvos Gidas.

The post Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų dėmesiui appeared first on Sūduvos Gidas.

Šią savaitę vyko Erasmus+ programos projekto „Europinė patirtis sėkmingai profesinei ateičiai“ informacinis seminaras virėjo specialybės mokinėms, kurios kovo 7 d. išvyks į stažuotę Italijoje.

Susitikimo metu Centro direktorius Gražvydas Juodišius ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irma Mockevičiūtė palinkėjo mokinėms sėkmės, iniciatyvumo semiantis įvairiapusiškos patirties, ir, žinoma, grįžus pasidalinti įgyta patirtimi.

Šešios mokinės sieks įgyti daugiau teorinių žinių ir profesinių įgūdžių apie sveiko maisto produktus, jų apdorojimą, patiekimą bei išmoks gaminti itališko maisto patiekalų, kurių receptais galės pasidalinti su Centro bendruomene ir būsimose darbovietėse.

Mokinės po stažuotės surengs parodomąją pamoką, kurios metu parodys savo žinias ir įgūdžius gaminant sveikus itališkus patiekalus. Dalyvės per šiuos keletą mėnesių atliko daug įvairių pasirengimo stažuotei užduočių, todėl joms buvo įteikti tai patvirtinantys pažymėjimai. Artėjant stažuotės
pradžiai buvo aptarti visi praktiniai aspektai (kelionė, gyvenimas apartamentuose, darbas, bendravimas su kitakalbiais žmonėmis), aptartos psichologinės problemos, kurios gali kilti užsienyje.

Darbų ir civilinės saugos inžinierė Audronė Vaitkevičienė informavo, kaip reikia saugiai ir atsakingai elgtis kelionės ir praktikos metu. Projektų vadovė Monika Lunskutė pristatė dalyviams darbovietę, gyvenamąją vietą, logistiką, buvo aptartį mokinėms kilę klausimai. Mokinės Italijoje gyvens ir dirbs visą mėnesį.

Marijampolės profesinio rengimo centro informacija

The post Būsimos virėjos mokysis gaminti sveiką itališką maistą appeared first on Sūduvos Gidas.

Jau nuo kovo 4 d. Žemės ūkio ministerija kviečia šalies smulkiuosius kiaulių augintojus teikti paraiškas valstybės paramai gauti.

Parama įsigyjant ūkinius gyvūnus (išskyrus kiaules) skiriama asmenims, kurie 2018 metais nuo spalio 16 d. ir (arba) 2019 metais iki paraiškos pateikimo dienos laikė nuo 1 iki 100 kiaulių ir visas jas paskerdė, sunaikino arba jos nugaišo dėl afrikinio kiaulių maro.

Pareiškėjai turi įsipareigoti ketverius metus nuo pagalbos skyrimo dienos nelaikyti kiaulių ir auginti kitų rūšių ūkinius gyvūnus.

Pareiškėjams atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 2 tūkst. Eur vienam pareiškėjui, ūkinių gyvūnų (išskyrus kiaules) įsigijimo išlaidų.

Parama galima pasinaudoti keturiais etapais, neviršijant bendros 2 tūkst. Eur paramos sumos.

Atkreiptinas dėmesys, kad paraiškas pateikti galės ir tie kiaulių laikytojai, kurie tiesiog nusprendė ar dar nuspręs atsisakyti trejus metus auginti kiaules. Paramą galės gauti asmenys, kurie 2019 m. sausio mėnesį laikė nuo 1 iki 100 kiaulių ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos visas jas yra paskerdę ar nugaišinę.

Sąlygas atitinkantiems pareiškėjams bus mokama 100 Eur išmoka už kiekvieną paskerstą kiaulę.

Nusprendusiems kiaulių laikymo neatsisakyti, Žemės ūkio ministerija rekomenduoja pasinaudoti iki 900 Eur siekiančia parama. Ji skirta iki paraiškos pateikimo dienos laikiusiems nuo 1 iki 100 kiaulių. Už šias lėšas bus kompensuojamos biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių įsigijimo išlaidos.

Paraiškos ir kiti privalomi pateikti dokumentai renkami savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą nuo š. m. kovo 4 d. iki balandžio 30 d.

LR žemės ūkio ministerijos informacija

The post Smulkiesiems kiaulių augintojams – valstybės parama jau nuo kovo pradžios appeared first on Sūduvos Gidas.

Kas bendro tarp menininkės Galinos Dauguvietytės, jūrų kapitono, mokslininko okeanologo Povilo Almio Mažeikos ir Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis? Be to, kad jie buvo šviesūs, savo srityje pasižymėję žmonės, juos galima būtų vadinti pomirtiniais nelegalais, nes po mirties jų pelenai buvo išbarstyti arba užkasti pažeidžiant galiojančius Lietuvos įstatymus. Paradoksalu, tačiau,  nors įstatyme ir nurodoma kitaip, legaliai išbarstyti urnos turinio Lietuvoje galimybės nėra, nors daugumoje šalių tai – normali praktika.

Lietuvoje pomirtinė valia garantuoja baudą

Žmonių palaikų laidojimo įstatymas apibrėžia, kad žmogaus palaikus galima kremuoti, o urną su pelenais užkasti kapinėse, padėti specialiame laidojimo rūsyje, saugoti kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje. Velionio pelenus išbarstyti legaliai galima tik specialiai tam kapinėse įrengtuose pelenų barstymo laukuose. Paradoksas – įstatymo apibrėžti laukai realybėje neegzistuoja, nes dauguma kapinių buvo projektuotos gerokai seniau, kai krematoriumų Lietuvoje nebuvo arba jie nebuvo dar tokie populiarūs, todėl tokia vieta jose nebuvo numatyta. Kad tokie laukai būtų įrengti, reikia Aplinkos ministro sprendimo, o pastarąjį įgyvendinti užtrunka labai ilgai, tad pelenų klausimas ir lieka kaboti ore.

Už kolumbariumo vietą susimokėti negalintiems ir įstatymo bei paskutinės artimo žmogaus valios painiavoje įstrigusiems žmonėms lieka tik nelegaliai išbarstyti pelenus gamtoje arba urną neribotą laiką saugoti namuose. Tiesa, nors administracinių nusižengimų kodeksas nenumato atsakomybės už ilgą urnos su žmogaus palaikais saugojimą namuose ir valstybinės institucijos to nekontroliuoja, laikotarpį po Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo norima aiškiai apibrėžti.

„Dabar orientuojamasi, kad laikinas urnos saugojimas namuose gali užtrukti apie 3 mėnesius, tačiau realybėje šis laikas gerokai ilgesnis. Po įstatymo pataisų priėmimo urną gali būti nuspręsta leisti namuose laikyti ribotą laiką – 10 ar 20 metų, kad po ją saugojančių artimųjų mirties urna neatsidurtų šiukšlyne ar nestovėtų pamiršta naujų gyventojų bute. Tie, kurie pelenus išbarsto jūroje ar kitoje vaizdingoje vietovėje, šiuo metu užsitraukia teisinę atsakomybę ir baudą iki 60 Eur. Deja, bet realybė tokia, kad žmonėms tai gerokai pigiau nei kelis šimtus ar net tūkstantį eurų kainuojanti vieta kolumbariume, kurią įsigyti gali ne kiekvienas. Esame, turbūt, viena iš nedaugelio valstybių, kurioje pagal įstatymą pomirtinė veliono valia artimiesiems užtraukia Temidės rūstybę, nors legalius būdus tai įgyvendinti tas pats įstatymas riboja“, – įžvalgomis dalijasi ir įstatyminės bazės įgyvendinimo trūkumus pastebi „Lietuvos krematoriumo“ vadovas Bernardas Vilkelis.

Kaip dar vieną problemą, B. Vilkelis įvardija ir tai, kad nors kremuoti mirusieji „Lietuvos krematoriume“ yra registruojami visi be išimties, tačiau pasigendama valstybinio kapinių registro, kuriame būtų pateikta informacija apie tai, kur amžinojo poilsio atgula urna su kremuotais palaikais.

Bažnyčia pelenų barstymą griežtai smerkia

Net XXI a., kai krematoriumas – jokia naujovė, krikščionybės požiūriu pelenų barstymas pavėjui vis dar vertinamas kaip palaikų išniekinimas, nes, pasak šios doktrinos, žmogaus kūnas „yra šventovė, todėl jį reikia atitinkamai gerbti, o sudeginto nevalia drabstyti“. Bažnyčios direktyvoje dėl mirusiųjų kremavimo nurodoma, kad palaikai turi būti palaidoti kapinėse ar kitoje pašventintoje vietoje – esą tik taip mirusiuosius pasieks maldos ir geriau bus išsaugotas jų atminimas. Sužinojęs, kad mirusysis bus kremuotas, o jo pelenai išbarstyti, dvasininkas gali atsisakyti toliau vykdyti bažnytinę ceremoniją.

Tokį požiūrį prieš rengiant Žmonių palaikų laidojimo įstatymą atviru laišku išreiškė ir arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius: „Nepagarba kremuotiems palaikams būtų rodoma neribotą laiką juos laikant namuose arba kitose pagal krašto tradiciją neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens paviršiaus. Kremuoti palaikai turi būti laidojami žemėje arba kolumbariumuose.“

Pasaulyje vieningos nuomonės dėl pelenų barstymo nėra

Kremavimo praktika pasaulyje itin populiari: Europoje ir JAV kremuojama apie 50-60 proc. visų palaikų, Skandinavijoje – net iki 75 proc., Indijoje įprasta visus palaikus kremuoti, tad natūralu, kad šios šalys susiduria su pelenų saugojimo ir jų barstymo reglamentavimu. Ir čia mes gerokai atsiliekame, nes daugumoje šalių mirusiojo pelenų išbarstymas jo pageidautoje vietoje – normali ir nedraudžiama praktika. Ir tai nebūtinai turi vykti kapinėse – tam skiriamos ir įrengiamos specialios vietos: Suomijoje šalia Kotkos buvusio uosto specialiai įrengta pelenų išbarstymo į jūrą vieta, Argentinoje ant stataus La Kote uolos skardžio leidžiama barstyti pelenus į jūrą, tokia praktika taikoma ir Airijoje.

