Vasario 14-15 dienomis Šiauliuose vyko Lietuvos suaugusių ir jaunimo lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas. Puikiai čempionate startavo Marijampolės SC „Sūduva“ sportininkai. Lietuvos čempionate du „bronzos“ medalius 1500 m ( 4.02,08) ir 3000 m (8.40,25) distancijose laimėjo Giedrius Valinčius. Jaunimo tarpe abiejose rungtyse Giedrius tapo Lietuvos čempionu. 60 m distancijoje Lietuvos jaunimo čempiono vardą iškovojo Edgaras Radzevičius (rez. 7.13). Maloniai nustebino penkiolikmetė Ugnė Mykolaitytė, trišuolio rungtyje jaunimo pirmenybėse iškovojusi antrąją vietą (rez. 11,86 m). Sportininkus treniruoja Vladas Komisaraitis ir Gintautas Janušauskas.

Marijampolės Sporto centro „Sūduva“  informacija

The post Iš Lietuvos suaugusių ir jaunimo lengvosios atletikos čempionato mūsų sportininkai grįžo su medaliais appeared first on Sūduvos Gidas.

Šventiniame renginyje vasario 19 d. įteikti tradiciniai Marijampolės savivaldybės metų apdovanojimai – padėkos ir atminimo dovanėlės – aktyviausiems ir labiausiai per 2018 m. socialine, kultūrine ir kitokia bendruomenei naudinga veikla pasižymėjusiems jaunimo ir su jaunimo dirbantiems atstovams bei organizacijoms. Pretendentus iš daugelio pasiūlytųjų atrinko Marijampolės savivaldybės Jaunimo reikalų taryba kartu su Savivaldybės administracija.

Savivaldybės merė Irena Lunskienė nuoširdžiai dėkojo aktyviausiam savivaldybės jaunimui. „Jūs galvojate apie Marijampolę, jūs dirbate Marijampolei, jūs esate lyderiai ir mūsų pamaina”, – sakė sveikindama ji. Savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Artūras Visockis pabrėžė, kad šiemet apdovanojimams buvo atrinkti ne tik jau pridėtinę vertę kuriančių projektų autoriai, bet ir sėkmingi pradedantieji, kuriuos norisi paskatinti.
Marijampolės savivaldybės merės padėkos

Marijampolės savivaldybės merė I. Lunskienė savo padėką ir atminimo dovanėlę už savanorystę ir veiklą, naudingą Marijampolės bendruomenei, įteikė ilgamečiam ir aktyviam Jaunųjų maltiečių savanoriui Tomui Bočiui, kuris nuo 2015 m. dalelę savęs atiduoda padėdamas pažeidžiamiausiems „Maltiečių sriuba“, „Maisto bankas“ ir kitose akcijose.

Marijampolės dramos teatro jaunimo studija (vadovė Alma Vosylienė) įvertinta už kūrybinę veiklą ir teatrines iniciatyvas, skirtas Marijampolės bendruomenei. Nuo 2004 m. gyvuojanti studija pernai sukūrė du spektaklius: vaikams „Bitė Maja“, suvaidintą 17 kartų, ir gatvės spektaklį jaunimui pagal Viljamą Šekspyrą „Romeo ir Džiuljeta“, su kuriuo sėkmingai dalyvauta „Miesto dienose“.

Arvydui Kasperavičiui, regbio klubo „Grandis“ prezidentui, merės padėka ir dovanėlė įteikta už projektinę veiklą ir iniciatyvas, naudingas Marijampolės bendruomenei. Jau 3 metus vykdomi jo projektai „Regbio paliesti“ ir „Lietuvos mergaičių nekontaktinio regbio festivalis-pirmenybės“ supažindina jaunimą su šios sporto šakos atmainų įvairove, 14–18 metų jaunimą gausiai įtraukia į aktyvią veiklą.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos rėmėja Jurgita Navickaitė pagerbta už savanorišką prevencinę veiklą, užtikrinančią visuomenės saugumą. Ji yra užsirekomendavusi kaip pareiginga, atsakinga, sumani ir iniciatyvi policijos rėmėja-savanorė, greitai ir kokybiškai vykdanti patikėtas funkcijas, taip pat aktyvi savo gyvenamosios teritorijos bendruomenės narė.

Ramintai Liubelionienei apdovanojimas skirtas už naudingas projektines veiklas vaikams ir jaunimui. P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo edukacijos centre Rūtos kryptingai organizuojama veikla, atsižvelgiant į atskiras tikslines grupes ir jų poreikius. 2018 m. vasarą Vytauto Didžiojo parke suorganizuota 15 vasaros skaitymų, į kuriuos rinkosi jaunos šeimos su vaikais, susitikimas su sveikos gyvensenos, mitybos ir sporto specialistu, populiaraus tinklaraščio „Motyvuoti atletai“ įkūrėju Artur Swan. Multicentro ekspozicijų erdvėje surengtos kūrybinių darbų parodos, čia įrengtoje fotostudijoje – meninės fotografijos dirbtuvės su fotomenininke Augustina Miknevičiūte.

Rūta Priven-Vaitkevičienė įvertinta už reikšmingus darbus Marijampolės bendruomenei, verslumą, iniciatyvas ir inovacijas. Ji kurį laiką buvo registruota tuometinėje Darbo biržoje, nepavykus įsidarbinti, baigė profesinio mokymo priemonę ir įgijo siuvėjos profesiją. Pasinaudojusi Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės subsidija įkūrė mažąją bendriją PRŪTA, įsigijo siuvimo įrangą. Marijampolės kultūros centre vietos bendruomenei 2018 m. Rūta pristatė savo pirmąją kolekciją, Degučių vaikų dienos centre įgyvendino projektą – edukacines siuvimo ir modeliavimo pamokas. Rūta priklauso Marijampolės jaunųjų verslininkų klubui. VšĮ „Gelbėkit vaikus“ valdybos narė.

Pauliui Labanauskui merės padėka įteikta už savanorystę ir Marijampolės vardo garsinimą vystant ekstremalųjį sportą. Tai Pasaulio moto akrobatikos čempionas, Europos moto akrobatikos 3 vietos laimėtojas, Lietuvos daugkartinis čempionas, Rusijos čempionas, Estijos rekordininkas „Ilgiausiai ant galinio motociklo rato važiavęs žmogus“.

Asociacijos „Jaunimo laisvalaikis“ narys, daugelio projektinių veiklų dalyvis, miesto renginių aktyvus savanoris Kasparas Stanulis taip pat įvertintas už savanorystę, projektinę veiklą ir naudingas visuomenei iniciatyvas.

Marijampolės savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos apdovanojimai

Šios organizacijos padėka įvertintas Mokinių tarybos pirmininkės, puikiai atliekančios pareigas, vadovaujančios mokinių savivaldai, organizuojančios ir vedančios renginius Kamilės Lapinskaitės triūsas. Ji yra ir kūrėja – jos sukurtos novelės yra žinomos „Auksinio rudenėlio“ rengėjams, ji dalyvauja „Jaunimas Yra“, LMS veikloje, savanoriauja Kultūros centre.

Gretai Galinytei apdovanojimas skirtas už savanorystę ir aktyvią veiklą Marijampolės bendruomenei. 5 metus ji aktyviai savanoriauja Marijampolės miesto dienų renginiuose.

Marijampolės savivaldybės administracijos apdovanojimas įteiktas asociacijai „Jaunimo laisvalaikis“ už iniciatyvas ir festivalio „Jaunimas yra“ įgyvendinimą. Pirmą kartą Marių parke praėjusią vasarą organizuotas renginys sutraukė iki 700 dalyvių. Čia buvo surengtos ne tik pramogos, bet ir vertingos diskusijos, meninės dirbtuvės ir kt. Toks festivalis planuojamas ir šiemet rugpjūčio mėnesį.

Marijampolės savivaldybės informacija

The post Apdovanoti aktyviausi Marijampolės savivaldybės jaunimo atstovai appeared first on Sūduvos Gidas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės informacija

The post Kviečiame dalyvauti Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurse “Sidabro vainikėlis” appeared first on Sūduvos Gidas.

Šuniuko atsiradimas namuose – tai  kupina emocijų akimirka, kuriai reikia pasiruošti. Varle.lt prekių augintiniams specialistas pataria, į kokius esminius punktus reikėtų atkreipti dėmesį ir ką vertėtų pirmiausia įsigyti.

