Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre ( J.Basanavičiaus a. 7) kovo 1, 8, 23 ir 29 dienomis vyks nemokama gilaus atsipalaidavimo praktika Yoga Nidra. Užsiėmimus ves Svajūnas Šarauskas.

“Išmokti atsipalaiduoti yra didelis menas ir visų jogos praktikų pagrindas. Todėl ši praktika tinka visiems įvairaus pasiruošimo žmonėms. Netgi tiems, kuriems įprastos jogos praktikos atrodo nepriimtinos. Šiuolaikiniams žmonėms, kenčiantiems nuo intensyvaus gyvenimo ritmo sukeltų fizinių bei protinių, emocinių įtampų, ši praktika tampa ramybės ir sveikatos, geros savijautos šaltiniu. Padeda žmonėms, kenčiantiems nuo padidėjusio kraujospūdžio, stresų, įvairių nerimo būsenų, nemigos, virškinimo trakto sutrikimų, astmos ir t.t. Joga Nidra atstato vidinę pusiausvyrą, sustiprina atmintį, atveria kūrybinius sugebėjimus, įtakoja teigiamus asmenybės pokyčius. Joga Nidra yra moksliškai pagrįstas atsipalaidavimo metodas”.

Organizatoriai:

Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras,

Vilkaviškio rajono savivaldybė,

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras

The post Gilaus atsipalaidavimo praktika Yoga Nidra appeared first on Sūduvos Gidas.

Apostilė yra pažyma, kuria patvirtinamas parašo tikrumas, antspaudo tapatumas ar dokumentą pasirašiusio žmogaus pareigos. Tad galima sakyti, jog apostilė – autentiškumo patvirtinimas.

Apostilė yra sertifikatas, išduotas pagal 1961 m. Hagos konvenciją dėl dokumentų, skirtų naudoti užsienyje, autentiškumo patvirtinimo. Vienintelė funkcija yra patvirtinti dokumento parašo autentiškumą. Paprasčiausiai, apostilė yra sertifikatas, kuris pridedamas prie kito dokumento, kad jis būtų priimtas, kai naudojamas užsienyje.

Sertifikatas yra maždaug 15 cm pločio ir yra priklijuojamas prie kito dokumento. Pridėjus apostilę prie tam tikro dokumento, ant jo yra įspaudžiamas apskritas antspaudas su Vyčio ženklu. Dokumentai apostile tvirtinami notarų biuruose, dokumentų legalizavimas yra atliekamas LR Užsienio reikalų ministerijoje.

Kokie dokumentai gali būti apostilizuojami?

Reikalavimą tam tikrų dokumentų originalus ar kopijas apostilizuoti pateikia užsienio šalies institucija, kuriai rengiamasi pateikti dokumentus. Tiesą sakant, apostilizuojami bei legalizuojami gali būti įvairūs dokumentai: gimimo bei santuokos liudijimai, ištuokos liudijimai, diplomai, mirties liudijimai, įvairūs įmonių dokumentai.

Atnešant dokumentą apostilizuoti į Užsienio reikalų ministeriją, būtina turėti savo asmens dokumentą. Galima atnešti apostilizuoti bei legalizuoti ne tik savo, bet ir kitiems asmenims priklausančius dokumentus. Tokiu atveju taip pat reikia turėti tik savo asmens dokumentą (nereikia turėti asmens, kuriam priklauso dokumentai, asmens dokumento ar įgaliojimo).

Šalis, kuriose privaloma apostilė

Yra pateiktas šalių sąrašas, kuriose išduoti dokumentai turi būti tvirtinami apostile. Tai: Airija, Albanija, Argentinos Respublika, Belgijos Karalystė, Čilė, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika ir daug kitų. Iš viso sąrašą sudaro daugiau nei 100 šalių.

Kai kuriose šalyse išduoti oficialūs dokumentai yra atleidžiami nuo legalizavimo ar tvirtinimo specialia pažyma, t.y. apostile. Šios šalys yra: Baltarusijos Respublika, Moldovos Respublika, Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Rusijos Federacija bei Ukraina.

Jeigu dokumentas yra išduotas užsienyje, Lietuvoje notarai jo netvirtina apostile ir URM nelegalizuoja. Tai galima padaryti užsienio šalies diplomatinėje atstovybėje Lietuvoje (ambasadoje ar konsulate). Arba reikia kreiptis į tą užsienio valstybę, kurio dokumentas buvo išduotas.

Jeigu patiems trūksta žinių, kaip visa tai atlikti, galite kreiptis į vertimų biurą Lisnora, kuri viską atliks už jus. Kaina taip pat bus itin palanki.

The post Apostilė: kas tai yra? appeared first on Sūduvos Gidas.

The post Marijampolės savivaldybės taryba patvirtino 2019 metų savivaldybės biudžetą appeared first on Sūduvos Gidas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės informacija

The post Savaitgalį Paežerių dvare lankytojus džiugino ledo skulptūrų festivalis appeared first on Sūduvos Gidas.

Kovo 1-3 d. – bus vykdomos prevencinės policinės priemonės, skirtos vairuotojų naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis kontroliuoti, taip pat vairuotojų veiklai, nesusijusiai su vairavimu, kontroliuoti.

Kovo 4-10 d. ir 25-31 d. – vykdomos prevencinės policinės priemonės, kurių metu kontroliuojamas pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų (jų keleivių) eismo saugumo užtikrinimas, vykdoma vairuotojų pareigų, susijusių su pėsčiaisiais, kontrolė, pėsčiųjų pareigų ir reikalavimų, susijusių su dviračių vairuotojais, kontrolė.

Kovo 8-12 d. – kontroliuojamas vairuotojų blaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat bus vykdomos prevencinės priemonės, kai asmuo neturi teisės vairuoti ar kai iš vairuojančio asmens teisė vairuoti atimta, atvejams išaiškinti ir kontroliuoti.

Kovo 11-17 kontroliuojamas privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų) naudojimas, vaikų vežimo automobiliuose tvarkos laikymasis. Inicijuota Europos kelių policijos tinklo TISPOL.

Kovo 11-23 d. – organizuojamos ir vykdomos prevencinės policinės priemonės, skirtos vairuotojų mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolei. Vykdoma privalomų saugos priemonių – saugos diržų, saugos šalmų, vaikams vežti skirtų prisegimo sistemų naudojimo kontrolė.

Kovo 18-24 d. – kontroliuojamas transporto priemonių leistinas važiavimo greitis, išaiškinami ir kontroliuojami pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejai.

Kovo 25-31 d. – vykdomos prevencinės policinės priemonės, skirtos kontroliuoti transportų priemonių techninę būklę (dėmesys skiriamas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos apraše išvardytiems techninės būklės pažeidimams).

Kovo 1-31 d. – bus tikrinami, principingai vertinami ir fiksuojami jaunų vairuotojų daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus informacija

The post Kovo mėnesį Kelių policija vykdys prevencijos priemones appeared first on Sūduvos Gidas.

Kiekvienas asmuo, kuris dirba bet kokio tipo darbą, norom ar ne norom susimąsto apie jo laukiančią ateitį ir tai kaip jis gyvens sulaukęs pensijinio amžiaus. Natūralus dalykas, kad kiekvienas asmuo nori sau užsitikrinti orią ir pilnavertę senatvę.