„Jungtinėse Amerikos valstijose leidžiama mirusiojo pelenus barstyti į jūrą, tačiau tai turi vykti bent 3 jūrmilės nuo kranto – juos galima išberti tiek iš laivo, tiek iš lėktuvo. Tiesa, vienas reikalavimas yra – jeigu norima palaikus atiduoti jūrai su visa urna, ji turi būti draugiška aplinkai ir greitai suyranti. Nors specialaus leidimo tokiai procedūrai nereikia, būtina per 30 dienų informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą. Norint pelenus išbarstyti regioniniuose parkuose ar kitose lankytinose vietose, būtina gauti vietos prižiūrėtojų leidimą“, – sako „Lietuvos krematoriumo“ vadovas.

Pasak jo, ne visos šalys tokios draugiškos mirusiojo norams – Vokietijoje pelenų barstymo taisyklės tokios pat griežtos, kaip ir Lietuvoje, nes šioje šalyje urna turi būti saugoma namuose arba kolumbariumuose, o pelenus išbarstyti galima tik specialiai tam suprojektuotose vietose. Dar griežtesnė šiuo klausimu Prancūzija: čia ne tik, kad draudžiama vėjui atiduoti mirusiojo pelenus, bet įsigaliojus naujai įstatymo pataisai, urnas namie laikyti galima tik metus – vėliau artimieji turi nuspręsti, laikyti ją kolumbariume ar šeimos mauzoliejuje.

Vieningos nuomonės dėl mirusiojo pelenų išbarstymo nėra, nes šiam aktui įtakos turi tiek aplinkosaugos, tiek moraliniai ir religiniai niuansai. Tiesa, dėl itin aukštos kremavimo temperatūros kremuotuose palaikuose nelieka absoliučiai jokių užkrečiamų ligų galimybės, tačiau chaotiškai barstant pelenus lankomose vietose, iškiltų grėsmė biologinei taršai, todėl turėtų būti ne tik aiškiai apibrėžtas įstatymu reguliavimas, tačiau ir būti užtikrintas jo įgyvendinimas bei kontrolės mechanizmai.

The post Įstatymas prieš paskutinę valią – laidoti „kaip reikia“ ar atiduoti pelenus vėjui? Kokia praktika vyrauja pasaulyje? appeared first on Sūduvos Gidas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos  Marijampolės  departamento specialistai (toliau – NVSC Marijampolės departamentas) informuoja, kad Marijampolės apskrityje šiais metais buvo užregistruoti pirmieji du tymų atvejai. Susirgo suaugę asmenys. Vienas ligonis buvo išvykęs į Olandiją. Tikslių rizikos veiksnių nustatyti nepavyko. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2019 metais registruojami tymų  protrūkiai daugelyje Europos šalių (Ukrainoje, Prancūzijoje, Rumunijoje,Graikijoje, Italijoje ir kitose šalyse). Tymai plinta ir kitose Europos regiono šalyse. 2019 m. sausio – vasario mėn. Lietuvoje buvo užregistruoti 67 tymų atvejai (daugiausiai Kauno ir Vilniaus apskrityse). 

Paskutiniai tymų atvejai Marijampolės  apskrityje buvo užregistruoti 2008 metais.

 Tymai – lengvai plintanti užkrečiamoji liga

Tymai – tai ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Sąlytis tarp  žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 min., yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Tymais sergantis asmuo gali užkrėsti kitus dar 4-5 dienas iki ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir imunosupresiniams žmonėms.

Dažniausiai susirgimas tymais pasireiškia karščiavimu, vėliau – akių uždegimu, sloga bei 3-7 ligos dieną atsiranda bėrimai. Bėrimai, kurie neniežti, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau išplinta į kitas kūno vietas ir išlieka 4-7 dienas. Pavojingos tymų komplikacijos – pneumonijos, galvos smegenų ir dangalų,širdies raumens, inkstų kanalėlių uždegimai ir kita.

Efektyviausia apsaugos priemonė – skiepai

Vienintelė tymų infekcijos valdymo ir profilaktikos priemonė – vakcinacija. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimo kalendorių, vaikai kombinuota vakcina (tymų, epideminio parotito ir raudonukės – MMR vakcina) yra nemokamai skiepijami du kartus (15-16 mėnesių ir 6-7 metų amžiaus).

Tymams valdyti būtina sukurti ir išlaikyti labai aukšto lygio kolektyvinį imunitetą. Tam, kad susidarytų kolektyvinis imunitetas ir būtų apsaugoti žmonės, kurie dėl sveikatos sutrikimų negali būti skiepijami, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja paskiepyti ne mažiau kaip 95 proc. visuomenės narių.

Kaip elgtis po kontakto su tymais susirgusiu asmeniu

Sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama stebėti  savo sveikatą vidutiniškai 10 dienų po turėto kontakto ir pasireiškus bet kokiems tymams būdingiems sveikatos sutrikimams, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir informuoti prieš kiek laiko buvo sąlytis su tymais sergančiu asmeniu.

Neskiepytiems, nepilnai skiepytiems (skiepytiems viena MMR vakcinos doze), nesirgusiems sąlytį turėjusiems suaugusiems asmenims NVSC Marijampolės departamento specialistai rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti ne vėliau kaip praėjus 72 val. po turėto kontakto. Nespėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento informacija

The post Marijampolės apskrityje užregistruoti tymų atvejai appeared first on Sūduvos Gidas.

Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus ataskaitiniame susirinkime kalbėta ne tik apie pernai nuveiktus darbus, didėjantį organizacijos narių skaičių, bet ir apie tai, kad ne visi regiono žemdirbių rūpesčiai pasiekia sprendžiamąją valdžią Vilniuje, kartais jie užstringa tarpinėje stotelėje – Kaune, centrinėje Lietuvos ūkininkų sąjungos „būstinėje“. Todėl prabilta apie tai, kad gal būt vertėtų stiprinti pajėgas regionuose, jungtis čia veikiantiems padaliniams ir siekti efektyvesnių ir greitesnių problemų sprendimo būdų.

Prieš penkerius metus Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriui pradėjo vadovauti Sigutis Jundulas, kuris tikrąja to žodžio prasme organizaciją šiame krašte prikėlė iš numirusiųjų. Prieš tai jos veikla jau keletą metų merdėjo, narių sąraše figūravo maždaug 30 ūkininkų pavardžių, tačiau nei vienas turbūt nebūtų galėjęs įvardinti, kokia jiems iš to nauda. Kuomet vadovavimas buvo patikėtas S. Jundului, kuris yra ir Žemės ūkio rūmų atstovas šiame regione, reikalai ėmė sparčiai keistis. Žemdirbiai pajuto, kad problemas kur kas sėkmingiau galima spręsti ne pavieniui, o surėmus pečius, džiaugiasi, kad juos laiku pasiekia naudinga informacija, yra kviečiami į seminarus, dalyvauti įvairiuose renginiuose.

Pristatydamas ataskaitą už praėjusius metus S. Jundulas pasidžiaugė, kad didėjantis narių skaičius Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriuje rodo, jog vėl atsiranda žemdirbių pasitikėjimas šia organizacija ir jos veikloje matoma prasmė. Šiuo metu skyriuje yra 117 registruotų narių – beveik keturis kart daugiau nei prieš penkerius metus.

„Kuo mūsų daugiau, tuo stipresni argumentai reikalaujant valdininkų spręsti vienokias ar kitokias problemas. Norėtųsi, kad žemdirbiai tai suprastų, nes aš vienas už visus nepakovosiu, reikia „stipraus užnugario“. Mūsų skyriuje dominuoja vidutinius ūkius turintys ūkininkai, tad daugiausiai dėmesio skiriame jų interesų gynimui. Stambieji ūkiai ar bendrovės patys yra pakankamai stiprūs, o ir bendroji šalies žemės ūki politika jiems palankesnė, tad smulkesniesiems reikėtų vienyti savo jėgas, kad nebūtų išstumti į užribį“, – įsitikinęs S. Jundulas.

Anot jo, be Marijampolės ūkininkų sąjungos padaryto „spaudimo“ valdžiai, vargu ar šio krašto žemdirbiai dabar galėtų džiaugtis 40 proc. sumažintu žemės mokesčiu, kuris praėjusiais metais padidėjo net kelis kartus, o pavienių žemdirbių prašymai dėl nuolaidų neturėjo jokios įtakos.

Kalbėdamas apie dalyvavimo Ūkininkų sąjungoje privalumus, S. Jundulas įvardijo ne tik didesnes galimybes ginti savus interesus, bet ir prioritetus ES paramos projektuose.

„Už tai, kad yra Ūkininkų sąjungos ar kokios kitos žemdirbių organizacijos nariais, pareiškėjai gauna papildomus 5 pirmenybinius balus. Tad jei pareiškėjų yra daugiau nei skiriamų lėšų, tuomet daug ką lemia pirmenybiniai balai“, – priminė vadovas. Ūkininkų sąjungos minimalus metinis nario mokestis yra 10 eurų, tačiau iš didesnių valdų savininkų prašoma kiek daugiau, nors tai irgi tik labai simbolinė suma. Kai kuriose savivaldybėse veikia Jaunųjų ūkininkų sąjungos padaliniai, kai kur mėginama juos kurti.