TOP pirkinių sąrašas naujam šuniuko šeimininkui

Varle.lt specialistas pataria pirmiausia įsigyti tai, kas reikalinga augintiniui pirmomis gyvenimo dienomis su Jumis.

Guolis

Guolis turi būti patogus ir tikti augintiniui pagal dydį. Kitaip tariant, pirkti per didelį guolį taip  vadinamam „išaugimui“ yra prasta mintis. Guolį galima pakeisti čiužiniu ar nameliu, bet vadovaujantis tuo pačiu principu – svarbiausia patogumas, o ne dydis.

Žaislai

Pagrindinė žaislų paskirtis yra ne tik linksminti, bet ir atitraukti šuniuką nuo turimų daiktų ar baldų gadinimo. Žaislų šunims pasirinkimas neįtikėtinai platus: žaislai skanėstams, kamuoliukai, virviniai, pliušiniai, kramtymui, lateksiniai, interaktyvūs. Nepamirškite stebėti, kad augintinis nelįstų ten, kur jam negalima. Šiuo klausimu pravers specialios atbaidymo priemonės.

Antaklis arba petnešos ir pavadėlis

Nuo jų prasideda augintinio auklėjimas ir instinktų kontroliavimas. Varle.lt prekių augintiniams specialistams rekomenduoja renkantis antkaklį atsižvelgti į augintinio kaklo, o renkantis petnešas – į krūtinės apimtį. Pavadėliai būna automatiniai Flexi arba įprasti. Ant antkaklio galite prikabinti pakabuką su Jūsų telefono numeriu ar adresu. Tai gali labai padėti tuo atveju, jei šuniukas pasimestų.

Dubenėliai vandeniui ir maistui

Siūloma rinktis atskirus dubenėlius maistui ir vandeniui, nes žaisdamas šuniukas gali primesti maisto į vandenį.

Tualetas bei palutės

Tualeto treniruoklio ar palučių reikės tik pačioje pradžioje, kol augintinis pripras gamtinius reikalus atlikti lauke. Kol augintinis dar nepaskiepytas, nepatartina jo vesti į lauką.

4 svarbiausi momentai turint šuniuką namuose

1. Priežiūra

Prižiūrėti augintinį dėrėtų kompleksiškai. Keturi pagrindiniai šuniuko priežiūros punktai: kailio priežiūra, nagų kirpimas, ausų valymas ir maudymas. Atitinkamai, Jūsų „šuniškų“ reikmenų arsenale su laiku atsiras šepečiai, šukos, nagų žirklės ir šampūnai.

Kailis labai daug pasako apie šuniuko sveikatą, tai galima sakyti, yra pagrindinis jo sveikatos indikatorius. Šukuodami augintinį Jūs ne tik suteikiate jam malonumą, tačiau gaunate naudingą informaciją apie augintinio sveikatos būklę: ar yra kokių nors uždegimų, įbrėžimų, žaizdų, nuplikimų. Bet kokia pamatyta problema yra pakankama priežastis kreiptis į specialistus.

Nagų kirpimas vyksta atsižvelgiant į jų augimą. Varle.lt specialistas rekomenduoja pirmus kartus tai daryti pas veterinarą ar veisėją, kurie jau turi patirties ir perimti iš jų kirpimo techniką.

Ausis šuniukui reikia valyti vatos tamponu. Ypatingai kruopščiai – tų veislių atstovams, kurių ausys nulėpusios ir tai neleidžia natūraliai joms vėdintis.

Maudymas, kaip žinia, atliekamas ne itin dažnai. Nemaudykite augintinio nesant reikalo. Po pasivaikščiojimų užtenka tiesiog praskalauti augintinio letenelės šiltu vandeniu be muilo.

DĖMESIO: visas higienos procedūras atlikite negąsdindami šuniuko. Jis turi jaustis saugus. Dėl to prie maudynių ir šukavimo pratinkite augintinį pamažu, be prievartos.

2. Profilaktika

Augant šuniukui būtina praeiti per kelias profilaktines procedūras. Augintiniui turi būti atlikta dehelmintizacija (nukirminimas) ir  vakcinacija nuo infekcinių ligų.

Kaip dažnai atlikti profilaktines procedūras?

Kiekvieną dieną siūloma atlikti bendrą augintinio (jo letenų, akių, ausų) apžiūrą. Tai padaryti galime žaidimo metu ar šukuojant. Kiekvieną savaitę patikrinkite ar augintinis neturi blusų, apžiūrėkite jo dantis ir atlikite ausų valymą. Jei ant dantų aptiksite akmenis ar apnašas, kreipkitės į veterinarą. Dantis galite valyti įprastu dantų šepetėliu arba duoti kietą skanėstą graužimui. Tai neleis kauptis dantų apnašoms ar akmenims. Kiekvieną mėnesį apžiūrėkite augintinių nagus ir esant reikalui juos apkirpkite. Tris kartus per metus profilaktiškai rekomenduojama atlikti dehelmintizaciją. Taip pat vertėtų turėti omenyje tai, kad vieną kartą per metus šuniuką reikėtų parodyti veterinarui bei paskiepyti.

3. Auklėjimas

Dresuoti šuniuką galima savo jėgomis, čia nereikia veterinarų pagalbos. Viskas, ko reikia augintinio dresavimui yra antkaklis ir pavadėlis. Prie jų šuniukas pripranta palaipsniui. Reikėtų pabrėžti tai, kad kuo patogesnis antkaklis ir ilgesnis pavadėlis, tuo greičiau augintinis prie jų pripranta. Patartina uždėti antkaklį augintiniui prieš kiekvieną pasivaikščiojimą.

SVARBU! Jokiais būdais nebauskite augintinio antkakliu ar pavadėliu. Šuniukas neturi jausti baimės juos matydamas.

Kai nemiega, įprastai šuniukas didžiąją laiko dalį žaidžia. Žaidimus galima ir būtina naudoti naudingų įgūdžių įsisavinimui bei dresūrai. Dėrėtų vengti žaidimų, kurių metu šuniukas turėtų pulti šeimininką. Jei nuo mažų dienų to neišmokysite augintinio, jis užaugs be pagarbos šeimininkui ir šeimos nariams.

4. Mityba

Maistas turėtų būti kokybiškas ir jo sudėtyje turi būti reikalinga koncentracija maistinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Šuniukams reikalinga 5-8 kartus didesnė kalcio koncentracija, 4-6 kartus fosforo ir 4-5 kartus didesnė cinko koncentracija nei suaugusiam šuniui. Keli svarbiausi patarimai, susiję su šuniukų mityba:

• Pradėti maitinimą dėrėtų nuo 3 gyvenimo savaitės, kai pradeda trūkti pieno.
• Maitinkite šuniuką dažnai. Iki 3 mėnesių šuniukai maitinami 5-6 kartus per dieną ir palaipsniui mažinamas dažnumas iki 2 maitinimų, kai šuo tampa suaugusiu.
• Būtina žinoti Jūsų veislės šunų maitinimo ypatumus. Didelių veislių šunims reikalingas stiprinantis kaulus maistas. Tokių veislių šunims raumenų masė didėja greičiau nei tvirtėja skeletas. Dėl to maiste privalo būti specialūs stiprinantys sąnarius ingredientai.
• Norėdami patikrinti ar teisingai parinkta mityba Jūsų augintiniui, stebėkite jį. Apžiūrėkite kailį: ar pakankamai žvilgantis ir tolygus. Atkreipkite dėmesį ar augintinis yra žvalus, ar vienodas jo augimo tempas. Įvertinkite ekskrementų būklę – jie turi būti vienalyčiai, tos pačios spalvos. Stebėkite augintinio apetitą: jis turi ėsti su malonumu, neieškoti papildomų maistinių medžiagų laižant sienas ar rūdis.

Įdomus faktas: šuniukas auga 12 kartų greičiau nei vaikas. Per vienus savo gyvenimo metus paauga tiek, kiek žmogus per 14 metų. Palyginimui: Jei vidutinis žmogus 5 mėnesių amžiaus sveria 8kg aba 12% suaugusio svorio, tai labradorų veislės šuniukas – 25kg arba 75% suaugusio normos.

The post Ko reikia šuniukui: TOP pirkinių sąrašas ir pagrindinės rekomendacijos appeared first on Sūduvos Gidas.

The post Įmonių, turinčių alkoholio ir tabako licencijas, dėmesiui! appeared first on Sūduvos Gidas.