Nuo šių metų įsigaliojusi pensijų kaupimo pertvarka palietė bemaž visus Lietuvos dirbančius gyventojus. Savo senatve besirūpinantys ir jau kaupiantys asmenys nuo sausio mėnesio pradėjo kaupti naujomis sąlygomis, o iki 2019 metų nekaupusiems gyventojams, kurie dar nėra sulaukę 40 metų, buvo pasiūlyta pradėti kaupti pensijų fonduose nuo liepos mėnesio.

Verta paminėti, kad pastarieji asmenys bus įtraukti į kaupimo sistemą automatiškai, tačiau, bet kuriuo metu turės teisę atsisakyti pensijos kaupimo. Apie naująjį pensijos kaupimą, tokius asmenis įpareigota informuoti „Sodra“. Tai ji gali padaryti per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS arba registruotais asmeniniais laiškais. Ilgai rinktis ar kaupti, ar nekaupti pensiją, vis dar nekaupiantys asmenys, kuriems dar nėra suėję 40 metų, negalės. Savo spendimą „Sodrai“ jie turės pateikti iki šių metų birželio 30 dienos, tačiau jei dirbantis asmuo, kuris pensijos dar nekaupia ir kuriam dar nėra 40 metų norės kaupti, jam nereikės imtis jokių veiksmų, kadangi, kaip buvo minima aukščiau, jis automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimą su teise jos atsisakyti.

Asmenys, kurie pensijas jau kaupia, asmeniškai nebus informuojami apie pensijų kaupimo pertvarką, kadangi jie jau buvo supažindinti su pensijų kaupimo tvarka. Tokiems asmenims yra palikta tik apsisprendimo laisvė dėl tolimesnio jų pensijų kaupimo, t.y. tokie asmenys dar kartą galės nuspręsti ar jie nori toliau kaupti II pensijų pakopoje ar ne.

Kaip ir nekaupiantys asmenys, kuriems dar nėra 40 metų, taip ir jau kaupiantys asmenys gali nesiimti jokių veiksmų jei nuspręs pensijas kaupti toliau, tačiau jei jau kaupiantis pensiją asmuo nuspręs, kad to daugiau daryti nenori, jis įgauna pareigą apie tokį savo sprendimą pranešti savo kaupimo bendrovei iki 2019 metų birželio 30 dienos.

Apibendrinant, galima akcentuoti, kad tiek jau kaupiantys, tiek dar nekaupiantys asmenys, kuriems nėra 40 metų, nusprendę kaupti gali nieko nedaryti. Tie patys asmenys, nusprendę nekaupti pensijų turi apie tokį savo sprendimą iki šių metų birželio 30 dienos pranešti „Sodrai“ (nekaupiantys asmenys, kuriems dar nėra 40 metų) arba savo kaupimo bendrovei (jau kaupiantys asmenys).

Pasikeitus pensijų kaupimui taip pat keitėsi ir formulė, pagal kurią buvo apskaičiuojamas pensijų kaupimas. Pagal naujai, po algų indeksavimo, įsigaliojusią pensijų kaupimo formulę, kaupiantieji galės prisidėti 3% nuo savo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o valstybė iš biudžeto skirs 1,5% nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Pateikti skaičiai yra standartiniai ir asmeniui, nenorinčiam nuo savo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ skirti 3% gali būti pasiūlomos mažesnės įmokos. Tokiu atveju, nuoseklus įmokų augimas prasidėtų nuo 1,8% iki 3% po penkerių metų. Siūloma įmokų augimo schema, penkerių metų laikotarpiui, atrodytų taip: 2019 m. – 1,8% (nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“) + 0,3% (iš valstybės biudžeto); 2020 m. – 2,1% + 0,6%; 2021 m. 2,4% + 0,9%; 2022 m. – 2,7% + 1,2% ir 2023 m. – 3% + 1,5%.

Apibendrinant, asmuo gali pradėti kaupti pensiją iš karto nuo 3% nuo savo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ arba tuos 3% palaipsniui pasiekti per 5 metų laikotarpį.

Taip pat, paminėtina, kad asmeniui yra sudaromos visos galimybės pensiją kauptis didesniu procentu nei dabar numatytieji 3%. Už tokias papildomas įmokas asmuo gali gauti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

Pabaigai, pravartu paminėti, kad asmuo nusprendęs kaupti pensiją bet kuriuo metu gali padaryti pertrauką. Kiekvienam žmogui, kartas nuo karto, gyvenime susiklosto tokios aplinkybės, kad pinigai būna reikalingi „šią minutę“, todėl pensijų kaupime sudaromos galimybės padaryti 12 mėnesių pertrauką per visą kaupimo laikotarpį. Ši pertrauka gali būti dalijama po keletą mėnesių, svarbu, kad bendra trukmė neviršytų 12 mėnesių.

Čia pateikiama tik bendro pobūdžio informacija. Dėl išsamios situacijos ir teisės aktų analizės susijusios su pensijų kaupimu, galite kreiptis elektroniniu paštu zivile@justicija.eu.

Išsamesnes konsultacijas ne tik pensijų, bet ir mokesčių teisės, verslo teisės, darbo teisės ir kitais klausimais Jums suteiks UAB „Justicija“ teisininkai. UAB „Justicija“ teikia teisės ir buhalterines paslaugas, verslo konsultacijas Vilniuje ir Marijampolėje.

The post Apie pensijų reformą paprastai ir aiškiai appeared first on Sūduvos Gidas.

Stacionaraus kompiuterio įsigijimas – tai nemažos išlaidos. Tokiu įrenginiu naudositės keletą metų, todėl pasirinkimas turėtų būti tikslus ir apgalvotas. Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai prieš renkantis konkretų modelį siūlo apibrėžti savo poreikius. Ar stacionarų kompiuterį naudosite daugiausia darbui biure, vaizdo ir video redagavimui, naršymui internete ar žaidimams?

Stacionarių kompiuterių tipai

Daugelis stacionarų kompiuterį sieja su tradiciniu staliniu (angl. desktop) įrenginiu, tačiau matydami kompaktiškesnių ir mobilesnių įrenginių poreikį, gamintojai siūlo įdomius sprendimus, kurie neužima daug vietos ant darbo stalo ar grindų. Pagrindiniai stacionarių kompiuterių tipai yra tokie:

Tradicinis stalinis („desktop“) stacionarus kompiuteris

Dažniausiai būna uždarytas „tower“ tipo korpuse, kurį galima pastatyti vertikaliai po stalu ar ant stalo. Stalinis stacionarus kompiuteris pasižymi plačiomis išplėtimo galimybėmis, pavyzdžiui, galima įdėti papildomą kietąjį diską, įdiegti du optinius įrenginius arba jei pagrindinė plokštė turi papildomų lizdų, integruoti dar vieną vaizdo plokštę. Varle.lt specialistai pažymi, kad vis labiau populiarėjant žaidimų kultūrai ir eSportui, stacionarūs kompiuteriai būna ne vien nyki dėžė, bet taip pat interjero detalė, kuri gali būti tobulinama renkantis RGB LED apšvietimą.

Mini stacionarūs kompiuteriai („nettop“ ir „Sticks, NUC HTPC“)

Tokio tipo įrenginiai yra miniatiūriniai stacionarūs kompiuteriai, kurie yra skirti visų pirma pagrindinėms ir nesudėtingoms užduotims, pvz., naršymui internete ir biuro darbams. Lyginant su tradiciniais staliniais „desktop“ kompiuteriais, mini kompiuteriai pasižymi kelis kartus mažesnėmis energijos sąnaudomis.