„Mūsų gretose yra ne vienas, kuris dalyvauja politinėje veikloje, yra savivaldybės Tarybos nariai ar pretendentai jais tapti. Tai skirtingų partijų atstovai ir tai labai gerai, nes nuomonių įvairovė reikalinga. Mes dalyvaujame įvairių projektų ir procesų kuriamojoje veikloje, aukščiausioji valdžia gan dažnai kreipiasi į žemdirbiškas organizacijas, kad šios išreikštų savo pozicijas ar nuomonę vienu ar kitu klausimu. Šiek tiek apmaudu, kad centrinė mūsų organizacija per mažai klauso iš regioninių padalinių siunčiamų nuomonių ir rekomendacijų, vyksta centre kažkokie skaidymosi, skirstymosi procesai. Svarstome galimybę į Žemės ūkio ministeriją iš padalinių kreiptis tiesiogiai, o ne per „centrą“, nes procesas labai užsitęsia ir kartais išvis svarbūs klausimai lieka Kaune taip ir nepasiekę Vilniaus. Būna net nepatogu visa tai paaiškinti vietos ūkininkams, su kuriais aptarėm, svarstėm problemą, o galiausiai ji nesulaukė nei reikiamo susidomėjimo, nei jokio rezultato“, – tikina S. Jundulas.

Vis dažniau, anot jo, pasvarstoma apie bendrą Sūduvos krašto ūkininkų sąjungą, kuri apjungtų dabar čia veikiančius LŪS padalinius, nes dabartinio Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Jono Talmanto politika nėra priimtina.

„LŪS susivienijo su Žemės ūkio bendrovių asociacija ir gina stambiųjų interesus, o vidutiniai ir smulkieji ūkiai lieka nuošalyje. Jei ir toliau taip bus, mums su jais ne pakeliui. Į centrinės organizacijos veiksmus kol kas žiūriu kritiškai ir gal būt reikės galvoti apie savarankiškos organizacijos sukūrimą Sūduvos krašte“, – svarsto S. Jundulas.

Anot jo, kai kas šią poziciją bando komentuoti kaip Žemės ūkio rūmų, kurios atstovu Marijampolės regione jis yra, tačiau S. Jundulas tvirtina, kad tai jo paties ir šio krašto žemdirbių nuomonė.

„Norint efektyviai spręsti aktualius klausimus, reikia pasirinkti atitinkamą kryptį ir veikti. Kas iš to, jei pernai LŪS suvažiavime kėlėme 19 spręstinų klausimų, iš kurių vos du buvo teigiamai išspręsti, o visa kita nuėjo perniek. Jei ūkininkų sąjungos nariai matys tik tokį rezultatą, kokia prasmė centrui mokėti įnašus už narystę, kurie siekia per 1100 eurų metams ir dar remti Kaune vykstančias šventes? Šiuos pinigus rastume kur panaudoti ir savo regione“, – įsitikinęs S. Jundulas.

Reikšmingais praėjusių metų įvykiais S. Jundulas įvardijo Lietuvos žemdirbių suvažiavimą Jonavoje, kur buvo aptartos mūsų šalies žemės ūkio aktualijos bei ūkininkų piketus Briuselyje, kur buvo keliama nevienodų tiesioginių išmokų problema. LŪS Marijampolės skyriaus vadovas buvo mūsų šalies piketuotojų priešakyje.

Kalbėdamas apie LŪS Marijampolės skyriaus perspektyvas S. Jundulas akcentavo, kad svarbiausia dabar reikia apsispręsti, kuria kryptimi ir su kuo eiti, o gal būt savo regione vienyti pajėgas ir kurti savarankišką žemdirbių organizaciją.

Milda Kudirkaitė

Nuotraukoje:  LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas ir LŽŪR atstovas regione Sigutis Jundulas buvo pirmosiose gretose Lietuvos ūkininkų pikete Briuselyje.

The post Sūduvos krašto ūkininkai ketina kurti savarankišką sąjungą appeared first on Sūduvos Gidas.

Prieš šimtą metų retame Lietuvos mieste ar miestelyje buvo viešai pasidžiaugta Vasario 16-ąja. Tam buvo nemažai priežasčių: ne šventės rūpėjo tuomet, kai gyvenimo sąlygos negerėjo. Kai kur Lietuvoje naujoji lietuvių valdžia net nepradėjo kurtis – ten šeimininkavo okupantai iš Rytų ir prie jų prisiplakę vietiniai gyventojai.

1919 m. pradžioje Marijampolėje lygiagrečiai funkcionavo dvi valdžios: lietuvių ir vokiečių. Žmonės stengėsi vokiečius ignoruoti ir rėmė savo vykdomuosius komitetus, tačiau viešiems renginiams rengti reikėjo gauti abiejų instancijų leidimus. Kaip tai vyko Marijampolėje ir pasakoja aktyvus tų įvykių dalyvis, mokytojas, ūkininkas J. Kurtinaitis:

„Artėjo 1919 m. vasario 16 d. Vietos administracija ir visuomenė ruošėsi kaip galima iškilmingiau ją paminėti, bet įvykiai žadėjo ką kita. Vasario 16 d. išvakarėse raudonarmiečiai užėmė Alytų, žuvo I pulko vadas A. Juozapavičius, o vado ir ūpo netekusi pulko dalis atsikėlė į Marijampolę. Dėl šios nesėkmės ir Raudonosios armijos artėjimo labai suaktyvėjo vietiniai komunistai. Karo komendantas J. Motiejūnas – Valevičius paskelbė apsiausties padėtį ir uždraudė bet kokius susirinkimus. Tačiau to nežinodami raiti kaimo vyrai pradėjo joti į miestą švęsti Vasario 16-osios. Vokiečių įgula užklausė mūsų kariuomenės vadovybės, iš kur atsirado ir kas esą tie raiteliai. Kadangi ties Liudvinavo keliuose šeimininkavo komunistai, tai visų nerimas buvo suprantamas. Tik ankstyvas rytas mus išgelbėjo nuo susidūrimo su kariuomene ir laimingai atvykome į „Blaivybės“ draugijos kiemą.

Aš su dviem draugais Juozu Senkumi ir Pijumi Žalnieruku ėjome į komendantūrą (dabar Vytauto gatvė, namas į pietus nuo Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios) pasitarti iškilmių reikalu ir sutikome būrį ginkluotų Lietuvos kareivių. Jie mus tuojau sustabdė ir paklausė, kas esame ir ko įjojome į miestą. Mes paaiškinome kas ir ko susirinko ir kad visi raiteliai apsistojo „Blaivybės“ draugijos  kieme. Visgi karininkas pasiuntė dalinį saugoti, kad nė vienas raitelis neišeitų į miestą, o mane pakvietė užeiti į štabą. Minėta kariuomenės dalis stovėjo Amsterdamskio namuose (matyt, prie dabartinių P. Armino ir Aušros gatvių – B. M.).

Ten išsiaiškinę su vienu karininku ėjome į komendantūrą. Ji įsikūrė a. a. veterinarijos gydytojo Brundzos namuose (tuometinėje Varšuvos gatvėje, namas į pietus nuo cerkvės – B.M.). Paties komendanto J. Motiejūno – Valevičiaus neradome, o jo vietoje rastas karininkas atsisakė leisti viešą vasario 16-osios demonstraciją ir teko grįžti į I pulko štabą (dabartines kareivines – B.M.) tartis, ką toliau daryti. Nutarėme vykti į demonstraciją be leidimo. Po pamaldų, prieš parapijos bažnyčią, susirinko demonstrantai ir dvi kareivių kuopos; kiti gyventojai nedalyvavo iškilmėse.  Buvo bijomasi, kad gali susirinkti ir komunistai, kurių minioje nepavyktų iškart atpažinti. Jie galėjo sukelti triukšmą ir dar labiau sugadinti visuomenės ūpą.

420 raitų vyrų ir minėti kareiviai tvarkingai dainuodami prajojome miesto gatvėmis ir, sugrįžę į „Blaivybės“ salės kiemą, išsiskirstėme“.

Taip Marijampolėje buvo atšvęsta pirmoji vasario šešioliktoji.

Benjaminas Mašalaitis

Pridėta asociatyvi Marijampolės nuotrauka (Mitingas miesto sode)

The post Vasario 16-osios minėjimas Marijampolėje prieš šimtą metų appeared first on Sūduvos Gidas.

Lietuvoje futbolo sezonas tradiciškai prasideda rungtynėmis dėl LFF supertaurės. Dvikova, per kurią grumiasi praėjusio sezono A lygos čempionai ir LFF taurės laimėtojai, rengiama likus savaitei iki nacionalinio čempionato pradžios.

Sekmadienį 15 val. Marijampolės „Arvi“ manieže išvysime principinių varžovų akistatą tarp A lygos čempionų Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkų ir taurės savininko Vilniaus „Žalgirio“. Rungtynių vietą per specialų balsavimą išrinko futbolo gerbėjai.

Abu klubai būsimą mačą pasitinka skirtingai nusiteikę. „Sūduva“ išsaugojo komandos branduolį ir du iš eilės čempionų titulus padėjusį laimėti trenerį Vladimirą Čeburiną. „Žalgirį“ sezono išvakarėse sukrėtė permainos – treneris Valdas Urbonas staiga priėmė kvietimą treniruoti nacionalinę rinktinę, o jį pakeitęs Marekas Zubas su ekipa darbuojasi tik antrą savaitę.

„Sunku pasakyti, kaip trenerių kaita pakeis varžovų žaidimo braižą. Vis dėlto mums labiau reikėtų rūpintis savo demonstruojamu futbolu, – svarstė V. Čeburinas. – Sekmadienį bus įdomios rungtynės, nes mūsų ir „Žalgirio“ konkurencinė kova suteiks futbolininkams daug motyvacijos. Pažiūrėsime, kuri komanda sezonui pasiruošė geriau.“

„Žalgirio“ sporto direktoriumi šią žiemą tapęs Deividas Česnauskis akcentavo, jog silpniausia grandis jo ekipoje šiuo metu yra puolimas. D. Česnauskis atskleidė, kad iki sezono pradžios Vilniaus klubą dar gali papildyti vienas kitas naujokas.

„Sūduvos“ kapitonas Algis Jankauskas teigė, jog visi jo komandos nariai jau pasiilgo intensyvių kovų: „Pusantro mėnesio vykstantis pasirengimas, kurį sudaro didelis treniruočių krūvis ir kontroliniai mačai, gana sunkus. Todėl visi nekantraudami laukiame pirmųjų oficialių rungtynių.“

Lietuvos čempionai marijampoliečiai šį mėnesį energijos sėmėsi dviejų savaičių treniruočių stovykloje Kipre. Žalgiriečiai treniravosi Druskininkuose ir žaidė kelias kontrolines rungtynes Baltarusijoje.