Nustekenti, nutriušę kultūros namai, kurie iš tikrųjų net nepanašūs į kultūros namus, nes kaip buvo gamyklos salė, taip ir liko, varganas finansavimas ir mažiausi visoje Lietuvoje kultūros darbuotojų atlyginimai – taip būtų galima apibūdinti kultūros situaciją Kazlų Rūdoje.

Vietoj žadėtojo atlyginimo pakėlimo kultūros darbuotojams kol kas matome tik špygą, tačiau nesistebime, nes jau pripratome prie nuolatinio Vilniaus valdžios melo. Įdomus kitas, gana paradoksalus dalykas savivaldybėje: sako, savivaldybė maža, todėl kultūros darbuotojų atlyginimo koeficientas didelis būti negali , nors tuo pačiu metu tos mažos savivaldybės mero atlyginimas beveik toks pats kaip 60 kartų didesnio miesto – Vilniaus mero… Ko ne „Gyvulių ūkis“ (anglų rašytojo Džordžo Orvelo satyrinė tarybinio totalitarizmo alegorija, kurioje pagrindinė mintis – visi gyvuliai lygūs, tačiau kai kurie lygesni už likusiuosius)?

Ta pastaruoju metu paplitusi „Gyvulių ūkio“ metafora, kai vieni yra lygesni už kitus, kultūros darbuotojams pažįstama jau seniausiai.

Štai jums viena iš daugelio situacijų: savaitgalį lauke vyksta renginys – eglutės įžiebimo šventė. Gruodžio pradžia, todėl lauke minusinė temperatūra, atvažiuoja vaikų kolektyvas iš Kauno, klausia, kur mums pasišilti, kur į tualetą nueiti? Sakom, autobuse šilkitės, tualetas Maximoje. Seniūnija užrakinta, nes savaitgalis gi, šventos dienos, kas čia varginsis ateiti ir atrakinti patalpas, paskui, neduok Dieve, dar valyti reikės. Štai jums ir požiūris. Nėra kur akių dėti prieš tą kolektyvą ir vadovus. Vargu, ar jie daugiau pas mus norės atvykti. Po metų vėl šventė toje pačioje vietoje, vėl ne darbo valandomis, pas merą atvykę svečiai iš Lenkijos. Per pertraukėlę visi šniūru eina  į seniūniją „pasišilti“. Šįkart atrakinta, nes čia galioja „Gyvulių ūkio“ principas.

Ar Užgavėnės, ar Joninės, kultūros centro darbuotojos laužus krauna, malkų prašinėja, pačios kitus ūkiškus darbus dirba, pačios per renginius ne tik aparatūrą, bet ir šiukšlių konteinerius, ir sunkiausius suolus parke kiekvienam renginiui nešioja. Lyg kokie kumečiai dvarponio dvare. Daugiau nė vienoje savivaldybėje neteko matyti tokios tvarkos. Jeigu viso miestelio renginys, tai ir dirba visi: ir seniūnija, ir komunalininkai. Tik Kazlų Rūdoje miesto šventės metu viską gali kultūros darbuotojai: ir koncertus organizuoti, ir prekybininkus sukviesti, ir „kiemeliams“ palapines pastatyti, ir jose vaišes surengti. Be to, viską reikia susivežti nuosavais automobiliais ir už savas lėšas. Turtuoliai, nors gauna elgetišką atlyginimą.

Kai valdžioje dvasios ubagai, kultūros darbuotojai iš tikrųjų jaučiasi labai turtingi. Nė vienam spektakliui nė cento negavome nei iš Vyriausybės, nei iš savivaldybės. Nors nuolat buvo deklaruojamas dėmesys regionams ir valstybės šimtmečio renginiams. Toks įspūdis, kad tų projektų niekas net neskaito, nes iš anksto būna nuspręsta, kam skirti pinigus. Dekoracijos ir įvairios priemonės – viskas skolinta, sunešta iš namų. Aktoriai kostiumus perka už savo asmenines lėšas, nors daugelio jų, kaip ir kultūros darbuotojų, atlyginimas nesiekia savivaldybės administracijos direktoriaus priedo prie atlyginimo…

Suprantu, kad valdžia išrinkta žmonių, todėl jaučiasi visagalė, tačiau nesuprantu, kas tokius dvasios vargšus išrinko. Kurie atėję į renginį gali apšnekinėti, kad renginio vedėjos bateliai per prasti, ar dar kas negerai. O kas nors klausė – ar ji turi už ką juos nusipirkti? Į daugelį renginių aukščiausi savivaldybės vadovai atvyksta tik tuomet, kai reikia sveikinimo kalbą sakyti, kiti nedomina, o tarybos narius ar administracijos darbuotojus renginiuose ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti, net ir valstybiniuose minėjimuose. O jeigu renginys vyksta viešoje vietoje, jam dar nesibaigus, savivaldybės vadovai sėda į mašinas ir išvažiuoja: „užsidėjom pliusiuką“.

Savivaldybė tikrai nėra labai skurdi, tačiau per eilę metų neatsirado norinčių savo krašto žmonėms pastatyti jų vertus kultūros rūmus. Prekybos centras geriau… O žmonėms galima vis pameluoti, pažadėti, ateis kiti rinkimai ir vėl žadėsim.

Tokių nustekentų, nutriušusių kultūros namų turbūt jau niekur nėra visoje Lietuvoje. Koncertų metu, stipriau užgrojus žemiems dažniams, baisu, kad lubos neįgriūtų. Lietui lyjant, salėje telkšo balos, o ką jau kalbėti apie per tiek metų išsėdėtas kėdes, ant kurių rėmų išsėdėti valandą laiko retas kuris besiryžta. Aplūžusi scena, į kurią gėda rimtesnį kolektyvą pasikviesti, visiškas apšvietimo nebuvimas, dėl ko ne tik grupės koncertuoti nenori, bet net ir mėgėjų teatro negalima pasikviesti į svečius, o normalesniam koncertui apšvietimas ir įgarsinimas kainuoja daugiau nei pats koncertas. Žmonės į renginius nenoriai renkasi, nes nenori niekas su paltais sėdėti ant nepatogių kėdžių.

Pernai įvyko pokyčių Kultūros taryboje, nuspręsta pinigus skirstyti regionuose, įsižiebė šiokia tokia kibirkštėlė būti pastebėtiems. Tačiau Kazlų Rūdoje į regiono kultūros tarybą nesugebėta paskirti žmogaus, nors kiek suprantančio kultūros procesus. Dvarponiai patys viską geriausiai išmano. Pas ką gali prašyti finansavimo, į ką kreiptis, jeigu savivaldybei atstovauja žmogus, kuris dirbdamas savivaldybės administracijoje nematė poreikio skirti lėšų ankstesniems renginiams? Nėra prasmės gaišti laiko rašant šūsnis popierių, teikti ir prašyti, nes nėra ne tik suprantančių, bet ir palaikančių. Įspūdis toks, lyg mes kažkokie priešai būtume.

Galime pastatyti ar nupirkti brangiausius namus savo vaikams, tačiau jeigu jie neturės kur iš tų namų išeiti, jeigu bus nesaugi aplinka, vargu, ar jie bus laimingi. Todėl prašau jūsų, nebalsuokite už dvasios skurdžius, kurie nesupranta kultūros reikalingumo, kurie per 18 savivaldybės metų sugebėjo tik partijas keisti, bet ne požiūrį į kultūrą.

Ir, patikėkit, neviltis ir skurdas nėra kūrybos pagalbininkai…

Virginija Samuolienė, Kazlų Rūdos kultūros centro renginių organizatorė, teatro „Žalvarnis“ režisierė

The post Apie „Gyvulių ūkio“ metodus Kazlų Rūdos savivaldoje ir kultūroje (Prašymas) [NUOMONĖ] appeared first on Sūduvos Gidas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį panaikino dar kelių kandidatų savivaldybių tarybų rinkimuose teisinį imunitetą.

Bendru sutarimu panaikinta Šakių rajone su visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Šakių rajono gyventojų ateitį“ kandidatuojančio Vito Skaisgirio, Žaliųjų partijos kandidato Utenos rajone Albino Ančiaus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato Alytaus rajone Visvaldo Dumbliausko neliečiamybė.

Baudžiamojon atsakomybėn su visuomeniniu komitetu „Už Šakių rajono gyventojų ateitį“ kandidatuojantis V. Skaisgirys traukiamas dėl vairavimo neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 promilės alkoholio.