Monoblokiniai („All-in-one“) kompiuteriai

Monoblokiniai („All-in-one“) kompiuteriai yra įdomus sprendimas asmenims, kurie vietoj laidų raizgalynės nori turėti viską viename įrenginyje, t.y. ir monitorių, ir kompiuterį. Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai pažymi, kad tokie įrenginiai nėra tinkamiausias variantas žaidimams, tačiau tai puikus universalaus kompiuterio, skirto naršymui internete, filmų žiūrėjimui ir darbui biure sprendimas. Be to, „All-in-one“ tipo kompiuteriai, panašiai kaip ir „nettop“ įrenginiai yra tylūs, sunaudoja mažai energijos ir neužima daug vietos. Nemažai naujų monoblokinių kompiuterių modelių turi jutiklinį ekraną.
Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad monoblokiniai („All-in-one“) kompiuteriai labai puikiai atrodo parduotuvėse, priėmimo skyriuose ir kitose vietose, kur reikalingas nedaug vietos užimantis, didelį ekraną turintis ir stilingai atrodantis kompiuteris.

Stacionarių kompiuterių privalumai ir trūkumai

Perkant stacionarų kompiuterį ko gero dažnas susiduria su klausimu – ką rinktis: stacionarų ar nešiojamą kompiuterį? Kas labiau pasiteisins, kas yra pigiau ir naudingiau? Kiekvienas variantas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl priimant sprendimą svarbiausia yra atsižvelgti į savo poreikius.

Varle.lt kompiuterinės technikos specialistų teigimu, stacionarų kompiuterį rekomenduojama rinktis asmenims, kuriems nėra svarbus mobilumas, bet kurie ieško idealaus žemos kainos ir aukšto našumo santykio. Be to, stacionarūs kompiuteriai suteikia plačias konfigūravimo galimybes. Žemiau pateiktoje lentelėje rasite, kokie yra pagrindiniai stacionarių kompiuterių privalumai ir trūkumai lyginant juos su nešiojamais kompiuteriais.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis stacionarų kompiuterį?

Protingai išsirinkti stacionarų kompiuterį tikrai nėra paprasta. Pasak Varle.lt specialistų vertėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių elementų ir nagrinėti juos pro savo poreikių prizmę. Konfigūracijų ir galimybių yra labai daug, todėl asmenims, kurie nesidomi kompiuterine technika, gali būti pakankamai sudėtinga priimti sprendimą. Tokiais atvejais Varle.lt specialistai rekomenduoja konsultuotis.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti

Vidinės konstrukcijos elementai

Pagrindinė plokštė

Svarbiausias pagrindinės plokštės elementas yra procesoriaus lizdas ir lustas. Būtent nuo jų priklauso, kokį procesorių galima montuoti bei koks bus kompiuterio našumas. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek plokštė turi RAM atminties ir PCIe lizdų.

RAM atmintis

Reikėtų atsižvelgti į RAM standartą, nes kuo jis naujesnis, tuo atmintis yra spartesnė. Dažniausiai įvairiems poreikiams Varle.lt specialistai rekomenduoja rinktis 8 GB talpos RAM atmintį.

Procesorius

Procesorius yra kompiuterio širdis, kuri atsako už galingumą. Gamintojai be procesoriaus modelio taip pat nurodo ir kitą parametrą – taktinį dažnį. Tiesa, Varle.lt specialistai pažymi, kad pastaruoju metu taktinis dažnis jau neturi tokios didelės įtakos kompiuterio naršymui, kaip tai buvo anksčiau. Šiuo metu našumą labiau apibūdina didesnis procesoriaus branduolių skaičius.

Vaizdo plokštė

Į šį elementą būtinai dėmesį turėtų atkreipti tie, kurie ieško žaidimams skirto kompiuterio ar įrenginio darbui su grafinio redagavimo programomis. Kitais atvejais rekomenduojama rinktis procesorių (arba pagrindinę plokštę) su integruota vaizdo plokšte.

Kietasis diskas

Galima rinktis arba spartų ir brangesnį SSD diską, arba didelės talpos ir santykinai nedidelės kainos įprastą HDD kietąjį diską. Pasirinkimas turėtų būti nulemtas tuo, ar jums labiau reikia didelės talpos, ar didesnės svarbos yra sistemos veikimo ir failų persiuntimo greitis. Dažniausias pasirinkimas yra 1TB talpos kietasis diskas. Varle.lt specialistai pastebi, kad dabar vis dėl to vis daugiau klientų renkasi 256-512 GB SSD diskus. Našumo atžvilgiu SSD diskai pralenkė HDD paprastus kietuosius diskus. Kainos SSD diskų nukrito palyginus su tomis, kurios buvo kažkada anksčiau.

Optinis įrenginys

Nors vis daugiau žmonės renkasi failus saugoti debesyse ir išoriniuose kietuosiuose diskuose, kartais atsiranda poreikis naudoti DVD/CD/BD diskus, todėl tokiems asmenims reikalingas kompiuteris su optiniu įrenginiu. Dabar vis daugiau kompiuterių naudojamų korpusų jau neturi galimybės įdėti DVD/BD įrenginį, bet esant poreikiui visada galima įsigyti išorinį. Šiuo metu galima rinktis:

• Blu-Ray optinis įrenginys palaiko naujausią didelės talpos diskų standartą. Blu-Ray diskai atkuria aukštos kokybės filmus.
• DVD optinis įrenginys yra praktiškas sprendimas už prieinamą kainą, nes jis atkuria tiek DVD, tiek CD diskus.

Maitinimo blokas (PSU)

Maitinimo bloką reikėtų rinktis atsižvelgiant į atskirų kompiuterio elementų galingumą. Vertėtų pažymėti, kad maitinimo blokas turi įtakos kompiuterio veikimo stabilumui, todėl į jo pasirinkimą nevertėtų žiūrėti atsainiai. Rekomenduojama rinktis maitinimo bloką su nurodytu jo efektyvumu, kaip pvz. 80-85 proc.ir pan.

Korpusas

Renkantis stacionaraus kompiuterio korpusą nereikėtų vadovautis tik estetiniais aspektais. Pasak Varle.lt specialistų, vertėtų atkreipti dėmesį į tokius stacionaraus kompiuterio korpuso elementus:

• Aušinimas. Atkreipkite dėmesį į ventiliatorių ir angų išdėstymą, kuris užtikrintų teisingą oro srautą.
• Pagaminimo kokybė. Svarbu atsižvelgti į tai, iš kokių medžiagų yra pagamintas korpusas.
• Išplėtimas ir montavimas. Atkreipkite dėmesį į tai, ar korpusas yra pakankamas didelis turint omenyje stacionaraus kompiuterio išplėtimo galimybes, pavyzdžiui didesnės vaizdo plokštės integravimą.
• Dydis priklauso nuo kompiuterio paskirties bei naudojamų konstrukcijoje elementų matmenų. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kokio dydžio pagrindines plokštes palaiko korpusas. Svarbu, kad atitiktų techninės charakteristikos, kaip pvz., ATX/eATX dydžio pagrindinės plokštės negalėsite įdėti į mažesnį korpusą, kuris palaiko pvz., tik iki mATX dydžio.