LFF supertaurės dvikovos su pertraukomis rengiamos nuo 1996 metų. Pernai trofėjų laimėjo „Sūduva“, 5:0 sutriuškinusi Kauno „Stumbrą“.

„Sūduva“ ir „Žalgiris“ supertaurės rungtynėse susitiks pirmą kartą.

“Lietuvos žinios”

BNS nuotraukoje: „Sūduvos“ futbolininkai šiemet vėl gins Lietuvos čempionų titulą.

The post Futbolo sezono premjera – Marijampolėje appeared first on Sūduvos Gidas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos vasario 14 d. vykusiame posėdyje buvo nuspręsta panaikinti Marijampolės savivaldybės visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“, registraciją.

Visuomeninis rinkimų komitetas „Už Marijampolės vienybę“ 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi į  Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti šį sprendimą. Skunde komitetas nurodė, kad VRK ginčijamą sprendimo dalį grindė vienintele aplinkybe, jog iš komiteto „Už Marijampolės vienybę pasitraukus vienam jo nariui, narių skaičius tapo mažesnis nei Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytas minimalus narių skaičius.

Taip pat, skunde komitetas argumentavo, kad VRK yra saistoma svarbaus termino – 30 dienų iki rinkimų – kandidatų sąrašų paskelbimo. Suėjus šiam terminui, kandidatų ir kandidatų sąrašų kėlimo etapas yra užbaigtas ir prasideda kitas etapas – rinkimų agitacijos laikotarpis. Palikus galioti ginčijamą sprendimo dalį, būtų formuojama tokia teismo praktika, kad ateityje gali susidaryti situacija, kai rinkimų komitetams netekus reikalingo minimalaus narių skaičiaus jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, VRK laikys, „kad kandidatų sąrašas toliau rinkimuose nedalyvauja“, nors balsavimas jau bus prasidėjęs. Dar daugiau, gali susidaryti situacija, kai kitiems rinkimų komitetams netekus reikalingo minimalaus narių skaičiaus po rinkimų dienos, bet VRK dar nepaskelbus galutinių rinkimų rezultatų, rinkimų komiteto iškeltas kandidatų sąrašas bus laikomas nedalyvaujančiu rinkimuose.

Vyriausioji rinkimų komisija atsižvelgdama į tokį pateiktą komiteto skundą, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu skundą atmesti.

VRK pažymi, kad renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose Marijampolės savivaldybėje Nr. 25 yra 27, todėl remiantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, dvigubas šios savivaldybės renkamų tarybos narių skaičius privalo būti 54. Atsižvelgiant į tai, VRK priėmė sprendimą panaikinti komiteto registraciją, nes jo priėmimo dieną komitete liko tik 53 nariai. Pasikeitusį komiteto narių skaičių pripažino ir pats komitetas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo  35 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodoma, kad rinkimų komitetą sudaro tos savivaldybės, kurioje keliami kandidatai, rinkėjai; rinkėjų turi būti ne mažiau kaip dvigubas savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius, taip pat į šio straipsnio 7 dalies 2 punktą, kad rinkimų komiteto veikla baigiasi, kai VRK šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, nusprendė atmesti komiteto pateiktą skundą.

Taip pat Teismas nurodo, kad įstatyme nėra nustatyto termino, iki kada VRK turi priimti sprendimus dėl visuomeninių rinkimų komitetų registracijos panaikinimo.

Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju VRK, nustačiusi, jog Komiteto narių liko mažiau negu numatyta Įstatyme, sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino Komiteto registraciją, ir, atsižvelgusi į tai, nutarė atmesti Komiteto skundą ir laikyti, kad komiteto „Už Marijampolės vienybę“ sudarytas kandidatų sąrašas toliau 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja.

Po šio sprendimo Marijampolėje savivaldos rinkimuose dalyvaus šešios partijos ir du visuomeniniai komitetai:

1. Povilas Isoda (Lietuvos socialdemokratų partija);
2. Kostas Jankauskas (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai);
3. Rolandas Jonikaitis (Visuomeninis rinkimų komitetas „Šaukiam tautą“);
4. Kęstutis Kubertavičius (Lietuvos socialdemokratų darbo partija);
5. Kęstutis Mažeika (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga);
6. Metas Ražinskas (Darbo partija);
7. Gintaras Skamaročius (Išsikėlė pats);
8. Algis Žvaliauskas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Už geresnę ateitį Marijampolėje“).

Po VRK priimto sprendimo, tapti Marijampolės savivaldybės meru gali 8 kandidatai. Šiame sąraše buvęs Visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ atstovas Gediminas Akelaitis šią galimybę praranda.

Parengė Rasita Tiščenkaitė pagal VRK informaciją ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą

The post VRK teisėtai ir pagrįstai panaikino visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ registraciją appeared first on Sūduvos Gidas.

Vargu ar sutiksime žmogų, kuris šių metų laiku nesiskųstų net ir menkiausia sloga. Žvarbiems šaltymečio orams mainantis su atlydžiu, sunku nepatekti į sergančiųjų epidemija gretas. Gripas – dažnas palydovas tų, kas ilgą dienos dalį praleidžia ofisuose, uždarose ir mažai vėdinamose patalpose. Jei imuninė sistema šlubuoja, užtekti gali ir vieno kolegiško rankų paspaudimo, kad iškristumėte iš grafiko ne vienai savaitei. Kai kurie pacientai kasmet neapsieina ir be medikų pagalbos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dar sausio viduryje buvo kone penktadaliu daugiau nei pernai ir dvigubai daugiau nei metų pradžioje.

Kritinė būklė buvo pasiekta didžiuosiuose miestuose, kur nuo gripo epidemijos neišvengta ir mirčių. ULAC medikai primena, kad peršalimo simptomai vystosi pamažu, o gripo – staiga, t. y. per 12 val.

Virusinės infekcijos pasireiškia tokiais simptomais kaip karščiavimas, sloga, gerklės, galvos skausmas, kosulys. Radikalaus gydymo esant šiems susirgimas nėra – dažniausiai yra taikomas simptominis gydymas, rekomenduojamas poilsio režimas.

Peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu jos dažnos ir sunkios, dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Todėl pajutus žymų sveikatos pablogėjimą – bendrą silpnumą, didelį nuovargį, šaltkrėtį, diskomfortą krūtinės srityje, aukštesnę nei 38 laipsnių temperatūrą – svarbu laiku kreiptis į medikus. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik jūsų gydytojas.

6 svarbiausi imuniteto sargai

Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metų laiku itin svarbu imuninę sistemą palaikyti iš vidaus. Ne tik sergantiems (ar jau persirgusiems), bet ir sveikiems, epideminiame fone dirbantiems žmonėms organizmą būtina stiprinti papildomai.

Pateikiame sąrašą naudingų bei ypatingų gamtos produktų, ne vieną šimtmetį plačiai naudojamų dėl juose esančių veikliųjų medžiagų, padedančių organizmui kovoti su virusais ir atgauti jėgas po ligos.

1. Šitakių (Shiitake) ekstraktas

Iš Japonijos kilęs šitakis – išskirtinis vitaminų ir mineralų šaltinis, o šių grybų ekstraktas dėl savo veikliųjų medžiagų yra vertinamas nuo seno. Slopindamas patogeninę mikroflorą organizme, šitakių ekstraktas gali kovoti beveik su visų rūšių virusais – gripu, pūsleline, hepatitu ir netgi AIDS.

2. Reishi grybų ekstraktas

Plokščias medžių grybas reishi (liet. tikrinis blizgutis) dėl savo gydomųjų savybių žinomas jau tūkstančius metų. Viena iš aktyviųjų šiuose grybuose esančių medžiagų – polisacharidai, kuriuose yra imuninę sistemą stiprinanti medžiaga – beta gliukanas. Jų ekstrakte taip pat gausu ir antioksidantų, kurie saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio. Todėl šį produktą rekomenduojama pasitelkti sergant astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis.

3. Bičių pienelis

Kiekvienas bitininkas patvirtins, kad bičių pienelis – kone vertingiausias, biologiškai aktyvus bičių produktas. Natūraliame bičių pienelyje yra 18–42 proc. baltymų, 1,4–4,3 proc. riebalų, apie 18 proc. angliavandenių, 20 proc. aminorūgščių (iš kurių 22 yra nepakeičiamos). Taip pat vitaminai B1, B2, B6, B12, PP, C, pantotenas, folio rūgštis, biotinas, geležis, siera, magnis, manganas, kalcis, auksas, chromas, silicis, nikelis, sidabras, cinkas, kobaltas ir daugybė kt.

Svarbiausios veikliosios bičių pienelio medžiagos – lipidai ir organinės rūgštys. Didžiausią dalį (iki 90 proc.) šio produkto sudaro tik bičių pienelyje randama 10-hidroksi-2-deceno rūgštis, kuri pasižymi antibakteriniu, antimutageniniu, imunomoduliuojančiu, antinavikiniu poveikiais.

Dėl pienelyje esančių polifenolių, hormonų, baltymų ir peptidų, šis bičių produktas ne tik slopina uždegimą, trukdo daugintis virusams ir naikina bakterijas, bet ir skatina medžiagų apykaitą, leidžia atitolinti senatvę.

4. Karvės priešpienis

Didžiausią apsaugą vos gimusiam kūdikiui suteikia mamos priešpienis. Tai – tarsi pirmasis skiepas, tonizuojantis ką tik gimusio kūdikio imuninę sistemą. Jameyra 2 kartus daugiau baltymų, 1,5 karto daugiau mineralinių medžiagų, 2 kartus mažiau riebalų, daugiau mineralų ir vitaminų bei apsauginių medžiagų nei subrendusiame motinos piene.