Žaliųjų partijos kandidato į Utenos rajono savivaldybę  A. Ančiaus teisinis imunitetas panaikintas dėl įtarimų nesunkiu sveikatos sutrikdymu, turto sugadinimu, fizinio skausmo sukėlimu.

Alytaus rajono „valstiečių“ kandidatą V. Dumbliauską VRK leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo ir dokumento klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Pagal įstatymus, kandidatas savivaldos rinkimuose be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

The post VRK panaikino dar trijų kandidatų į savivaldybių tarybas neliečiamybę appeared first on Sūduvos Gidas.

Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) mažėja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo rodiklis praėjusią savaitę buvo 121,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Palyginti su ankstesne savaite, šis rodiklis siekė 159,5 sergančiųjų 10 tūkst. gyventojų.

Didžiausias sergamumas išlieka Klaipėdos apskrityje (148,0 atvejų 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (78,4 atvejai 10 tūkst. gyventojų).

Kaip BNS informavo Užkrečiamų ligų ir AIDS centras, mirusiųjų nuo gripo ir jo komplikacijų išlieka 20.

Pirmadienio duomenimis, į ligonines dėl gripo paguldyta 218 asmenų, iš jų – dvi nėščiosios, 32 vaikai iki dvejų metų, 104 – vaikai nuo 2 iki 17 metų.

Intensyvios terapijos skyriuje gydoma 16 asmenų, iš jų – keturi vaikai.

Gripo epidemiją yra paskelbusios 32 iš 60 šalies savivaldybių – NVSC rekomenduoja ją atšaukti Ukmergės, Kėdainių, Kauno ir Ignalinos rajonų savivaldybių teritorijose.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

The post Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Lietuvoje mažėja appeared first on Sūduvos Gidas.

The post Nuo šiol socialine kortele atsiskaitymas už prekes ir paslaugas – prekybos centre „Iki“ appeared first on Sūduvos Gidas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė Baltarusijos pilietį, vairavusį Vokietijoje pavogtą lengvąjį automobilį. Užsienietis uždarytas į areštinę.

Pirmadienį vakare Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos užkardos pasieniečiai kelyje Seinai – Lazdijai, ties Akmenių kaimu, patikrinti sustabdė į Lietuvą iš Lenkijos ką tik įvažiavusį automobilį „Mercedes Benz E200“, registruotą Vokietijoje. Mašiną vairavo 39-erių Baltarusijos pilietis.

Patikros metu vyro pateikti asmens dokumentai buvo nepriekaištingi, tačiau VSAT pareigūnams įtarimų sukėlė 2014 metais pagamintas automobilis.

Pasieniečiai netruko išsiaiškinti, šios transporto priemonės nuo sausio pabaigos kaip pavogtos ieško Vokietijos policija.

VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimo ar realizavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Baltarusijos pilietis po apklausos uždarytas į areštinę. „Mercedes Benz“ laikinai saugomas Kalvarijos užkardoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija

The post Kalvarijos pasieniečiai sulaikė vogtą automobilį vairavusį baltarusį appeared first on Sūduvos Gidas.

Lietuvos gimtadienis – tai diena, kai per įvairias veiklas vaikams galima paaiškinti, kas yra Tėvynė, meilė jai, patriotizmas. Visa tai mes stengiamės padaryti žaismingai ir vaikams suprantamai, apsiribojame jiems linksma veikla. Šventės laukimas prasidėjo labai anksti ir labai linksmai.

Vasario 13 dieną lopšelyje – darželyje viešėjo svečiai iš Marijampolės profesinio rengimo centro – tai Paslaugų skyriaus neformaliojo švietimo grupių vadovė Lina Bankauskaitė – Šleinotienė, floristo profesijos mokytoja Lina Lelešienė ir šios specialybės absolventas Martynas Macikonis. Jie vedė floristikos edukacines kūrybines dirbtuves. Mažieji floristai gėlių žiedais ir gamtinėmis medžiagomis puošė apyrankes ir atšvaitus, skirtus netradiciškai pažymėti Vasario 16 – ąją.

Vasario 14 dieną šventiškai išpuoštoje salėje surengėme Lietuvai skirtų eilėraščių konkursą, kurį organizavo ikimokyklinio ugdymo mokytoja – metodininkė Rūta Strolienė.

Vasario 15 dieną visa lopšelio – darželio bendruomenė susitiko ant „Nykštuko“ piliakalnio prie Lietuvos trispalvės. Visi prisiminėme vėliavos spalvas, jų reikšmę, dainavome dainas, deklamavome eilėraščius, į dangų paleidome trispalvius balionus su palinkėjimais Lietuvai ir vaišinomės trisplavėmis vaišėmis – vaisių vėrinėliais.

Nuo kovo 1 iki kovo 11  dienos visus pakviesime dalyvauti edukacinėje programoje „Valanda muziejuje“, kuri vyks įstaigoje įrengtame muziejuje. Programos metu dalyviai galės susipažinti su muziejaus eksponatais ir kūrybinėse dirbtuvėlėse pasigaminti apyrankes arba sages.

Tikimės, kad šios veiklos vaikams įsimins ilgam – juk teigiami pojūčiai patirti vaikystėje, tai geriausias būdas ugdyti pilietiškumą.

The post Lietuvos gimtadienis Marijampolės vaikų lopšelyje – darželyje „Nykštukas“ appeared first on Sūduvos Gidas.

Iki merų bei savivaldybių tarybų rinkimų liko jau mažiau nei dvi savaitės. Vis dar išlieka intriga – kas bus išrinktas Kazlų Rūdos savivaldybės vadovus, kokių partijų atstovų daugiausia bus naujojoje Taryboje.

Primename, kad Kazlų Rūdos mero posto siekia 6 pretendentai:

1. Daiva Balandienė (Partija Tvarka ir teisingumas);
2. Justinas Kazla (Lietuvos socialdemokratų partija);
3. Valdas Kazlas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga);
4. Reda Kneizevičienė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis);
5. Mantas Varaška (Visuomeninis rinkimų komitetas „Už Jaunąją Sūduvą“);
6. Marius Žitkus (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai).

„Sūduvos gidas“ atliko preliminarią apklausą „Kas laimės Kazlų Rūdos savivaldybės mero rinkimus?“, kurios metu aiškiai išryškėjo 3 apklausos favoritai. Kiekvienas jų surinko apie 300 „Sūduvos gido“ skaitytojų balsų. Apklausa sulaukė labai didelio skaitytojų dėmesio – savo nuomonę išreiškė daugiau nei 1000 portalo lankytojų, kurių balsai pasiskirstė taip:

Daugiausiai balsų apklausoje sulaukė Kazlų Rūdos skyrius „Jaunosios Sūduvos“ lyderis, Tarybos narys Mantas Varaška, kuris surinko beveik 32 proc. (347 balsai) skaitytojų balsus.

Nuo jo vos keliais balsais atsiliko partijos Tvarka ir Teisingumas Kazlų Rūdos skyriaus lyderė, dabartinės Kazlų Rūdos savivaldybės Tarybos narė Daiva Balandienė. Ji surinko beveik 29 proc. (315 balsų).

Kazlų Rūdos seniūnaitis, TS-LKD Marijampolės apskrities koordinacinės tarybos ir Kazlų Rūdos skyriaus pirmininkas Marius Žitkus, kuris sulaukė beveik 300 “Sūduvos gido” skaitytojų balsų.

Lietuvos kaimo bendruomenių judėjimo lyderė, buvusi Antanavo kultūros namų vedėja, Sūduvos vietos veiklos grupės pirmininkė, nuo 2011 m. Kazlų Rūdos savivaldybės Tarybos narė, aktyviai dalyvaujant nevyriausybinėse organizacijose Reda Kneizevičienė surinko 7 proc. „Sūduvos gido“ skaitytojų balsų.

Nuo visų kitų kandidatų stipriai atsiliko ir mažiausiai balsų apklausoje surinko, LSDP Kazlų Rūdos skyriaus vadovas, dabartinio mero pavaduotojas Justinas Kazla, LVŽS Kazlų Rūdos skyriaus pirmininkas ir dabartinis Savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas.

Primename, kad Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną. Antrąjį kartą merai bus renkami tiesiogiai. Savivaldybės gyventojų išrinktas meras bus ir savivaldybės tarybos narys bei jos pirmininkas. Meras bei savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams.