Operacinė sistema

Tai vienas jautriausių aspektų renkantis stacionarų kompiuterį. Pastebima, kad yra grupė žmonių, kurie kompiuterius su įdiegta operacine sistema traktuoja kaip pernelyg daug kainuojančią investiciją, todėl renkasi kitus, ne visada teisėtus būdus. Varle.lt specialistai pabrėžia, kad originali programinė įranga ne tik užtikrina sistemos funkcijas papildančius ir patobulinančius atnaujinimus, bet taip pat yra saugesnis sprendimas. Šiuo metu galima rinktis:

• „Windows 7“ – stabili ir populiari operacinė sistema, kuri, lyginant su „Windows XP“, gavo daugybę patobulinimų. „Microsoft“ yra numatęs šios versijos palaikymą iki 2020 m.

•  „Windows 10“ yra naujausia „Microsoft“ operacinė sistema.
•  „Linux“ – nemokama operacinė sistema. Norint pilnavertiškai ja naudotis reikia tam tikrų žinių atsisiųsti specialiems papildymams, kurie turėtų palaikyti naudojamas programas ir žaidimus.
• „Ubuntu“ yra „Linux“ šeimos operacinė sistema, kuri tinka nedidelių poreikių naudotojams, pvz. naršymui internete ir pan.

Jungtys

Jungčių skaičius ir tipas priklauso nuo integruotos pagrindinės plokštės bei naudojamos vaizdo plokštės. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip išdėstytos yra jungtys ir ar pagrindinės, tokios kaip USB ar garso lizdai yra korpuso priekyje. Populiariausios jungtys: HDMI, VGA, DVI, garso lizdai, DisplayPort (su vaizdo plokšte).

Bevielis jungiamumas

Kai kurios plokštės yra aprūpintos Wi-Fi/Bluetooth moduliu, tačiau automatiškai tokie sprendimai kainuoja daugiau. Jeigu namuose ar biure yra naudojamasi Wi-Fi tinklu, vertėtų pasirūpinti atskiru moduliu, atsakingu už bevielį jungiamumą.

Ar verta surinkinėti stacionarų kompiuterį patiems?

Taip, jeigu turite tam žinių. Priešingu atveju galite pasirinkti tarpusavyje nesuderinamus konstrukcijos elementus. Visais atvejais rekomenduoja kreiptis į specialistus ir stacionaraus kompiuterio surinkimą patikėti šios srities profesionalams arba rinktis jau gamintojų siūlomus modelių konfigūracijas.

The post Patarimai, kaip išsirinkti stacionarų kompiuterį appeared first on Sūduvos Gidas.

Kas antras Lietuvos gyventojas neabejoja, kad pats geriausiai tvarko savo pinigus. Net 56 proc. žmonių tvirtina, kad geriausiu asmeninių lėšų valdytoju pirmiausiai įvardintų būtent save, o tarp skirtingų visuomenės grupių didžiausiu pasitikėjimu išsiskiria pensininkai. Tai atskleidė sausį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai yra uždaresni ir yra linkę labiau pasitikėti tik savimi, kai uždirbantys daugiau yra šiek tiek atviresni profesionalų patarimams.

Pensininkai – labiau užtikrinti nei vadovai

Nors vadovai kasdien priima didelės atsakomybės reikalaujančius sprendimus, asmeninių lėšų valdymo srityje jie savimi pasitiki mažiau nei pensininkai. Net 61 proc. senjorų tvirtino, kad asmeniškai pats žmogus geriausiai tvarko savo finansus, tarp vadovų taip manančių buvo 57 procentai.

„Kai vidutinė pensija šalyje sudaro tik apie 338 eurus, nenuostabu, kad gebėjimas išgyventi tampa tiesiog virtuoziškas. Pensijos nėra didelės ir kas mėnesį jas tenka paskirstyti būtiniems mokesčiams, maistui, vaistams bei kitoms neatidėliotinoms reikmėms. Neturint papildomo pajamų šaltinio pragyventi sunku, todėl apie šį laukiantį nelengvą gyvenimo etapą reikia pradėti galvoti kuo anksčiau ir ruošti jam finansinę pagalvę“, – sako Š. Ruzgys.

Pasak LIPFA prezidento, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis gali atimti galimybę sužinoti net ir teorines išlaidų planavimo ir santaupų kaupimo galimybes, apie kurias pats žmogus nepagalvoja.

Apklausos duomenimis, žemiau 50 proc. ribos atsidūrė ir mažiausią pasitikėjimą savo jėgomis pinigų tvarkymo klausimu parodė tik bedarbiai. Geriausiais asmeninių finansų valdytojais save įvardintų 46 proc. darbo neturinčių žmonių.

Atvirumas lemia platesnį požiūrį

Kuo žmogaus mėnesio pajamos didesnės, tuo labiau jis linkęs bent jau išklausyti patarimą „iš šalies“. Tarp respondentų, kurių mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 500 eurų, 57 proc. pasitiki savimi ir 30 proc. bankais.

Jei mėnesio pajamos yra mažos ir sudaro iki 200 eurų, 64 proc. šios grupės atstovų geriausiai vertina būtent savo gebėjimus tvarkytis su tokiu biudžetu, o 29 proc. pasitikėtų privačiu verslu, tarp jų bankais.

„Bendrai didžiausią pasitikėjimą valdant asmenines santaupas po savęs žmonės visoje Lietuvoje įvardina privatų verslą. Tai, kad šalies gyventojai vertina privataus kapitalo gebėjimą sėkmingai įdarbinti pinigus yra gerai, tačiau verta tai išnaudoti labiau – kreiptis konsultacijos, patarimų, paprašyti supažindinti su sprendimais, įvairiais lėšų valdymo instrumentais ir pasirinkti, kas tinka labiausiai“, – teigia Š. Ruzgys.

Pasak jo, norint matyti kuo platesnį vaizdą, neverta užbrėžti ribos, nes dėl asmeninių finansų priimami sprendimai anksčiau ar vėliau turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir finansiniam saugumui.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

The post Kaip tvarkytis su pinigais geriausiai žino pensininkai appeared first on Sūduvos Gidas.

Marijampolė niekaip negali išsiveržti iš gėdingo aukščiausių šilumos kainų šalyje dešimtuko. 2019 m. sausio mėnesį šiluma Marijampolėje vėl brango nuo 75,2 iki 75,9 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh). Ir taip jau šeštas mėnesis iš eilės. Vidutinė šilumos kaina šalyje šiuo metu yra 59,95 Eur/MWh. O tai reiškia, kad marijampoliečiai už centralizuotą šilumą moka beveik 30 % daugiau negu vidutiniškai šalyje. Tad kodėl jau eilę metų šilumos sąskaitos drasko mūsų žmonių pinigines?

Jei peržiūrėsime šilumos kainų Lietuvoje suvestines, kurias kas mėnesį skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), tai taps aišku, kad mažiausios šilumos kainos yra tose savivaldybėse, kur šilumos ūkis nėra išnuomotas privačiam šilumos tiekėjui, o šilumą gyventojams tiekia savivaldybės įmonės. Taip yra Utenoje, Tauragėje, Šilutėje, Šiauliuose, Vilniuje ir daugelyje kitų savivaldybių. Gi tose savivaldybėse, kur šilumą tiekia šilumos ūkius išsinuomojusios bendrovės, šilumos kainos yra didžiausios. Ir čia išsiskiria UAB „Litesko“ – tarp dešimties didžiausias šilumos kainas tiekiančių įmonių net penki „Litesko“ filialai (Biržų, Vilkaviškio, Telšių, Kelmės, Marijampolės). Tai veda prie išvados, kad ši bendrovė bet kokiomis priemonėmis vaikosi kuo didesnio pelno ir suderėti su ja mažesnę kainą yra mažai tikėtina. Tad, akivaizdu, sumažinti šilumos kainą marijampoliečiams bent iki vidutinės šilumos kainos šalyje bus galima tik atsisakius bendrovės „Litesko“ paslaugų ir pavedus tiekti šilumą savivaldybės įmonei.