Priešpienyje esantisperdavimo veiksnys (ang. Transfer factor) apmokoimunitetą efektyviai kovoti su plataus spektro bakterijomis, virusais ir grybeliais bei kitomis organizmo ląstelėmis. Tiesa, motinos organizme jis gaminasi tik 3 dienas po gimdymo, tad jo injekcijągauname tik pirmąsias savo gyvenimo valandas.

Iki šiol žinoma kone vienintelė mokslo patvirtinta alternatyva – karvių priešpienis. Jis savo molekuline struktūra yra identiškas žmonių priešpieniui, todėl yra saugus ir tinkamas naudojimui.

5. Piridoksinas

Piridoksinas (arba vitaminasB6) – vandenyje tirpus B grupės vitaminas, laikomas pačiu aktyviausiu, daugiausia funkcijų atliekančiu šios grupės vitaminu. Kaip kofermentas vitaminas B6 dalyvauja baltymų ir angliavandenių apykaitoje, genetinės informacijos perdavime, hormonų gamyboje, reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferenciaciją, stiprina imuninę sistemą.

6. Askorbo rūgštis

Askorbo rūgštis (arba vitaminas C) – vienas būtiniausių vitaminų žmogaus organizmui. Kartu su vitaminu E, karotinoidais ir keliais mineralais vitaminas C yra laikomas pagrindiniu organizmo antioksidantu, saugančiu nuo pavojingų ligų, kurias sukelia laisvieji radikalai.

Didesnius jos kiekius patartina vartoti nėščiosioms ir maitinančioms moterims, taip pat rūkantiems, vartojantiems alkoholį, valgantiems termiškai apdorotą maistą, vyresnio amžiaus žmonėms bei kenčiantiems nuo virškinimo sistemos ligų.

Sveikatos specialistai rekomenduoja organizmą stiprinti kompleksiškai, vartojant preparatus,kuriuose gausu imuninę sistemą atstatančių, saugančių bei palaikančių veikliųjų medžiagų.

The post Vienas rankos paspaudimas gali paguldyti į lovą ilgam appeared first on Sūduvos Gidas.

 Sveikata yra gyvenimas, neapsunkintas tavo kūno.                                                                                                         Renė Leriche (1879–1955), chirurgas, fiziologas

Kūno grūdinimas – vienas iš sveikatos stiprinimo būdų. Reguliarus ir sistemingas pabuvimas šaltesniame, nei įprasta, ore ar kūno apliejimas vėsiu vandeniu daro įtaką imuninei sistemai, medžiagų apykaitai bei psichoemocinei būklei.

Geresnė sveikata ir grūdinimasis didina pasitikėjimą savimi, savigarbą ir atsparumą stresui. Tyrimai rodo, kad sveikesni ir aktyvesni yra žmonės, kurie, būdami vaikai, gyveno sveikai ir buvo fiziškai aktyvūs. Tyrimai rodo teigiamą kasdienio fizinio aktyvumo ir kūno grūdinimo poveikį vaikų mokymosi rezultatams, įsiminimui ir dėmesio sukaupimui, gebėjimui spręsti psichologines problemas.

Tas, kuris grūdinasi ir, pavyzdžiui, prausimąsi duše vis baigia apsiliedamas šaltu vandeniu, tampa atsparesnis peršalimo ligoms, gerai jaučiasi ir yra darbingas. Prie šalčio procedūrų pripratęs organizmas geba greičiau sušilti bet kokiomis sąlygomis.

Kad kūnas būtų stiprus, o  žmogus – sveikas, reikia žinių. Grūdinimasis bus sėkmingas laikantis svarbiausių principų. Rekomenduojama:

• Grūdintis sistemingai. Grūdinimosi įprotis susiformuoja per keletą mėnesių, o nutraukus procedūras poveikio netenkama per 2–3 savaites. Padaręs pertrauką, net ir labai užsigrūdinęs žmogus vėl turėtų pradėti nuo švelnesnių, paprastesnių procedūrų.
• Grūdintis nuosekliai. Didinti procedūrų intensyvumą geriau pamažu, kasdien. Kas 2–3 dienas taikytinos intensyvesnės procedūros (pavyzdžiui, tris dienas apsiliejus vėsiu, ketvirtą dieną apsilieti šaltu vandeniu).
• Atsižvelgti į individualias savybes. Galbūt jums tinka apsiliejimas duše +18º C vandeniu, galbūt apsitrynimas ar apsiprausimas iki pusės vėsiu vandeniu, o galbūt maloniausiai jausitės lengvai apsirengę ir keletą minučių pasimankštinę lauke ar balkone. Grūdinimasis ir fizinis aktyvumas – puikus sveikatos stiprinimo kompleksas.
• Būti gerai nusiteikus. Grūdinimosi procedūros palankiai veikia nuotaiką, suteikia netikėtai malonių emocijų.

Kaip pradėti?

Prieinamiausios grūdinimosi priemonės yra vanduo ir vėsus oras.

Apsipylimas vėsiu vandeniu – daugeliui priimtiniausiais grūdinimosi visus metus būdas. Iš pradžių vandens temperatūra gali būti apie 30º C, vėliau apsipilama vis vėsesniu vandeniu. Kontrastinis dušas (apsiliejimas tai šiltu, tai vėsiu vandeniu) taip pat labai naudingas. Grūdinimuisi puikiai tinka ir tik šaltas vanduo. Galima pradėti nuo 15 sekundžių. Kiekvieną kartą baigiant praustis duše, apsiliejama vis vėsesniu vandeniu. Po savaitės jau drąsiai galima apsilieti ir šalta srove. Paėmus dušo galvutę į rankas, apliejama dešinioji koja ir ranka, tada – kairioji, po to apliejama krūtinė ir sprandas bei nugara. Jeigu bijote itin šalto vandens, neskubinkite savęs – jei norėsite, priprasite pamažu. Svarbu po tokio dušo gerai nusausinti kūną, bet netrinti odos. Jeigu po to netampa vėsu, jeigu oda šiek tiek įraudo, tai yra požymiai, jog termoreguliacijos mechanizmai „įsijungė“ ir kitą kartą apsiliejimas vėsiu vandeniu gali būti ilgėlesnis. Jeigu po procedūros darosi vėsoka, reikia padaryti keletą pritūpimų ar kitų pratimų, kurie padėtų sušilti, imtis aktyvios veiklos.

Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tiems, kurie mano, jog eksperimentai grūdinantis – ne jiems, rekomenduojamos švelnesnės procedūros. Tai gali būti  apsitrynimas rankšluosčiu, sudrėkintu kambario temperatūros vandeniu, plaušine ar tiesiog rankomis. Pradedama nuo viršutinės kūno dalies (kaklas, rankos, krūtinė, nugara), po to aptrinamas juosmuo ir kojos. Baigus nusišluostoma sausu rankšluosčiu.

Oro ir saulės vonios

Pasivaikščiojimai ir žygiai, pasimankštinimas lauke bet kokiu oru ar tik pavaikštinėjimas keletą minučių lengvai apsirengus, miegas prie praviro lango stiprina ir grūdina organizmą. Buvimas prie jūros, saulė, vėjas ir jodo prisotintas oras grūdina kompleksiškai. Saikingas buvimas saulėje gerina nuotaiką, organizme sparčiau sintetinamas vitaminas D. Šiluma provokuoja prakaitavimą, taip pašalinamos nereikalingos medžiagos. Vasarą saulėje būti rekomenduojama ne ilgiau kaip vieną valandą per dieną, ypač žmonėms, kurių oda šviesi.

Ar galima į eketę?

Link ekstremalių potyrių geriau eiti nuosaikesniu keliu. Tačiau sveikiems ir psichologiškai pasirengusiems žmonėms keletą sekundžių trunkantis pasinėrimas į ledinį vandenį – vienas malonumas. Gerai jaučiuosi, pasimankštinau, kad šiek tiek sušilčiau, nieko nebijau, nes žinau, kad tai darau dėl savo sveikatos ir vidinio džiaugsmo, o ne puikuodamasis, – tokių principų vedinas žmogus gaus tik naudą.

Nereikėtų šokti į eketę prieš tai nepasirūpinus saugumu. Vandenyje neturi būti aštrių ledo šukių, kad pasineriant jos nesužeistų. Slidus takas iki eketės gali būti griuvimų ir galimos traumos priežastis. Išlipus iš vandens, jeigu nejaučiama stingdančio šalčio, tinka pasimankštinti, paklausti savęs, ką man suteikė pasinėrimas. Nubraukti vandenį nuo kūno galima ir savimasažo judesiais, rankšluostis nėra būtinas. Dar prieš pasineriant reikėtų apgalvoti žingsnius, kurie bus svarbūs išlipus iš eketės: kaip greitai apsirengsiu, ar reikės pakloto, ant kurio atsistosiu šlapiomis kojomis ir pan. Išlipus iš vandens ir pajutus užplūdusią euforiją, svarbu nesušalti. Todėl reikia atidžiau įsiklausyti į savo kūną, pakankamai šiltai apsirengti, išgerti karštos arbatos. Vokietijoje XIX amžiuje grūdinimąsi propagavęs dvasininkas ir sveikatintojas Sebastianas Kneipas sakė, jog protingesnis yra tas, kuris vėsiame vandenyje pabūna vieną minutę, o ne dvi. Dažniausios pradedančiųjų „ruonių“ klaidos yra per ilgas buvimas vandenyje, taip pat nėrimas žemyn galva – tai didelė susižalojimų rizika. Net drąsuoliai neturėtų užsibūti lediniame vandenyje, o prieš pasinerdami į eketę turi pasimankštinti.

Įsitikinimas, kad alkoholis padeda sušilti, yra neteisingas. Iš tikrųjų alkoholis išplečia paviršines kraujagysles ir dėl to gali atrodyti, jog yra šilčiau. Esant tokios būsenos, yra daug didesnė rizika persišaldyti, nes tiesiog išjungiamos organizmo sistemos, kurios turėtų padėti pasirengti stresui. Alkoholio pavartojęs žmogus negali adekvačiai įvertinti situacijos.