Parengė Rasita Tiščenkaitė

The post „Sūduvos gido“ apklausoje dėl Kazlų Rūdos sav. mero rinkimų skaitytojai buvo aktyviausi appeared first on Sūduvos Gidas.

Seimas ketina įpareigoti neįgaliuosius įdarbinančias įmones didžiąją dalį savo pelno – net 75 proc. – skirti neįgaliųjų integracijai. Socialinių įmonių asociacijos (SĮA) atstovai teigia, kad reintegracija šiuo metu jau yra vykdoma, pats siūlymas nepagrįstas jokiais skaičiavimais, o direktyvos, kam ir kur įmonės privalės panaudoti uždirbtus pinigus,kelia daugiau klausimų, nei atsakymų.

SĮA narys, SĮ „Smiltainis ir Ko“ vadovas Aivaras Šidla sako, kad privalomas reinvestavimo procentas, o ypač toks didelis, paliktų įmones be jokios finansinės laisvės, o įmonių savininkai, užuot planavę plėtrą ir kūrę naujas darbo vietas, būtų priversti skaičiuoti kiekvieną eurą tam, kad neliktų nuostolingi.

„Reikia suvokti, kad didžioji dalis socialinės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turinčių įmonių yra privataus kapitalo veiklos subjektai: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, individualiosios įmonės ir pan., vykdančios dar vieną labai svarbią socialinę misiją. Visos jos buvo įkurtos savininkų lėšomis, darbu ir rizika, kai kurios veikia skolintais kapitalais, turi įsipareigojimų tiekėjams ir partneriams, todėl apyvartinės lėšos yra būtinos. Jei įmonės yra skatinamos savo socialinei misijai skirti prioritetą ir pamiršti uždarbį, jos tampa neefektyviais reabilitacijos centrais, negalinčiais savarankiškai priimti sprendimų“, – dėsto A. Šidla.

Subsidijos – ne pelnui auginti

 Teigimas, kad socialinės įmonės yra „išlaikomos“ valstybės – visiškai nepagrįstas ir neteisingas.

„Neįgaliųjų įdarbinimas sudėtingas ir daug laiko resursų reikalaujantis procesas – neįgalieji dirba be bandomojo laikotarpio, negalima jiems nustatyti ar reikalauti darbo normų, būna atvejų, kada darbuotojo sukuriama vertė yra mažesnė negu visi jo darbo vietos išlaikymo kaštai. Taip pat didelė dalis neįgaliųjų į darbo rinką grįžta po sunkių ligų, ilgo nedarbingumo, ne visi gali dirbti efektyviai, dažnai serga, turi ilgesnes atostogas, taigi valstybė nusprendžia per darbo užmokesčio subsidijas kompensuoti verslui dėl šių priežasčių atsirandančias papildomas sąnaudas“, – sako A. Šidla.

Pasak verslininko, valstybės mokamų subsidijų, atitenkančių neįgaliųjų įdarbinimo skatinimui ir konkrečiam įmonėje dirbančiam asmeniui skyrimas, nėra socialinių įmonių išlaikymas – tai tik didesnių patiriamų išlaidų kompensavimas, kuris niekaip nėra susijęs nei su pelnu, nei su apyvarta. Negana to, pats subsidijų, kompensuojančių patiriamus kaštus, gavimas ir administravimas atima dalį kaštų iš įmonės.

Įmonėms pelną siūlo panaudoti… kažkur

Socialinių įmonių sektorius, pasak A. Šidlos, nėra uždaras – bet kuri įmonė gali siekti ir gauti socialinės įmonės statusą, tačiau reikalavimai tam aukšti: vertinama ne tik veikla, bet ir įmonės sugebėjimas įvykdyti įsipareigojimus, gebėti dirbti su tikslinėmis grupėmis. Be to, atviroje rinkoje ir dabar galima įdarbinti neįgaliuosius ir gauti subsidijas jų darbo užmokesčiui – tai užtikrina Užimtumo įstatymas.

„Jei subsidijos būtų tokios naudingos, kaip kartais manoma, jomis naudotųsi kiekviena verslo įmonė. Šiuo metu Užimtumo įstatymo subsidija, kai ją gauni iškart, vos įdarbinęs neįgalų darbuotoją, gali lengvai pasinaudoti kiekviena įmonė, tačiau atviroje rinkoje fiksuojama vos 500 gavimo atvejų. Galima daryti išvadą, kad tokios finansinės „paskatos“ visiškai neskatina neįgaliųjų įdarbinimo, nes atvira rinka vengia bet kokių papildomų įsipareigojimų“, – mini socialinės įmonės vadovas.

Pasak jo, pagrindinė motyvacija socialinei įmonei yra ne kompensacijos, o socialinė atsakomybė, kurią įmonės priima pačios, savo noru, visiškai ne dėl to, kad jas skatina valstybė.

„Valstybės sprendimas panaudoti „kažkur, neaišku kur“ socialinių įmonių pelną, yra toks pats, kaip sprendimas „kažkur, neaišku kur“ panaudoti bet kokios įmonės pelną, t.y., faktiškai privataus sektoriaus, fizinių asmenų lėšomis, darbu ir rizika sukuriama nauda yra panaudojama valstybės reikmėms, o tai įprastai vadinama „nusavinimu“, – dėsto A. Šidla.

Pelno dalis jau reinvestuojama

Kiekviena socialinė įmonė, pasak įmonės vadovo, kasmet privalo parengti ir su Užimtumo tarnyba suderinti bei vykdyti „Integracijos priemonių planą“, kuriame konkrečiai nurodo, kokias papildomas neįgaliųjų integracijos priemones vykdys: rengs darbuotojų profesinius ar socialinius mokymus, įvairius renginius, aplinkos pritaikymo ir palaikymo darbus. Integracijos priemonių plano vykdymas ir taip yra pelno reinvestavimas, o reikalavimas dar kartą jį reinvestuoti yra priemonės dubliavimas.

„Norint įdarbinti negalią turintį žmogų kiekvienai įmonei teks papildomai investuoti į darbo, socialinių, motyvacinių įgūdžių ugdymą, kartu su neįgaliuoju dirbančių žmonių mokymą, specifinių poreikių patenkinimą, aplinkos pritaikymą. Jei žmogus serga, jo darbus turi perimti kiti – darbuotojams turi būti apmokami viršvalandžiai. Taip pat socialinę misiją vykdančių įmonių valdymo ir apskaitos personalas turi būti didesnis“, – vardija A. Šidla.

„Visoms šioms priemonėms įgyvendinti reikia papildomų sąnaudų, kurių nepatiria socialinės misijos nevykdantys verslai. Taigi čia labai svarbu suvokti, kad gaunamos subsidijos integracijos kaštams padengti nėra papildomas uždarbis nė vienai socialinei įmonei. Tai yra tik patiriamų išlaidų, kurių verslo įmonėje įprastai nebūtų, kompensavimas“, – sako A. Šidla.

Galimi bankrotai

Socialinės įmonės, kaip ir bet kuri kita verslo įmonė, pasak A. Šidlos, pirmiausiai turi būti orientuotos į rezultatų siekimą ir pridėtinės vertės kūrimą. Įpareigojimas naudoti pelną pagal nustatytus kriterijus, atimtų iš įmonės sprendimo galią panaudoti jį pagal paskirtį – investuoti į verslo stabilumą, jo auginimą ir skatinimą.

„Galėtų iš pirmo žvilgsnio atrodyti gražus valdžios noras skatinti neįgaliųjų integraciją, bandyti užtikrinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją,tačiau iš kitos pusės, toks apribojimas įmonę įspraudžia į griežtus rėmus ir vietoje siekio padėti įsidarbinti įvairaus pobūdžio negalią turintiems žmonėms, užtikrinti jiems pastovias pajamas, darbdavys turi imtis skaičiavimų ir sprendimų, kaip išlikti nenuostolingam, paieškų“, – sako A. Šidla.

Neįgaliųjų įdarbinimą socialinių įmonių asociacijos atstovas įvardija kaip sudėtingą, investicijų reikalaujantį procesą. Todėl kurdama papildomas kliūtis ir didindama reinvestavimo procentą valstybė visiškai nepalaiko ir pačių dirbančiųjų neįgaliųjų, nes silpnina jų esamų ar potencialių darbdavių veiklą.

The post Socialiai atsakingas verslas: augimo erdvė ar neįgaliųjų reabilitacijos centras? appeared first on Sūduvos Gidas.