Tačiau panašu į tai, kad Marijampolę valdantiems socialdemokratams yra patogu pasyviai stebėti situaciją ir nesiekti susigrąžinti šilumos ūkį savivaldybės žinion. Juk kam tas papildomas galvos skausmas dėl šilumos tiekimo problemų, kai ir taip dėl kai kurių savivaldybės vadovų nepatyrimo ūkinėje srityje problemos (pvz. dėl Kauno g. rekonstrukcijos, naujos automobilių plovyklos Sporto g. ir t.t.) dygsta kaip grybai po lietaus? Juk dabar formaliai už šilumos tiekimą atsakingas šilumos ūkio nuomininkas „Litesko“, ir vietos valdžios vyrams tai kelia mažai rūpesčių.

Savo pozicijai pagrįsti valdantieji mokesčių mokėtojų pinigais už keturženklę sumą pernai net buvo nusamdę advokatų kontorą, kuriai buvo pavesta atsakyti į klausimą dėl priešlaikinio šilumos ūkio nuomos sutarties nutraukimo. Išvadas šios kontoros atstovas pristatė 2018 m. rugsėjį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu. Manęs jos nenustebino, nes advokatai „atliko“ savo užduotį, kuriai ir buvo pasamdyti. Trumpai tariant, jų išvadų esmė yra ta, jog dėl šilumos ūkio „savivaldybės vadovai labai gerai daro, kad nieko nedaro, nes jei darytų, tai visa tai virstų nemenkais nuostoliais“. T. y. koks buvo užduotas klausimas, toks ir gautas atsakymas. O kodėl nebuvo prašoma advokatų analizuoti galimybių nutraukti sutartį teismo sprendimu dėl to, kad jos sąlygos galimai pažeidžia viešąjį interesą, konkurencijos įstatymą ir šalių lygiateisiškumo principą? Kitaip tariant, tebuvo prašoma apginti savivaldybės poziciją pasyviai stebėti, kaip „Litesko“ aukštomis šilumos kainomis skurdina marijampoliečius.

Verta prisiminti, kad Marijampolės šilumos ūkį savivaldybė 15 metų bendrovei „Litesko“ išnuomojo 2000 metais, kurie sutapo su nesibaigiančios socialdemokratų valdymo eros Marijampolėje pradžia, o po keleto metų be konkurso pratęsė nuomos sutartį dar dešimtmečiui – iki 2025-ųjų. Neatmestina ir tai, kad savivaldybės žmonių atžvilgiu nenaudingų sutarčių pasirašymo, pratęsimo ir keitimo metu buvo sudaromi žodiniai užkulisiniai susitarimai tarp bendrovės „Litesko“ ir savivaldybės vadovų, kuriais praktiškai, kaip žinia, jau 19 metų yra socialdemokratų atstovai. Tuo būtų galima paaiškinti Marijampolės valdžios vengimą imtis ryžtingų veiksmų atsisakyti privataus šilumos tiekėjo paslaugų ir apie 30% sumažinti šilumos kainą iki vidutinės šalyje.

Dar praeitais metais svarstant savivaldybės biudžetą Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija siūlė steigti Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Marijampolėje mažinimo fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos atsiskaitymui (kompensacijai) UAB „Litesko“ už investicijų į šilumos ūkį likutį, pasibaigus sutarčiai arba ją nutraukus anksčiau laiko (tam dabartiniais skaičiavimais reikės apie 1,5 mln. eurų). Tačiau valdantieji socialdemokratai šį pasiūlymą atmetė. Matyt, tam, kad nei 2025 metais, nei anksčiau savivaldybė nesukauptų reikiamų lėšų investicijoms išpirkti ir 2025 metais būtų priversta vėl pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį su bendrove „Litesko“, kuri ir toliau didelėmis šildymo sąskaitomis apiplėšinėtų mūsų gyventojus. Sunku būtų rasti kitokį paaiškinimą.

Baigiant būtų galima priminti, kad 2017 ir 2018 m. TS-LKD Marijampolės skyriaus inicijuotos peticijos dėl šilumos kainos Marijampolėje mažinimo, kurias pasirašė šimtai marijampoliečių, privertė valdančiuosius šiek tiek sukrusti: balsuoti už TS-LKD frakcijos parengtą sprendimo projektą dėl Marijampolės savivaldybės veiklos prioritetų papildymo siekiu mažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą, pradėti varstyti VKEKK duris, ieškoti teisininkų paslaugų. Bet jei nebūtų buvę minėtų TS-LKD pastangų, vargu ar kas nors dėl šilumos kainų mažinimo būtų pajudinęs bent pirštą.

TS-LKD visada siekė ir sieks, kad marijampoliečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokėtų teisingą kainą, artimą vidutinei šalyje. Už šilumą turime mokėti kur kas mažiau – toks yra TS-LKD prioritetas. Tikiuosi, kad po savivaldos rinkimų rinkėjai suteiks TS-LKD galimybę iš esmės spręsti šią problemą ir išpildyti Marijampolės žmonių lūkesčius.

Kęstutis Traškevičius

Marijampolės savivaldybės tarybos narys, TS – LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

Politinė reklama bus apmokėta iš TS- LKD kandidatų sąrašo Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 25 sąskaitos. Užs. nr. SG-18-16.

The post Marijampoliečiai už šilumą turi mokėti kur kas mažiau appeared first on Sūduvos Gidas.

The post Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įsigis naują rentgeno diagnostikos įrenginį appeared first on Sūduvos Gidas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės informacija

The post Vyks praktinės pratybos “Saugus elgesys ant ledo” appeared first on Sūduvos Gidas.

Per kovą ir balandį mokyklas turėtų pasiekti 4,4 tūkstančio naujų kompiuterių su programine įranga, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Stacionarių, nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių įsigijimui skirta 3,9 mln. eurų.

Anot ministerijos, skirstant kompiuterius vienas iš prioritetų bus teikiamas tų savivaldybių mokykloms, kurios pačios aktyviai prisideda prie savo mokyklų kompiuterizavimo.

Daugiau kompiuterių bus skiriama švietimo įstaigoms, kurios informatikos moko ar planuoja mokyti pradinių klasių mokinius. Šiais mokslo metais tokių mokyklų yra šimtas, o nuo kitų mokslo metų prie jų turėtų prisijungti dauguma Lietuvos mokyklų.

Numatoma, kad atnaujinus informatikos ugdymo programas nuo 2020-2021 metų integruotai informatikos pradmenų mokysis visi šalies pradinukai, o 5-10 klasėse skaitmeninės technologijos bus integruojamos mokant visų dalykų. Kartu liks ir atskiras dalykas – informatika.

Švietimo ministerija teigia siekianti, kad mokiniai problemas spręstų pasitelkdami technologijas, ugdytų kūrybinius ir inžinerinius įgūdžius bei informatinį mąstymą.