 Po pirties

Pasinėrimas į ledinį vandenį po pirties yra kur kas švelnesnis grūdinimosi būdas. Po karštos pirties akimirkai įšokus į ledinį vandenį šalčio poveikio beveik nepajaučiama, tačiau teigiamas poveikis kūnui tikrai yra. Po pirmojo pasikaitinimo pirtyje pasinerti į ledinį vandenį nerekomenduojama, užtektų tik apsilieti vėsiu vandeniu, o po antrojo pasikaitinimo jau galima pūkštelti ir į eketę.

 Kas vyksta grūdinantis?

Grūdinimosi procedūrų metu odos receptoriai, veikiami aplinkos temperatūros, perduoda impulsus į centrinę nervų sistemą. Taip išorės dirgikliai sukelia stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja hipofizės, antinksčių ir skydliaukės hormonai. Odos receptorių dirginimas grūdinimosi procedūrų metu yra tarsi akupunktūra ar kitos sveikatingumo procedūros, kai veikiami biologiškai aktyvūs taškai.

Grūdinimosi procedūrų metu didėja organizmo aprūpinimas krauju, nes stimuliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Intensyvėja medžiagų apykaita, geresnis organų ir audinių aprūpinimas deguonimi ir kitomis būtinomis medžiagomis. Didėja ir bendras organizmo atsparumas stresui.

Tinkamai pasirinktos ir sistemingos grūdinimosi procedūros tobulina organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos apykaitą prisitaikant prie aplinkos sąlygų ir padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

The post Grūdinimosi abėcėlė appeared first on Sūduvos Gidas.

Stresas – šiais laikais nuolatinis žmogaus palydovas. Norėdami stresą panaudoti tinkamai, tai yra įgalinti organizmą veikti, ir išvengti ilgalaikio streso poveikio sveikatai, turime mokytis jį valdyti. Kaip dažnai matome, net suaugusiems, užgrūdintiems įvairiausių gyvenimo patirčių ir profesinių išbandymų, nebūtinai pavyksta tai padaryti. O kaip tą sėkmingai įveikti jaunuoliui mokyklos suole, dar tik brandinančiam asmenybę ir jaučiančiam tėvų, mokytojų, draugų, visuomenės lūkesčius ir spaudimą? Apie pagalbą paaugliams, patiriantiems stresą, kalbamės su Vilniaus technologijų mokymo centro psichologe Milda Tumėniene.

Sakoma, kad stresas nėra savaime blogas reiškinys. Patiriant stresą trumpą laiką, jis net mobilizuoja, pagelbsti produktyviau dirbti. Tačiau, kaip atpažinti, kad streso lygis pernelyg aukštas arba jaunuoliui (-ei) akivaizdžiai tapo sudėtinga su juo susitvarkyti?

 Galima teigti, kad streso lygmuo tapo pernelyg aukštas tuomet, kai jis ima trukdyti atlikti kasdienes svarbias veiklas. Pavyzdžiui, dėl patiriamo streso jaunuoliui nuolat sunku susikaupti, įsiminti naują informaciją. Taip pat jaunuolis gali imti nebepasitikėti savo jėgomis, pradėti vengti stresą keliančių situacijų, pavyzdžiui, vengti eiti į mokyklą ar atsiskaitymus. Kartais patirdami stiprų stresą paaugliai gali tapti nervingi, demonstruoti agresiją arba, atvirkščiai, atsiriboti nuo kitų, tapti drovūs.

Kur kas žalingesnis ilgą laiką besitęsiantis stresas. Esant ilgalaikiam stresui, jaunuoliui gali išsivystyti lėtinis nuovargis, sutrikti miegas, gali atsirasti įvairių psichosomatinių simptomų,  pavyzdžiui: dažni galvos, skrandžio skausmai, taip pat silpnėja tokio žmogaus imunitetas – jis tampa mažiau atsparus peršalimo ligoms. Tokiu atveju galima teigti, kad jaunuoliui su stresu sunku susitvarkyti, tad naudinga būtų su savo sunkumais nelikti vienam ir kreiptis pagalbos.

Stresą kiekvienas žmogus išgyvena skirtingai. Į tą pačią situaciją: artėjančius egzaminus, svarbius atsiskaitymus, spaudimą pasirinkti ateities profesiją ar pan. – kiekvienas reaguoja nevienodai. Pasitaiko, kai tėvai arba mokytojai vaiko pasimetimą traktuoja kaip išlepimą, pernelyg didelį jautrumą. Kaip tinkamai reaguoti, jei paauglys(-ė) situaciją priima kur kas aštriau nei jo(-s) bendraamžiai?

 Iš tiesų, svarbiausia taisyklė, siekiant padėti nerimą patiriančiam paaugliui – tai jį ar ją išklausyti. Labai svarbu nenuvertinti jo patiriamų baimių, nenuneigti jų tokiomis frazėmis kaip, pavyzdžiui: tu perdedi, šioje situacijoje visai nėra dėl ko jausti stresą, ir kiti susiduria su tokiomis situacijomis, bet nestresuoja taip kaip tu – ir panašiai. Taip pat nederėtų barti ar gėdinti paauglio dėl to, kokius nuogąstavimus jis ar ji išsako. Vietoj to reikėtų pasikalbėti su jaunuoliu apie tai, kas konkrečiai kelia stresą, pasiteirauti, kas anksčiau padėdavo įveikiant stresą keliančias situacijas, kartu paieškoti galimų sprendimo būdų (o, jeigu sunku juos rasti, pasvarstyti apie galimybę kreiptis profesionalios pagalbos), parodyti supratimą ir palaikymą. Svarbu, kad jaunuolis nesijaustų vienišas su savo baimėmis ir žinotų, jog, esant reikalui, gali pasidalinti savo jausmais, būti išklausytas.

Kaip jaunuoliams patiems susidoroti su stresu, jei atsiranda jausmas, kad įtampa ir emocijos ima viršų?

 Svarbu pastebėti, kad streso  išvengti ar visiškai panaikinti gyvenime neįmanoma. Vis dėlto jo laipsnį galima kontroliuoti ir patiems pasitelkiant įvairias psichologines technikas ir būdus. Vienas iš veiksmingų būdų kovoti su stresu – kvėpavimo pratimai. Taisyklingai kvėpuojant į mūsų kraują patenka daugiau deguonies, stabilizuojasi širdies ritmas, nurimsta kūnas ir psichika.

Paaiškinsiu, kaip tą reikia padaryti? Pirmiausiai, uždėkite vieną ranką ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Lėtai ir giliai kvėpuojant stenkitės susikoncentruoti į įkvėpimą bei iškvėpimą, pasistengti kvėpuoti taip, kad kilnotųsi pilvas, o ne krūtinė. Įkvepiant reikėtų suskaičiuoti iki keturių, tada dvi sekundes kvėpavimą sulaikyti ir iškvėpti, skaičiuojant iki šešių. Pratimą reikėtų tęsti apie keturias minutes. Šis pratimas gana praktiškas, nes jį galima atlikti tiek ramioje aplinkoje, pavyzdžiui, namie, tiek keliaujant autobusu į mokyklą, tiek pertraukų metu.

Dar vienas būdas nuraminti save  –  vaizduotės pratimai. Pavyzdžiui, kartą per dieną galima praktikuoti Ramios vietos pratimą. Šiuo atveju galima leistis į tam tikrą vaizduotės kelionę ir pabandyti užsimerkus vizualizuoti ramią vietą, kurioje jaučiatės ramiai ir saugiai, kurioje galite atsipalaiduoti. Tai gali būti bet kokia vieta: mielas gamtos kampelis, namų vieta, kurioje pavyksta nurimti, ar kokia kita erdvė, kur jaučiatės atsipalaidavęs(-usi). Pradžioje naudinga patogiai įsitaisyti ir lėtai bei giliai pakvėpuoti, stengiantis įsivaizduoti, kaip su kiekvienu iškvėpimu kūnas nurimsta, kaip jus palieka įtampa ir nerimas. Tuomet įsivaizduokite, jog esate vietoje, kurioje jaučiatės saugiai ir ramiai. Įsivaizduokite vietą kuo detaliau – pabandykite apžvelgti aplinką, kokios detalės išryškėja, pasistenkite pajusti, kokie kvapai sklando aplinkui, ką toje vietoje girdite, ką užuodžiate. Būkite toje vietoje tiek, kiek norisi. Jeigu užplūsta nerimą keliančios mintys, nekaltinkite savęs, tiesiog pabandykite pamažu vėl grįžti prie malonių vaizdinių. Kai būsite pasiruošę baigti pratimą, dar kartą giliai įkvėpkite ir staigiai iškvėpkite. Pasirąžykite ir atsimerkite.

Žinoma, atsipalaiduoti gali padėti ir pasivaikščiojimai gamtoje, ramios muzikos klausymas. Svarbu dirbti ir su savo mintimis. Verta savęs paklausti, kas šioje situacijoje galėtų nutikti blogiausio, ar aš pajėgčiau ištverti tą blogiausią scenarijų, galbūt tuos galimus nemalonius situacijos padarinius savo veiksmais galėčiau kaip nors sumažinti. Galima sau ant lapo pabandyti surašyti, kokie realūs faktiniai įrodymai patvirtina baimes, o kokie – paneigia. Naudinga ir, apskritai, pasvarstyti, kiek ši situacija yra svarbi mano gyvenime, kiek ji man bus reikšminga, pavyzdžiui, po kelių mėnesių ar metų?

Stresui veikiant ilgesnį laiką – tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Kokia pagalba yra būtina, kai atsipalaidavimo, kvėpavimo ir kiti pratimai nebėra veiksmingi?

 Jeigu streso niekaip nepavyksta įveikti pačiam, derėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kurie padės išsiaiškinti galimas stipraus ar užsitęsusio streso priežastis bei suteiks pagalbą kontroliuojant patiriamą stresą.

Kiek įtakos streso valdymo sėkmei turi asmens psichinė sveikata? Kaip pastarąją stiprinti?