Šį sekmadienį – vasario 17 d., daugiau nei 40 moksleivių susirinkoį gimnazistų įkurtos ne pelno siekiančios organizacijos „Kartu tikrai galime“ projekto atidarymo ceremoniją Marijampolėje Rygiškių Jono gimnazijoje. Pagrindinis organizacijos tikslas – suteikti galimybę kiekvienam moksleiviui siekti aukštesnių rezultatų mokantis, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties ar esamų pasiekimų.

Sėkmingo projekto išskirtinumas –  jaunaisiais mokytojais tapę gimnazistai, puikiai atrandantys ryšį su iniciatyvos dalyviais. Puiki žinia, kad nuo šiol ir Marijampolėje gyvenantys moksleiviai, norintys gauti nemokamą mokymosi pagalbą, yra kviečiami registruotis www.kartutikraigalime.lt ir kiekvieną sekmadienį kartu su savanoriais Kauno g. 7 išsiaiškinti namų darbus, aptarti pamokos medžiagą, užpildyti mokymosi spragas.

Organizacijos įkūrėjai – Vilniaus licėjaus gimnazistai – jau džiaugiasi rezultatais Vilniuje bei Kaune ir tiki, kad tokia patirtis naudinga tiek pagalbą gaunantiems moksleiviams, tiek patiems savanoriams. „Kartu tikrai galime“ dalyviai turi galimybę siekti aukštų rezultatų ir suprasti, kad mokytis išties gali būti smagu, o  savanoriai gali išbandyti save netikėtame mokytojo vaidmenyje. Tokia veika gali padėti apsispręsti dėl ateities profesijos, paskatinti atrasti naujų gebėjimų ir įkvėpti pasitikėjimo savimi.

„Vilniuje ir Kaune paklojome organizacijos pamatus, o dabar mūsų tikslas programą skleisti tiems, kuriems jos reikia labiausiai. Mums rūpi parodyti, kad Lietuva –  tai ne tik Vilnius ir Kaunas. 2019-2020 metų veiklos plane numatėme daugiau mažesnių miestų. Labai džiaugiamės susidomėjimu Marijampolėje ir tikime, kad „Kartu tikrai galime“ čia sėkmingai gyvuos,“ – kalbėjo organizacijos prezidentas Lukas Zimantas.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį mokymosi pagalbos iniciatyva buvo pradėta Vilniuje. Tapo įprasta, jog kiekvieną sekmadienį didelė grupė 5–8 klasių moksleivių sekmadieniais atvyksta į mokyklą su įvairiais klausimais, nesuprantamais namų darbais, o jiems į pagalbą atskuba keli šimtai savanorių – gimnazistų. Nuo sausio 20 d. prasmingai sekmadienius leidžia ir kauniečiai, o vasario 17 d. „Kartu tikrai galime“ atkeliavo ir į Marijampolę.

Aktyvių gimnazistų komanda tikrai neketina sustoti – jie žada tobulinti jau esančias mokymo programas įvairiuose miestuose, o taip pat plėstis ir į mažesnius Lietuvos miestelius. Už pagalbą sėkmingai veikti ir plėstis organizacija dėkinga savo  rėmėjams ir globėjams. Visuomeninę organizaciją nuolat remia  UAB „Mantingos“   paramos ir labdaros fondas bei projektą globojantis Seimo narys Algirdas Butkevičius, o pradėti veiklą naujame mieste – Marijampolėje –  organizacijai nebūtų pavykę be Marijampolės savivaldybės pagalbos.

Prisidėti prie iniciatyvos galite ir Jūs! Organizaciją „Kartu tikrai galime“ galite paremti net ir mažiausia pinigų suma Patreon platformoje: https://www.patreon.com/kartutikraigalime, o daugiau informacijos apie projektą galite rasti svetainėje www.kartutikraigalime.lt.

Padėkime padėti! Mes jau įsitikinome, kartu tikrai galime įveikti sunkumus ir kurti geresnę socialinę aplinką mums visiems!

The post Gimnazistų įkurta organizacija teikia mokymosi pagalbą jaunesniems Marijampolės moksleiviams appeared first on Sūduvos Gidas.

„Sūduva“ ir RFS jau du sezonus iš eilės žiemą žaidė kontrolines rungtynes, komandų keliai neseniai susikirto ir treniruočių stovykloje Kipre. Marijampolės ir Rygos komandos savaitę gyveno tame pačiame viešbutyje, todėl V. Dambrauską dažnai buvo galima išvysti besišnekučiuojantį su „Sūduvos“ atstovais, o iš „Žalgirio“ į RFS persikėlęs Slavko Blagojevičius daug laiko praleido kartu su iš Balkanų šalių kilusiais Marijampolės ekipos žaidėjais.

V. Dambrauskas teigia, kad turi ne vieną su Marijampole susijusį prisiminimą.

„Žaisti Marijampolės stadione – sunkiausia, – sakė treneris. – Ten žiūrovai ne kažką skanduoja, šūkauja, o su tavimi bendrauja. Iki šiol skamba galvoje ta suvalkietiška tarmė: „Na, Valdai, tai ką dabar darysi? Kokį keitimą atliksi?“ Žiūrovai ten tiesiog lenda į tavo mintis.“

„Sūduvos“ gerbėjai V. Dambrauskui įsiminė ir kitaip.

„Įprasta, kad vienos komandos aistruoliai savo varžovų žaidėjams, treneriams prirašo įvairių dalykų socialiniuose tinkluose. Tačiau iš niekur kitur nesu sulaukęs tiek įvairiausių žinučių, kiek iš Marijampolės, – prisiminė treneris. – Yra žmonių, kuriems dirbdamas Anglijoje esu padėjęs dėl jų vaikų. Tačiau prieš mūsų komandų tarpusavio rungtynes net ir iš jų sulaukdavau įvairiausių replikų.“

Nepaisant dažnai nemalonių atsiliepimų, V. Dambrauskas teigia, kad toks priešiškumas, žmonių užsivedimas padėti savo komandai yra naudingas visam Lietuvos futbolui.

„Sūduva“ pernai sužaidė tikrai gerą sezoną, vėl laimėjo čempionatą, gerai pasirodė Europoje, nors drįsčiau sakyti, kad užpernai komanda žaidė pozityvesnį futbolą ir turėjo daugiau emocijų, – sakė dabar Latvijoje dirbantis treneris.- Tačiau tokia priešprieša su „Žalgiriu“ tik didina susidomėjimą. Ji yra naudinga abiem klubams, priverčia pasitempti, ieškoti naujų vidinių resursų.“

The post V. Dambrauskas: „Sunkiausia žaisti – Marijampolėje“ appeared first on Sūduvos Gidas.

Vasario 20 dieną, Marijampolės savivaldybėje vyko pasitarimas, kuriame kalbėta apie tai, kaip sekasi teikti kompleksinę pagalba šeimoms savivaldybėje ir apie savižudybių prevencijos aktualumą.

Susitikime, kuriame dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojai Povilas Isoda ir Romualdas Makauskas, Tarybos narys, Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė Rainienė ir skyriaus specialistės, Marijampolės socialinės pagalbos centro vadovė Vilma Ratkevičienė. Pagalbos šeimoms tarnybos vadovė Irena Senkutė bei centro specialistai ir atvejo vadybininkai, aptartas kompleksinis pagalbos šeimoms organizavimas pagal nuo 2018 metų liepos 1 d. įsigaliojusią naują tvarką ir savižudybių prevencijos svarba.

„Labai džiaugiuosi organizuojama profesionalia pagalba šeimoms ir nuoširdžiai dėkoju už nelengvą darbą socialiniams darbuotojams bei atvejo vadybininkams, nes, kaip rodo geroji praktika, tik vykstant glaudžiam vaiko teisių apsaugos bei pagalbą teikiančių specialistų, tėvų ir kitų institucijų bendradarbiavimui pasiekiamas pagrindinis tikslas – kad vaikai augtų šeimoje, saugioje aplinkoje, apsupti tėvų meilės, šilumos bei rūpesčio. Matome jūsų profesionalumą ir jaučiame, kad atiduodate visas jėgas padėdami šeimoms įveikti sunkiausias situacijas. Svarbus ir kita problema, kuri šiandien bus aptarta – savižudybių prevencija. Šiam klausimui artimiausiu  metu skirsime daugiau dėmesio, nes savivaldybė pradeda dalyvauti šalies  rotariečių vykdomo globalaus projekto „Savižudybių prevencijos modelis ir jo taikymas Lietuvos savivaldybėse“ įgyvendinime“, – sakė Savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Isoda

Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos šeimoms tarnybos vadovė Irena Senkutė informavo, kad 2018 metais savivaldybėje specialistai kompleksinę pagalbą teikė 211 šeimų.  Atvejo vadybininkai  šiuo metu  dar dirba su 148 šeimomis, kuriose auga 302 vaikai. Specialistų darbas organizuoti nenutrūkstamą koordinuotą kompleksinę pagalbą šeimoms, kurią teikia ir mobilios komandos, todėl dėkojo Tarybos nariui Alvydui Kirkliauskui už pagalbą lankant šeimas po darbo valandų  ar savaitgaliais.