Ministerija nuo 2015 metų mokyklų kompiuteriams įsigyti skyrė 9,7 mln. eurų. Mokyklos naudoja beveik 100 tūkst. kompiuterių.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

The post Mokykloms nupirkta daugiau kaip 4 tūkst. kompiuterių appeared first on Sūduvos Gidas.

1949 m. kovo 25 -28 d. Lietuvoje vykdyta masinė gyventojų trėmimo operacija kodiniu pavadinimu „Priboj” („Bangų mūša”). Zanavykų muziejus parengė kilnojamą parodą „Jie neturėjo grįžti”, kuri atskleidžia Šakių rajono gyventojų, ištremtų tuo laiku, gyvenimo istorijas. Kovo 22 d. 13 val. Zanavykų muziejuje organizuojamas renginys 70-ųjų trėmimų metinių sukakčiai paminėti ir parodos pristatymas.

The post Paroda apie tremtį appeared first on Sūduvos Gidas.

Lietuvoje vidutinis darbuotojų skaičius ketvirtąjį 2018-ųjų ketvirtį, palyginti su liepos–rugsėjo mėnesiais, sumažėjo 2,5 tūkst., arba 0,2 procento.

Valstybės sektoriuje darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 3,3 tūkst. (0,9 proc.), privačiajame sektoriuje – smuko 5,8 tūkst. (0,7 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 12,1 tūkst. (1 proc.). Tai lėmė 17,4 tūkst. (2,1 proc.) padidėjęs vidutinis darbuotojų skaičius privačiajame sektoriuje, tuo metu valstybės sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 5,3 tūkst. (1,4 proc.).

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

The post Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį sumenko 0,2 proc. appeared first on Sūduvos Gidas.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje ketvirtąjį 2018-ųjų metų ketvirtį 108,2 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys.

Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, ketvirtąjį ketvirtį sudarė 89,4 proc., o išmokėtas (neto) – 90,6 proc. vyrų algos.

Statistikų duomenimis, ketvirtąjį ketvirtį vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) buvo 916,2 euro, vyrų – 1024,4 euro, o išmokėtas – atitinkamai 714,6 euro bei 788,7 euro.

Vien valstybės sektoriuje vidutinis moterų paskaičiuotas atlyginimas spalio–gruodžio mėnesiais siekė 970,1 euro, privačiame sektoriuje – 876,9 euro ir buvo atitinkamai 148,3 euro bei 121,7 euro mažesnis už vyrų darbo užmokestį.

Vidutinis išmokėtas moterų atlyginimas valstybės sektoriuje ketvirtąjį ketvirtį siekė 751,5 euro, privačiame – 687,7 euro ir nuo vyrų darbo užmokesčio atsiliko atitinkamai 101,6 euro bei 83,3 euro.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

The post Moterų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje toliau atsilieka nuo vyrų algų appeared first on Sūduvos Gidas.

Iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijamų maisto produktų gyventi įpratę žmonės bent artimiausią mėnesį turės pabadauti arba ieškoti, kur dar gavus maisto: anksčiau nepasiturintieji parsinešdavo septynių-devynių produktų krepšelį, o kovo mėnesį gaus tik po du produktus.

Savivaldybių interneto svetainėse vienas po kito randasi atsiprašymai dėl to, kad gaunantieji vadinamąją europinę maisto produktų labdarą kovą sulauks tik po kiaulienos konservų dėžutę ir saldžių sausų pusryčių pakelį. Skurstantiesiems žadėtas riešutų ir razinų mišinys, sausainiai su šokolado gabalėliais, sutirštinto pieno konservai ir kiti maisto produktai bus išdalyti vėliau.

Fondo atstovai teisinasi, jog produktų nupirkti nepavyko tiekėjams netinkamai užpildžius dokumentus, o maisto dalytojai neslepia nerimo dėl nepasiturinčiųjų reakcijos sužinojus, kad žadėtų produktų jie bent kol kas negaus.

Nepavyko nupirkti

Šie metai – antri, kai skurstantiesiems skirtų produktų pirkimu rūpinasi Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) darbuotojai. Jie pakeitė iki šiol šį darbą atlikdavusius kolegas iš Lietuvos žemės ūkio ir maisto rinkos reguliavimo agentūros. ESFA atstovai „Lietuvos žinias“ informavo, jog 2019–2020 metais nepasiturintiesiems dalijamiems maisto produktams pirkti Lietuvai yra skirta 25 mln. eurų. Šiemet planuojama įsigyti ir išdalyti iš viso 19 rūšių maisto produktus. Tai bus daroma šešiskart per metus, per kiekvienas dalybas gyventojai gaus po septynis-devynis skirtingų rūšių maisto produktus. Pabrėžiama, kad šių metų produktų krepšelis pasipildė naujais produktais – razinų ir riešutų mišiniu bei aukštoje temperatūroje apdorotu pienu.

ESFA atstovai raštu paaiškino, jog pirmuoju etapu nepasiturintieji gaus tik po du produktus – 400 gramų sveriančią kiaulienos produktų dėžutę ir 500 gramų sausų pusryčių pakuotę todėl, kad dėl tiekėjų netinkamai parengtų pasiūlymų teko nutraukti ir iš naujo pradėti maisto produktų tiekimą. Procedūros dar vis tęsiasi, o kai kurie tiekėjai, gindami savo teises, kreipėsi į teismą. „Laukiama teismo sprendimo dėl atskirų pirkimo dalių“, – dėstė ESFA atstovai. Jie pabrėžė, kad bendras per metus nepasiturintiesiems numatytų išdalyti maisto produktų kiekis nesikeičia – tie produktai, kurie gyventojų nepasieks kovą, bus išdalyti vėliau.

Bijo reakcijos

ESFA duomenimis, kovą po du produktus gaus 156 498 asmenys, kurių mėnesio pajamos neviršija 183 eurų. Teigiama, jog išimtiniais atvejais, savivaldybėse sudarytoms komisijoms nusprendus, parama bus skiriama ir žmonėms, kurių pajamos kiek didesnės už minėtas.

Paramos maistu gavėjų skaičius kasmet kinta: 2017-ųjų gruodį ją gavo 186 tūkst. žmonių, 2018 metų gruodį – 192 tūkst. asmenų. Šią labdarą gyventojams dalija savivaldybių specialistai, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Marijampolės krašto samariečių bendrijos atstovai.

Šios bendrijos projektų vadovė Silvija Drandžilauskaitė neslėpė, jog bijo imti į rankas telefoną, skambinti ir pranešti, kad nepasiturintiesiems skirtų produktų krepšelyje bus vos du produktai. „Bijau reakcijos, renku žodžius, kuriais reiks teisintis, kodėl deramai nepasirūpinta vargšais“, – sakė ji. Samarietė teigė, jog bendrija europinę maisto labdarą dalija kiek daugiau nei 3 tūkst. asmenų. „Neigiamos jų reakcijos tikrai sulauksime“, – kalbėjo projektų vadovė.

Anot jos, atsiimančių šią labdarą daugėja, jos ateina daug jaunų žmonių. „Tarp tų, kurie gauna šią labdarą, yra ir dirbantys žmonės. Vadinasi, jie neuždirba tiek, kad kiekvienam šeimos nariui tektų 183 eurai per mėnesį“, – konstatavo S. Drandžilauskaitė.