 Psichikos sveikata yra svarbi sėkmingai streso kontrolei. Psichikos sveikata nemaža dalimi priklauso nuo mūsų psichinės higienos. Siekiant palaikyti psichinę pusiausvyrą, svarbus yra reguliarus miego ir poilsio režimas. Miegoti per parą reiktų mažiausiai septynias valandas, tačiau svarbu atsižvelgti į savo organizmo poreikius – jeigu po septynių valandų jaučiatės nepailsėję, pasistenkite dienos darbus planuoti taip, kad galėtumėte leisti sau ilsėtis aštuonias ar devynias valandas. Taip pat svarbu sveika ir vitamininga mityba, fizinė veikla (geriausia, jeigu ja pavyksta užsiimti gryname ore). Be visa ko, svarbu nelikti su užklupusiomis sudėtingomis situacijomis vienam ir nebijoti savo sunkumais pasidalinti su artimaisiais, draugais. Jeigu nėra tokios galimybės, galima paieškoti savipagalbos ar terapinių grupių. Gerai psichinei sveikatai taip pat svarbu puoselėti ir savo dvasinius poreikius – tam gali padėti meditacija ar malda.

The post Psichologas – mokyklai: kaip padėti paaugliui suvaldyti stresą? appeared first on Sūduvos Gidas.

Apieįvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Dalinamės dažniausiai girdimais mitais apie įvaikinimą ir pateikiame informaciją, kaip yra iš tikrųjų.

MITAS:vaikai įvaikinami neatsižvelgiant į jų nuomonę

Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja vaiko interesams.

Kiekvieno įvaikinamo vaiko atveju, šios Civilinio Kodekso nuostatos yra laikomasi.

Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Globos namuose dirbantys psichologai, socialiniai darbuotojai ar globos namų darbuotojai, turintys artimą ryšį su vaiku, atsižvelgdami į vaiko amžių ir brandą, išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės augti įtėvių ar globėjų šeimoje, pasitikslinami vaiko lūkesčiai galimai šeimai, jų gyvenimo būdui.

Nepavykus surasti įtėvių ar globėjų šeimos Lietuvoje, globėjas bendraudamas su vaiku išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės būti įvaikintam užsienio piliečių šeimoje. Tik esant teigiamai vaiko nuomonei dėl įvaikinimo, pradedama organizuoti ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra bei ieškoma užsienio piliečių šeima, galinti geriausiai užtikrinti galimo įvaikinti vaiko interesus.

MITAS: įvaikinimo procese nevertinama vaiko globėjo (rūpintojo) ir kitų vaiko giminaičių nuomonė

Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad būtinas vaiko įstatyminio atstovo (tėvų, kai jiems teismas nėra neterminuotai apribojęs tėvų valdžios, globėjo ar (rūpintojo) rašytinis sutikimas dėl vaiko įvaikinimo, kuris privalo būti patvirtintas teismo.

Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Ji gali trukti iki 18 mėnesių Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas. Pirmiausiai vaikai, įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.

Giminaičių vaidmuo, santykiai su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų nuomonė yra labai svarbūs sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo klausimą, todėl visada atsižvelgiama ir siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus. Jei vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti. Pažymėtina, kad didelė grupė vaikų (3 broliai/seserys ar daugiau) gali būti siūloma globoti (rūpinti) arba įvaikinti skirtingoms šeimoms, jei jos sutinka palaikyti ryšį ir užtikrinti bendravimą tarpusavyje, užtikrinant tiek vaikų teisę gyventi šeimoje, tiek išlaikyti brolių/seserų tarpusavio ryšius.

 MITAS: įvaikinti gali užsienio piliečiai savarankiškai kreipęsi į Tarnybą

Tarnyba, vykdydama ikiteisminę tarptautinio įvaikinimo procedūrą, kiekvienu įvaikinimo atveju bendradarbiauja išimtinai tik su akredituotų užsienio organizacijų, kurioms suteiktas įgaliojimas veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, atstovais arba užsienio šalių centrinėmis institucijomis, kurių nacionalinė teisė leidžia vykdyti tarptautinį įvaikinimą bendradarbiaujant centrinėms įvaikinimo institucijoms.

Užsienio piliečiai, siekdami įvaikinti vaiką, prašymą ir visus įstatymų nustatytus dokumentus pateikia savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai. Pastebėtina, kad tokia šeima turi atitikti savo valstybės, kurioje gyvena, reikalavimus dėl galimybės įvaikinti, taip pat ir Lietuvos Respublikos.

Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms: 4 Italijoje ir po 1 JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje. Naujos užsienio organizacijos neakredituojamos vykdyti tarptautinį įvaikinimą nuo 2006 m.

MITAS: įvaikinimo pirmenybė teikiama užsienio, o ne Lietuvos piliečiams

Iš tiesų visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Vaikui netekus tėvų globos pirmiausia ieškomi artimieji giminaičiai, asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais, taip pat tėvų globos netekusio vaiko brolius/seseris įvaikinusios ar globojančios šeimos. Tokiems asmenims neatsiradus arba nesutikus vaiko globoti ar įvaikinti, ieškoma giminystės ryšiais su vaiku nesusijusių asmenų šeima, kuri galėtų vaiką globoti (rūpinti) ar įvaikinti.

Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdymas, pradedamas tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija. Taigi, tarptautinis įvaikinimas yra kraštutinė priemonė siekiant užtikrinti vaikui prigimtinę jo teisę – augti šeimoje.

MITAS: ginami būsimų įvaikintojų, o ne vaikų interesai

Iš tiesų tėvų globos netekusio vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo organizavimas – tai siekiamybė suteikti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti šeimoje ir užtikrinti jo prigimtinę teisę, kurioje jis jaustųsi saugus, mylimas, būtų užtikrinamos vaiko teisėsir geriausi interesai. Todėl vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo organizavimas yra paremtas iškirtinai tėvų globos netekusių vaikų geriausiais interesais.

Visais atvejais, taikant įvaikinimo procesą reguliuojančias procedūras, parenkama šeima, galinti geriausiai užtikrinti tėvų globos netekusio vaiko interesus, o ne vaikas konkrečiai šeimai.

MITAS: įvaikinus vaiką užsienyje nežinomas tolesnis jo likimas

Iš tiesų akredituotos organizacijos įsipareigoja ir teikia Tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus (per pirmuosius 2 metus po įvaikinimo – kas pusę metų, kitus 2 metus – kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo – kai to pareikalauja Tarnyba), kurią sudaro nustatytos formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdinė medžiaga.

Tarnyba visuomet analizuoja grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus, jų adaptaciją, teikiamą pagalbą ir vaiko pasiekimus.

Kai kurios užsienio piliečių šeimos, prieš priimdamos sprendimą įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos, atvyksta į šalį, susipažįsta su kultūra, ragauja tradicinį maistą, pradeda mokytis lietuvių kalbos.  Didžioji užsienio piliečių šeimų dalis, kurios įvaikina vaiką iš Lietuvos, įvaikintiems vaikams atvirai kalba apie kilmės šeimą, neretu atveju palaiko tarpusavio bendravimo ryšius su įvaikinto vaiko šeima: broliais, seserimis, tetomis, dėdėmis, seneliais ar kitais giminaičiais.

Dalis užsienio piliečių šeimų stengiasi išsaugoti įvaikinto vaiko identitetą: prisijungia prie savo gyvenamojoje šalyje veikiančių lietuvių bendruomenių, kurios puoselėja Lietuvos tradicijas, sudaro sąlygas vaikui mokytis lietuvių kalbos, dalyvauja įvairiuose renginiuose, namuose gamina lietuviškus tradicinius patiekalus. Užsienio piliečių šeimos, neretu atveju, bendrauja su kitomis iš Lietuvos Respublikos įvaikinusiomis šeimomis. Tokiu būdu sudaromos galimybės įvaikintiems vaikams bendrauti tarpusavyje. Užsienio piliečių šeimos, kuriose auga įvaikinti vaikai iš Lietuvos, dažnai ir atvyksta į Lietuvą. Kelionės metu įtėvių šeimos ir vaikai aplanko vaikų globos namus, kuriuose augo vaikas, stengiasi surasti giminaičių ar kitų, vaikui svarbių asmenų iš praeities.

MITAS: įvaikinimo procedūra yra ilga ir sudėtinga

Iš tiesų įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus.

Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje nuolat gyvenanti šeima, pageidaujanti įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų ar net ilgiau. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros tikėtina trukmė – iki 6 mėnesių.

Trukmė didžiaja dalimi priklauso nuo to, kokie ir kiek vaikų tuo metu yra galimų įvaikinti.

Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios. Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, baimindamiesi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai. Didžioji dalis šeimų pageidauja įvaikinti vieną vaiką.

Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti. Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, t. y. vaikus, turinčius rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikus (nuo 7 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupes.

2018 metų duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje sąraše 77 šeimos laukia pasiūlymų įvaikinti. Iš jų net 87 proc. laukia vaiko iki 3 metų amžiaus (iš jų net trečdalis laukia vaiko iki 1 metų amžiaus).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija

The post Dažniausiai sutinkami mitai apie įvaikinimą ir kaip yra iš tiesų appeared first on Sūduvos Gidas.

Vasario 28 d. 9–13 val. Šakių viešojoje bibliotekoje rengiama Kalbos pagarbinimo šventė. Programoje – edukaciniai užsiėmimai, Zanavykiškų žodžių mugė, žiniakovė „Vietovardžiai – brangus turtas”. Renginys skirtas Lietuvių kalbos dienoms.

Šakių rajono savivaldybės informacija

The post Šakių bibliotekoje – kalbos pagarbinimo šventė appeared first on Sūduvos Gidas.

Šaliai nesusitvarkant su afrikiniu kiaulių maru (AKM) valdžia ir toliau ragina smulkiuosius kiaulių augintojus atsisakyti kiaulių auginimo. Nuo kovo 4 d. Žemės ūkio ministerija kviečia kiaulių augintojus teikti paraiškas valstybės paramai gauti, jei ūkiai pasiryš išskersti visas kiaules ir įsipareigos 4 metus jų nebeauginti. Paramą gaus tie ūkiai, kurie augins kitus gyvulius.