Kita dalis susitikimo buvo skirta Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Joletos Norkienės mokymams, kuriuose lektorė trumpai supažindino su savižudybių prevencija: kaip pastebėti savižudybės pavojų, atpažinti jį, kaip padėti surasti skubią pagalbą žmogui, patekusiam į krizinę situaciją.

„Nors savižudybių skaičius šalyje pastaruosius metus sumažėjo, bet žmonės,  , ypatingai specialistai dirbantys socialinį darbą gali susidurti su savižudybės rizika, todėl būtina gebėti pastebėti ir suteikti pagalbą. Vienas iš labai svarbių savižudybių prevencijos etapų,  norint sumažinti savižudybių rizika, yra mokymai, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip reaguoti, kaip padėti, kaip apie tai kalbėti”, – sakė psichologė Joleta Norkienė, pristatydama ir komentuodama labai aktualų savižudybių prevenciją atspindintį filmą „ Renkuosi gyventi”.

Susitikime pasidalyta gerosiomis patirtimis ir iškylančiais sunkumais darbo procese, diskutuota kaip ateityje būtų galima spręsti problemas tiek darbe su šeimomis, tiek  savižudybės rizikos atvejais,  Susitikimo metu  dalyvavusieji pripažino, kad  tiek pagalbos šeimai, tiek savižudybių prevencijos temos yra aktualios socialines paslaugas teikiančioms institucijoms, siekiančioms bendro tikslo – vaiko ir šeimos gerovės, todėl svarbu yra nuolatinė komunikacija, bendradarbiavimas ir mokymai.

Marijampolės savivaldybės informacija

The post Aptartas kompleksinis pagalbos šeimoms organizavimas ir savižudybių prevencijos svarba appeared first on Sūduvos Gidas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinamos lengvesnės taisyklės neįgaliųjų būstų pritaikymui pasinaudojant valstybės ir savivaldybės parama. 2019 metams neįgaliųjų būsto pritaikymui skirta 1,5 mln. eurų. Ši lėšų suma sudarys sąlygas pagerinti gyvenamąsias sąlygas ir pritaikyti būstą apie 350 neįgaliųjų.

„Visi puikiai suprantame, kad nepritaikyta aplinka įkalina neįgaliuosius namuose, trukdo gyventi savarankiškai bei bendrauti su draugais ar artimaisiais. Todėl tiek valstybė, tiek savivaldybės turi, kiek įmanoma, labiau prisidėti prie neįgaliųjų savarankiškumo plėtros, o būsto pritaikymas – vienas iš būdų to siekti. Nuo šių metų didiname valstybės indėlį būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiame galimybes keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo“, – sako ministras L. Kukuraitis.

Būstas gali būti pritaikomas neįgaliesiems keturiais atvejais:

1. kai neįgaliajam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
2. kai neįgaliajam reikia bet kurio tipo vežimėlio;
3. kai žmogui reikia kitų judėjimo priemonių, pavyzdžiui, vaikštynės, ramentų;
4. kai asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.

Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas. Tačiau būsto baigtumas turi svyruoti tarp 80 ir 100 proc.

Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam neįgaliajam, turi sutikti su būsto pritaikymu neįgaliajam, nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.

Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija – svarbu, kad toks pritaikymas būtų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir kad tai nesumažintų kitų gyventojų nekilnojamojo turto vertės.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.

Valstybės biudžeto lėšų paskirstymą savivaldybėms koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas. Būstai neįgaliesiems pritaikomi iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Kas naujo pritaikant būstą neįgaliesiems?

Daugiau savarankiškumo. Naujuoju aprašu sudaroma galimybė neįgaliajam savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų ar liftų pirkimą ir jų įrengimą, net ir tuo atveju, jei neįgaliojo pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą. Kompensacija bus išmokama tada, kai neįgaliajam pritaikomas būstas bus įtrauktas į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, jei tuo metu jis ten gyvena (išskyrus, kai reikia persikelti į slaugos ar globos įstaigą).

Didinamas valstybės piniginis indėlis būsto pritaikymui. Pritaikant būstą neįgaliesiems nuspręsta didinti valstybės biudžeto lėšų indėlį nuo 4218 iki 5700 eurų, tačiau nustatoma, kad valstybės biudžeto lėšos negalėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. visos būsto pritaikymo darbų kainos. Tokiu atveju, kartu su privalomu savivaldybių biudžetų indėliu, vienam neįgaliajam būsto pritaikymo darbams būtų skiriama iki 9500 eurų.

Didinamas valstybės indėlis keltuvo ar lifto įrengimui. Pagal aprašą neįgalieji gali pretenduoti į keltuvo ar lifto įrengimo išlaidų kompensavimą. Kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats pareiškėjas, tai valstybės biudžeto lėšų dalis palyginus su praėjusiais metais didinama nuo 2622 iki 3230 eurų. Kai tokio paties aukščio įrenginio darbus organizuoja savivaldybė, valstybės lėšos palyginus su pernai paūgės nuo 5244 iki 6270 eurų. Kai keltuvo ar lifto kėlimo aukštis yra didesnis nei namo pirmasis aukštas ir jei darbus organizuoja pats asmuo, tuomet valstybės biudžeto dalis irgi didinama nuo 5244 eurų pernai iki 6270 eurų šiemet.

Daugiau žmonių galės keisti būstą. Sudaromos platesnės galimybės neįgaliesiems gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas (skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies). Jei anksčiau keisti būstą galėjo tik tie neįgalieji, kuriems reikėjo keltuvo ar lifto, tai nuo šiol keitimo kompensaciją galės gauti ir asmenys, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Keisti būstą bus galima nepriklausomai nuo savivaldybės: pavyzdžiui, neįgalusis gali gyventi Vilniuje, bet jeigu surastų tinkamą būstą Kaune, sostinės savivaldybė jam išmokėtų kompensaciją. Tiesa, kompensacija pervedama tuomet, kai asmuo yra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą būstui pritaikyti.

Išplečiamas besikreipiančiųjų ratas. Dėl būsto pritaikymo galės kreiptis ir asmenys, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.

Lengvinamos taisyklės. Remiantis naujuoju aprašu, dėl būsto pritaikymo bus galime kreiptis, jei jo baigtumas yra ne mažesnis kaip 80 proc. (anksčiau baigtumas turėjo būti 100 proc.). Tam tikri būsto pritaikymo darbai bus atliekami visoms 4 neįgaliųjų grupėms, kurie gali kreiptis dėl būsto pritaikymo.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

The post Neįgaliesiems – lengvesnės sąlygos pritaikyti būstą appeared first on Sūduvos Gidas.

Vasario 20 dieną, trečiadienį, Eismo įvykių informacinėje sistemoje įvesti 5 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Sužeisti 6 eismo dalyviai, tarp jų – 3 vairuotojai. Užregistruoti 2 eismo įvykiai, įvykę esant šlapiai kelio dangai. Neblaivus vairuotojas sukėlė 1 įvykį, nukentėjo abiejų automobilių vairuotojai. Važiuodamos visuomeniniu transportu, nukentėjo 2 keleivės.

Policijos registruojamų įvykių registre įvesti 168 pranešimai apie techninius eismo įvykius (žmonės nenukentėjo). Per parą išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų, 12 asmenų, vairavusių transporto priemones, nors teisės tam neturi, 5 neblaivūs asmenys važiavo dviračiais, užfiksuoti 109 pėsčiųjų nustatytos tvarkos kelyje nepaisymo atvejai. Per parą – daugiau nei 700 eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Policijos pareigūnų papirkimo atvejis: apie 14.10 val. Marijampolės savivaldybėje, magistraliniame kelyje A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas, vyras, gimęs 1961 metais, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (neatlikta transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiesiems patruliams davė 40 eurų kyšį. Įtariamasis vairuotojas po apklausos paleistas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (Papirkimas) 227 str. 4 dalį.