Žmonės laukia

Marijampolėje maisto produktų labdara dalijama dvi darbo savaites bei vieną šeštadienį. Daugiausia šios paramos gavėjų sulaukiama pirmomis dalybų dienomis bei šeštadienį. „Labdaros krepšelis tikrai solidus, produktai geri, tad žmonės juos ima noriai. Gaila, jog per pirmąjį dalijimą daugelio produktų jie negaus, o mums, dalytojams, teks teisintis, kad dėl to kalti ne mes“, – sakė Marijampolės krašto samariečių bendrijos atstovė.

Europinę labdarą dalijančiame Telšių socialinių paslaugų centre dirbanti Aušra Gustienė taip pat apgailestavo, kad kovą skurstantieji negaus tiek produktų, kiek gaudavo anksčiau. Ji pasakojo, kad vykstant maisto produktų labdaros dalyboms Telšių socialinių paslaugų centre būna padedama dėžė, į kurią raginama sudėti tuos produktus, kurių žmonės galbūt nenori imti. „Į dėžę nieko neįdeda nė vienas. Iš to sprendžiame, kad tai, kas duodama, žmonės tikrai suvalgo patys“, – sakė A. Gustienė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp atsiimančiųjų labdarą yra palyginti daug jaunų žmonių.

Daiva Baronienė

“Lietuvos žinios”

The post Nepasiturintiesiems teks susiveržti diržus appeared first on Sūduvos Gidas.

Mielieji,

Kandidatuodamas į Kalvarijos savivaldybės merus, siekiu atstovauti Jūsų interesams, todėl man labai svarbus Jūsų palaikymas. Tikiu, kad balsuodami už kandidatus vertinsite jų darbus, o ne pažadus. Viliuosi, kad Jums, kaip ir man, svarbu siekti, kad tolygiai vystytųsi ne tik savivaldybės centras, bet ir kaimiškosios vietovės.

Niekada tuščiai nieko nežadėjau, dirbu Kalvarijos savivaldybės labui nuo pat savivaldybės sukūrimo. Dalyvavau formuojant savivaldybės administracijos struktūras. Rengiu sprendimus, teikiu siūlymus tiek būdamas valdančiųjų daugumoje, tiek ir opozicijoje.

Rinkimuose dalyvauju su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) nuo pat savivaldybės įkūrimo, nekeičiau nei partijos, nei įsitikinimų dėl asmeninės naudos. Mano atstovaujamai partijai būnant daugumoje, savivaldybėje būdavo užtikrinamas stabilumas, išvengiant kėdžių stumdymo ir perversmų.

Daugiau nei dešimt metų dirbau su LEADER priemone, kurios pagrindinis principas – iniciatyva iš apačios, sugebu išklausyti ir rasti visiems naudingus sprendimus.

Esu komandinio darbo šalininkas, manau, kad spendimai turi būti priimami kuo platesniame suinteresuotų asmenų rate, kiek tai leidžia įstatymas, įtraukiant bendruomenės atstovus.

Tvirtai prižadu, dirbsiu negailėdamas jėgų Kalvarijos savivaldybės gyventojų gerovei.

Nuoširdžiai Jūsų,

Valdas Aleknavičius

TS-LKD programos Kalvarijos savivaldybei prioritetai:

1. KOKYBIŠKAS VIDURINIS IŠSILAVINIMAS KIEKVIENAM

Kiekvienam moksleiviui, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, privalo būti pasiūlyta kokybiška, visaverčio išsilavinimo galimybė. Tai yra konstitucinė valstybės pareiga, taip pat būtina sąlyga nė vienam moksleiviui nesijausti atstumtu ir valstybės pamirštu. Šiuo tikslu mūsų meras ir savivaldybės tarybos nariai įsipareigoja gerinti švietimo įstaigų būklę, aplinką, mokymosi priemones ir dirbant kartu su nacionalinėmis institucijomis siekti geresnio švietimo darbuotojų darbo užmokesčio. Reorganizuoti ir peržiūrėti švietimo įstaigas, kad kiekvienas savivaldybės mokinys, turėtų pačias geriausias sąlygas – mokslui.  Sudaryti sąlygas mokinių pavėžėjimui, atsižvelgiant į mokinių, bei tėvų poreikius. Mes sieksime suteikti visiems vaikams galimybę tobulėti, rinktis mėgstamą veiklą. Ugdyti pilnavertį žmogų, aktyvios ir reiklios visuomenės pilietį.

2. KOKYBIŠKOS SVEIKATOS PASLAUGOS KIEKVIENAM

Kokybiškos medicinos paslaugos negali būti nedidelės dalies didžiuosiuose miestuose gyvenančių žmonių privilegija. Kokybiškos sveikatos paslaugos turi būti prieinamos kiekvienam žmogui. Sieksime stiprinti savivaldybės teritorijoje esančių pirminio lygio įstaigų veiklą. Sieksime užtikrinti Kalvarijos ligoninės antro lygio paslaugų teikimą. Šiuo tikslu mūsų meras ir savivaldybių tarybų nariai įsipareigoja investuoti į savo gydymo įstaigų kokybės gerinimą ir siekti, kad vykdant sveikatos įstaigų tinklo optimizavimą būtų priimami tik bendruomenės naudingi sprendimai.

3. PAGALBA KIEKVIENAI VAIKUS AUGINANČIAI ŠEIMAI

Savivaldybėje privalo būti įgyvendinta reali pagalba vaikus auginančioms šeimoms sistema, kuri turi prasidėti nuo papildomos finansinės paramos, gimus vaikui, teikimo, o taip pat ir psichologinės, socialinės pagalbos tėvams užtikrinimas, siekiant kurti palankiausią vaikams augti aplinką. Šiuo tikslu mūsų meras ir tarybos nariai įsipareigoja tobulinti savivaldybės socialinės paramos vaikams institucijas, specialistų kvalifikaciją ir didinti jų darbo užmokestį, kad į socialinės pagalbos sistemą ateitų tik tikrai motyvuoti, aukštos kvalifikacijos specialistai. Užtikrinti švietimo įstaigų pritaikymą priešmokykliniam ugdymui, atskiros teritorijos, bei patalpos ikimokyklinukams, darželio teritorijų pritaikymas vaikų laisvalaikiui. Užtikrinti esamų ir skatinti naujų Vaikų dienos centrų plėtrą, siekti užtikrinti ilgesnį dienos centrų darbo laiką. Ieškoti būdų dirbančių tėvų vaikams užsiimti papildomomis veiklomis po pamokų.

4. PALANKI APLINKA KIEKVIENAM NEĮGALIAJAM

Neįgaliems žmonėms palankios aplinkos kūrimas visoje savivaldybės teritorijoje, paslaugų neįgaliesiems užtikrinimas savivaldybės programų pagalba. Tai mums bus griežta tiesykle, vykdant bet kurį statybų ar infrastruktūros renovavimo projektą, miesto aikščių, parkų sutvarkymą. Mūsų tikslas užtikrinti programų neįgaliesiems veikimą visus metus be pertrūkių, kreipiant dėmesį į veiklos tęstinumą.