„Parama įsigyjant ūkinius gyvūnus (išskyrus kiaules) skiriama asmenims, kurie 2018 metais nuo spalio 16 d. ir (arba) 2019 metais iki paraiškos pateikimo dienos laikė nuo 1 iki 100 kiaulių ir visas jas paskerdė, sunaikino arba jos nugaišo dėl afrikinio kiaulių maro“, – teigiama ŽŪM pranešime.

Ūkiams bus atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 2 tūkst. Eur vienam pareiškėjui, ūkinių gyvūnų (išskyrus kiaules) įsigijimo išlaidų.

Parama galima pasinaudoti keturiais etapais, neviršijant bendros 2 tūkst. Eur paramos sumos.

„Atkreiptinas dėmesys, kad paraiškas pateikti galės ir tie kiaulių laikytojai, kurie tiesiog nusprendė ar dar nuspręs atsisakyti trejus metus auginti kiaules. Paramą galės gauti asmenys, kurie 2019 m. sausio mėnesį laikė nuo 1 iki 100 kiaulių ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos visas jas yra paskerdę ar nugaišinę“, – sako ŽŪM.

Sąlygas atitinkantiems pareiškėjams bus mokama 100 Eur išmoka už kiekvieną paskerstą kiaulę.

Nusprendusiems kiaulių laikymo neatsisakyti, Žemės ūkio ministerija rekomenduoja pasinaudoti iki 900 Eur siekiančia parama. Ji skirta iki paraiškos pateikimo dienos laikiusiems nuo 1 iki 100 kiaulių. Už šias lėšas bus kompensuojamos biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių įsigijimo išlaidos.

Paraiškos bus renkamos savivaldybėse pagal gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą iki balandžio 30 d.

Parengta pagal portalo Agroeta informaciją

The post Už kiaulių skerdimą ir nelaikymą siūloma „premija“ appeared first on Sūduvos Gidas.

Atopinis dermatitas yra viena tų odos ligų, kuri daugeliui sergančiųjų neleidžia gyventi kokybiško gyvenimo. Odos bėrimas, lydimas stipraus niežėjimo sunkia atopinio dermatito forma sergantiesiems pacientams matomas plika akimi – būtent dėl šių simptomų daugelis nesijaučia gerai viešumoje, vengia pramogų, atsisako karjeros galimybių, o dalis – net ir suserga depresija. Nepaisant to, Lietuvoje taikomas suaugusiųjų atopinio dermatito gydymas nesikeičia – kompensuojamų vaistų pasirinkimas suaugusiems išlieka ribotas, o Europoje naudojamos gydymo inovacijos Lietuvoje nėra prieinamos.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė pastebi, kad Lietuvoje daugiausia problemų kelia sunkaus atopinio dermatitosisteminis gydymas.

„Šiuo metu sisteminiam gydymui prienami medikamentai yra nesaugūs naudoti ilgą laiką. Tuo tarpu Europoje jau registruoti nauji vaistai sunkaus atopinio dermatito gydymui. Tai biologiniai vaistai, kurie pilnai blokuoja lėtinį odos uždegimą ir juos galima skirti ilgą laiką. Skiriant šiuos vaistus sunkaus atopinio dermatito simptomai malšinami pilnai, pacientui grąžinamas darbingumas, o tai itin svarbu jauniems darbingiems žmonėms, sergantiems sunkiu atopiniu dermatitu. Kol kas šie vaistai Lietuvoje nėra prieinami“, –paaiškina profesorė Skaidra Valiukevičienė.

 Nauja gydymo era dar nepasiekė Lietuvos

Pašnekovei antrina ir Iveta Gylienė, Vilniaus universiteto Santaros klinikų dermatovenerologijos specialybės gydytoja rezidentė, teigdama, kad rinkoje jau atsirado inovatyvių, mažesnį šalutinį poveikį turinčių preparatų.

„2017 m. buvo patvirtintas pirmasis biologinis preparatas, skirtas suaugusiųjų vidutinio ar sunkaus atopinio dermatito gydymui. Šis vaistas reikšmingai sumažina ligos intensyvumą ir sukelia minimalų šalutinį poveikį. Vertinant užsienio patirtį, šis medikamentas reikšmingai pagerintų sunkiu atopiniu dermatitu sergančiųjų asmenų būklę bei gyvenimo kokybę“, – sako gydytoja Iveta Gylienė.

Svarbiausia laiku identifikuoti ligą

Abi gydytojos pabrėžia, kad pastebėjus išsausėjusią, pleiskanojančią odą, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į gydytoją.

„Laiku diagnozavus atopinį dermatitą, pirmuosius ligos požymius sukontroliuosite kruopščiau prižiūrėdami odą, be papildomų intervencijų. Pirmiausia reikėtų trumpinti maudymosi laiką iki 5-10 minučių, praustis ne karštu, o apyšilčiu vandeniu ir naudoti specialius sausai odai skirtus prausiklius. Odos drėkinimui palaikyti, po kiekvieno prausimosi kūną reikėtų ištepti specialiomis odos barjerinę funkciją atstatančiomis priemonėmis – emolientais. Jie turėtų būti naudojami ne tik ligos paūmėjimo metu, tačiau ir tuomet, kai bėrimai yra išnykę. Tokia prevencinė priežiūra padės išvengti dažnų ligos atkryčių“, – vardija I. Gylienė.

Sergant atopiniu dermatitu svarbu ne tik tinkamai prižiūrėti odą, bet ir išmokti valdyti stresą. Nagrinėjant odos barjero funkcijos pasikeitimus streso poveikiui, pastebėta, kad ši būsena taip pat skatina atopinį dermatitą. Kai esame įsitempę, mūsų kūnas nori apsaugoti odą ir sukeliamas uždegiminis procesas, kuris dar labiau paskatina kitą uždegimą ir lydi į atopinės egzemos paūmėjimus.

The post Atopinio dermatito gydymas tobulėja, bet inovacijos aplenkia Lietuvą    appeared first on Sūduvos Gidas.

“Prie mokolu, kaip visada…”, Priesais kemi.. ima atvaziuojancius nuo kauno…”, “Prie buvusio swedbank”, “Stotis. Visus kerta”, “Tik įvaževus į Marę duoda pūst”… (kalba netaisyta).

12 759 – tiek asmenų yra socialinio tinklo grupėje, kurioje dalinamasi informacija apie tai, kur tuo metu dirba Marijampolės apskr. VPK policijos pareigūnai. Grupėje skelbiamą informaciją policijos pareigūnai vertina dviprasmiškai: skubantis vairuotojas, žinodamas, kurioje kelio atkarpoje dirba policija, tikrai neviršys leistino greičio, važiuos nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, o asmuo “išgėręs tik alaus” (dažnas pažeidėjų pasiteisinimas, kai juos sustabdo policijos pareigūnai), tikėkimės, nuspręs namo sugrįžti saugiai – pasinaudodamas blaivių asmenų paslaugomis.

„Išvirkščioji“ grupės veiklos pusė yra tai, kad neblaivūs ar neturintys teisės vairuoti, kitaip Kelių eismo taisykles (toliau KET) pažeidinėjantys asmenys, pamatę informaciją apie policijos pareigūnų vykdomą reidą ar jų buvimo vietą, nusprendžia pasirinkti kitą kelionės maršrutą, jų manymu saugesnį, taip bandydami išvengti bet kokio susitikimo kelyje su policijos pareigūnais. Dažniausiai tokie vairuotojai yra didžiausia grėsmė mūsų pačių ir mūsų artimųjų saugumui. Dėl tokių vairuotojų įvyksta tragiški įvykiai, žūsta ar sužalojami žmonės.

Net nuolat dalinantis informacija socialiniuose tinkluose apie tai, kur dirba policijos pareigūnai ar piktinantis dėl kelioms akimirkoms sustabdytos kelionės, Marijampolės apskr. VPK pareigūnai per šių metų pusantro mėnesio jau nustatė 107 neblaivius vairuotojus. Vien Marijampolės apskr. VPK kelių patruliai sustabdė 49 neblaivių vairuotojų keliones, kurios galėjo pasibaigti tragiškai. Pernai per ilgesnį laiko tarpą (per du mėnesius) nustatytas 31 neblaivus vairuotojas.

Tendencija nėra gera – auga neblaivių vairuotojų skaičius. Tai galima stebėti beveik visoje Marijampolės apskr. VPK aptarnaujamoje teritorijoje.

Visų socialinių tinklų narių, kurie dalinasi informacija apie policijos vykdomus reidus, prašome šia informacija ir toliau dalintis, bet dalintis ja protingai – nenurodant tikslios pareigūnų dislokacijos vietos. Tik tuomet kai neblaivūs vairuotojai žinos ir matys, kad policijos pareigūnai aktyviai vykdo savo pareigas, jų yra daug ir visur, galbūt atsisakys minties sėsti prie vairo neblaivūs. Galbūt greičio mėgėjai pasižiūrės į spidometro rodmenis ir sulėtins greitį iki leistino ir saugaus. Galbūt vairuotojai sustos prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiojo. Tik būdami vieningi ir supratingi išvengsime skaudžių nelaimių kelyje.

Policija primena, kad transporto priemonių greitis ir vairuotojų blaivumas kontroliuojamas nuolat, pareigūnai patruliuoja žymėtais ir nežymėtais policijos automobiliais. Marijampolės policija prašo, kad asmenys, pastebėję apgirtusį vairuotoją, neleistų jam sėsti prie vairo arba nedelsdami apie tai praneštų bendruoju pagalbos telefonu 112.

POLICIJA REAGUOJA Į KIEKVIENĄ GYVENTOJŲ PRANEŠIMĄ APIE NEBLAIVIUS AR NESAUGIAI MANEVRUOJANČIUS VAIRUOTOJUS. 85-90 proc. eismo dalyvių, apie kuriuos policija gavo gyventojų pranešimus, surandama, patikrinama arba sulaikoma.

Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus informacija

The post Kur stovi policija Marijampolėje? appeared first on Sūduvos Gidas.