5. PSICHOLOGINĖ PAGALBA KIEKVIENAM

Kokybiška pagalba į įvairias krizes patekusiems žmonėms, suteikiant galimybę grįžti į visavertį gyvenimą. Sudėtinė šios pagalbos dalis – veiksmingos prevencinės programos, nukreiptos prieš smurtą, priklausomybes ir įvairių savidestruktyvų elgesį. Nebijoti pasakyti tiesą ar gerą žodį už paprastą, už vargstantį, už ligotą, už gyvenimo sutryptą žmogų, tai vienintelis prasmingas kandidatuojančio į KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS TARYBĄ tikslas. Girtuokliavimas, smurtas, asocialus gyvenimo būdas, visos bendruomenės rūpestis. Tik dirbdami kartu įveiksime šias blogybes.

6. GALIMYBĖ KIEKVIENAM ĮSITRAUKTI Į MIESTO AR SENIŪNIJOS VALDYMĄ

Žmonių įtraukimas į miesto ar seniūnijos valdymą. Esame pasiryžę demokratiškai tartis dėl prioritetų ir strateginių projektų su savivaldybių bendruomenėmis. Tam organizuosime daugiau gyventojų apklausų, pasitarimų su bendruomenėmis ir ieškosime naujų, moderniomis technologijomis grįstų bendruomenių įtraukimo į sprendimų priėmimą priemonių. Sukursime virtualaus bendravimo ir informavimo priemones, kur kiekvienas norintis galės dalyvauti diskusijose ir priimant sprendimus, jam patogiu laiku. Organizuosime nuolatinius, pagal iš anksto numatytą grafiką, susitikimus su gyventojais jiems patogiu laiku.

7. INVESTUOTOJŲ KURIAMOS GEROS DARBO VIETOS KIEKVIENAM

Akivaizdu, kad europietiškos gerovės kūrimas labai priklauso nuo to, ar žmonės turės gerai apmokamą darbą. Tai yra susiję su savivaldos gebėjimu atrasti ir pritraukti investicijas į konkrečią savivaldybę. Atliksime turimo turto galinčio būti patraukliu investuotojams inventorizaciją. Aktyviai ieškosime investuotojų pasitelkdami tokias organizacijas kaip „Investuotojų forumas“,  „Investuok Lietuvoje“.

8. GALIMYBĖ KIEKVIENAM LEISTI LAIKĄ PARKE

Žaliųjų erdvių kūrimas ir vystymas. Patogus šiuolaikiškas miestas ir miestelis, bei kaimas neįsivaizduojamas be gyventojų poreikiams pritaikytų, modernių viešųjų erdvių, todėl šią kadenciją visose savivaldybėse teiksime išskirtinį dėmesį žaliųjų erdvių sutvarkymui ir pritaikymui bendruomenių reikmėms.

9. KULTŪRINIS GYVENIMAS KIEKVIENAM

Kokybiškas bendruomenės gyvenimas nėra įmanomas be gerų kultūrinių paslaugų. Kultūros centrai, teatrai, muziejai, bibliotekos, paveldo objektai ir su visa kultūros sritimi dirbantys žmonės yra Lietuvos tapatybės puoselėjimo vėliavnešiai, pristatantys kiekvieną Lietuvos kampelį ne tik savo šalies žmonėms, bet ir visam pasauliui. Todėl sieksime, kad Kalvarijos savivaldybės teritorijoje veikiantys meno kolektyvai gautų tinkamą finansavimą ir turėtų galimybes garsinti savo kraštą ne tik Lietuvos, bet kitose šalyse vykstančiuose festivaliuose ir konkursuose. Taip pat nepamiršime kultūros darbuotojų, kurių darbo užmokestis yra akivaizdžiai per mažas. Šią problemą sieksime spręsti pečius surėmus Vyriausybei ir savivaldai.

10. JAUNIMAS IR UŽIMTUMAS

Sieksime pasirūpinti visų gyventojų užimtumu, tiek vaikų, suaugusių, šeimų, tiek vyresnio amžiaus žmonių. Kalvarijoje sėkmingai veikia Trečiojo amžiaus universitetas, vyksta Zumba treniruotės, turime meno, sporto mokyklas. Tačiau savivaldybės kaimuose gyvenantys žmonės vis dar turi mažiau galimybių užsiimti norimomis veiklomis. Sieksime sudaryti sąlygas užsiimti papildomomis veiklomis savo gyvenvietėje. Vienas iš būdų – sudaryti sąlygas lankyti Kalvarijos meno mokyklos užsiėmimus kaimų mokyklose. Sužinoję gyventojų poreikius ieškosime finansavimo įvairiam užimtumui kaimo vietovėse.

Rengsime jaunų šeimų finansavimo programą šeimoms įsikuriančioms Kalvarijos savivaldybėje ir savo vaikus ugdančioms Kalvarijos savivaldybės ugdymo įstaigose.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į Kalvarijos merus Valdo Aleknavičiaus rinkimų sąskaitos. Užs. nr. SG-18-18.

The post Valdas Aleknavičius ir jo komanda: žmonėms tarnaujanti savivalda! appeared first on Sūduvos Gidas.

2019-02-26d. apie 16.00 val. gautas pranešimas, kad apie 12.00 val. iš namų, esančių Vilkaviškio r. sav. Bartninkų sen. Skerpievių k., išėjo ir iki šiol negrįžo moteris (gim. 1995 m.), kuri su savimi pasiėmė mažametę dukrą (gim. 2018 m.). Moters ir jos kūdikio buvimo vieta nežinoma, nėra galimybės susisiekti.

Taip pat, tą pačią dieną, tačiau kiek anksčiau – 15.19 val. į BPC paskambino vyras (g. 1964 m.), kuris pranešė, kad Vilkaviškio r. sav. Kybartuose užminavo savo namus. Atvykus policijos pareigūnams, pastarasis, laikydamas rankoje peilį ir daiktą panašų į granatą, grasino susprogdinti save ir atvykusius policijos pareigūnus. Neblaivus (2,25 prom. alkoholio) vyras, panaudojus impulso prietaisą „Taser”, sulaikytas ir gydyti  paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS” pareigūnai,  apžiūrėję patalpas, sprogmenų nerado.

Marijampolės  apskr. VPK informacija

The post Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimai apie ypatigus įvykius appeared first on Sūduvos Gidas.

Marijampolės savivaldybės informacija

The post Prasidėjus pavasarinei paukščių migracijai išauga paukščių gripo rizika appeared first on Sūduvos Gidas.

Šiandien ir rytoj 8-20 val. Marijampolės savivaldybės administracijos pastato pirmame aukšte vyks savivaldybių tarybų rinkimų išankstinis balsavimas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siekdama skatinti žmones aktyviau dalyvauti rinkimuose, skelbia Savivaldybių tarybų rinkimų išankstinio balsavimo datas.

2019 m. vasario 27 – 28 d. – balsavimas iš anksto savivaldybėse. Balsavimas iš anksto vyksta savivaldybių pastatuose nuo 8 iki 20 val.

2019 m. vasario 27 – kovo 1 d. – balsavimas specialiuose balsavimo punktuose. Balsuoti galima specialiai balsavimui sudarytuose punktuose kariuomenės vienetuose, bausmės vykdymo vietose, areštinėse, ligoninėse, gydymo įstaigose (išskyrus poliklinikas), socialinės globos įstaigose ir kt. specialių punktų darbo valandomis.

2019 m. kovo 1-2 d. – balsavimas namuose. Balsavimo vokus, išankstinius balsavimo lakštus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai (balsavimas vyksta nuo 8 iki 20 val.).

Marijampolės savivaldybės informacija

The post Jau prasidėjo savivaldybių tarybų rinkimų išankstinis balsavimas appeared first on Sūduvos Gidas.