10.35 val. Kaune, Pašilės gatvės ir Taikos prospekto sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu, esant šlapiai kelio dangai, susidūrė automobilis „Ford Focus“, vairuojamas 77 metų vyro, ir „VW Polo“. Po įvykio į ligoninę nuvežta pastarojo automobilio 48 metų vairuotoja.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje gautas pranešimas, kad eismo įvykyje nukentėjo moteris, kuri kreipėsi į gydymo įstaigą. Apie 8.30 val. sostinėje, Vaduvos gatvėje, pirminiais duomenimis, staigiai stabdė 4 maršruto troleibuso „Škoda“ 54 metų vairuotoja, kadangi nukrito jo srovės imtuvas („ūsai“). Tuo metu salone prie vidurinių durų stovėjusi keleivė pargriuvo. 64 metų moteris, pirminiais duomenimis, susižeidė nugarą.

Po vidurdienio Kaune, Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankryžoje (danga šlapia), troleibusas „Škoda 14TR 13“, vairuojamas 49 metų vyro, už sankryžos staigiai stabdė, vengdamas kliudyti netikėtai į važiuojamąją kelio dalį įbėgusių pėsčiųjų. Salone pargriuvo keleivė, 73 metų moteris greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežta į ligoninę.

Pavakarę (16.15 val.) Klaipėdoje, Tilžės gatvėje, 65 metų vyro vairuojamas automobilis „Audi 80“, persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją sukti į kairę, susidūrė su važiavusiu „VW Polo“, kurį vairavo 28 metų vyras. Į ligoninę paguldyta „Volkswagwn“-o 24 metų nėščia keleivė.

Vakare (23.27 val.) Vilniuje, Leipalingio gatvėje (magistraliniame kelyje A4 Vilnius–Varėna–Gardinas), į priešpriešinio eismo juostą tiesiame ruože įvažiavęs neblaivaus 25 metų vaikino vairuojamas automobilis „BMW 728“ susidūrė su automobiliu „Volvo XC 70“, kurį vairavo 35-erių vyras. Po įvykio abu vairuotojai nuvežti į ligoninę. „BMW“ vairuotojui nustatytas vidutinis (1,95 promilės) girtumas.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena (Kelių eismo taisyklių reikalavimai):

◘ Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

◘ Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

Kelyje elkimės atsakingai, gerkime save ir kitus, dalyvaujančius viešajame eisme.

The post Trečiadienį dviejuose įvykiuose nukentėjo visuomeninio transporto keleivės appeared first on Sūduvos Gidas.

Popietės metu padėkota Vilkaviškio kraštą puikiais sportiniais rezultatais garsinusiems sportininkams, kurie 2018 metais tapo Lietuvos čempionatų nugalėtojais ar puikiai pasirodė Europos ir Pasaulio čempionatuose. Taip pat pagerbti juos treniruojantys treneriai, komandų vadovai. Iš viso pasveikinta daugiau nei 40 rajono sportininkų.

Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, sveikindamas sportininkus, pasidžiaugė puikiais metais, kurie buvo pažymėti ne tik atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiu, bet įspūdingais mūsų krašto sportininkų laimėjimais. Savivaldybės vadovas dėkojo sportininkams, kad jie garsina Vilkaviškio rajoną ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje, palinkėjo nesustoti šiame išties nelengvame kelyje.

Meras pabrėžė, kad netrukus prasidės Vilkaviškio sporto salės statybos, kurios pastebimai pagerins rajono sportininkų sąlygas, joje bus galima ne tik treniruotis, bet ir rengti įvairius čempionatus ir varžybas, laisvu nuo varžybų metu salę naudoti didesniems kultūriniams renginiams rengti.

Sportininkus pasveikino ir popietėje dalyvavęs LR Seimo narys Kęstutis Smirnovas.

Apdovanojimų ceremonijos metu pasižymėjusiems rajono sportininkams Vilkaviškio rajono meras A. Neiberka įteikė padėkos taures, jų treneriams – padėkos raštus. LR Seimo narys K. Smirnovas sportininkams taip pat įteikė po atminimo suvenyrą.

Savivaldybės meras padėkos raštais ir taurėmis apdovanojo:

• Artūrą Žemaitaitį, Vilkaviškio miesto dviračių sporto klubo „Aira“ vadovą, – už sportininkų ugdymą, nuoširdų darbą puoselėjant dviračių sporto tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies bei tarptautinėse dviračių sporto varžybose;

SPORTININKUS: Eimantą Gudiškį, Paulių Šavelskį, Rimvydą Aleksą, Rytį Žemaitaitį, Aistę Janavičiūtę, Gretą Puodžiūnaitę.

• Roką Šlivinską, Vilkaviškio miesto krepšinio klubo „Perlas“ vadovą, – už nuoširdų darbą kuriant naujas krepšinio tradicijas Vilkaviškio rajone;

• Justą Bagurskį, Vilkaviškio miesto krepšinio klubo „Perlas“ trenerį, – už sportininkų ugdymą, nuoširdų darbą puoselėjant krepšinio tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies krepšinio varžybose;

SPORTININKUS: Kernių Čiurinską, Pijų Valaitį, Marką Mačiulaitį, Domą Kačinską.

• Modestą Saldukaitį, Vilkaviškio miesto lengvosios atletikos klubo vadovą, – už sportininkų ugdymą, nuoširdų darbą puoselėjant lengvosios atletikos tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies bei tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose;
• Rasą Akucevičiūtę, Vilkaviškio miesto lengvosios atletikos trenerę, – už sportininkų ugdymą, nuoširdų darbą puoselėjant lengvosios atletikos tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies lengvosios atletikos varžybose;

SPORTININKUS:  Giedrę Račiukaitytę, Ingą Skilčiūtę, Marijų Jankaitį, Žilviną Navicką.

• Joną Jurkyną, Vilkaviškio miesto dvikovinių sporto šakų klubo vadovą, – už sportininkų ugdymą, nuoširdų darbą puoselėjant laisvųjų imtynių tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies bei tarptautinėse laisvųjų imtynių varžybose;
• Mindaugą Jurkyną, Vilkaviškio miesto dvikovinių sporto šakų trenerį, – už sportininkų ugdymą, nuoširdų darbą puoselėjant laisvųjų imtynių tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies bei tarptautinėse laisvųjų imtynių varžybose;

SPORTININKUS: Deividą Pečiulį, Arną Okunį, Karolį Grigelaitį, Vaidą Puidaitę.

• Viktorą Rybaką, Vilkaviškio miesto stalo teniso klubo „Sūdavija“ vadovą, – už sportininkų ugdymą, nuoširdų darbą puoselėjant stalo teniso tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies bei tarptautinėse stalo teniso varžybose.

• Nerijų Demenių, Kybartų miesto sporto klubo „Sveikata“ vadovą, – už nuoširdų darbą puoselėjant futbolo tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies sporto renginiuose.
• Henriką Katilių, Kybartų futbolo klubo „Sveikata“ vyriausiąjį trenerį, – už sportininkų ugdymą, nuoširdų darbą puoselėjant futbolo tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies futbolo varžybose;
• Liutaurą Savicką, Kybartų futbolo klubo „Sveikata“ trenerį, – už sportininkų ugdymą, nuoširdų darbą puoselėjant futbolo tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies futbolo varžybose;

SPORTININKUS: Gintarą Čibirką, Darių Kereišą.

• Vytautą Paunksnį, Vilkaviškio futbolo klubo „Šešupė“ vadovą, – už nuoširdų darbą puoselėjant futbolo tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies bei tarptautinėse futbolo varžybose;

SPORTININKĘ Dovilę Dockaitę.

• Stasį Kružinauską, Vilkaviškio šachmatų klubo „Širvinta“ vadovą, – už sportininkų ugdymą,  nuoširdų darbą puoselėjant šachmatų tradicijas Vilkaviškio rajone.

• Vytautą Strakalaitį, Vilkaviškio tinklinio klubo vadovą, – už nuoširdų darbą puoselėjant tinklinio tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei tinklinio varžybose;

SPORTININKĄ Andrių Strakalaitį.

• Rimantą Diržių, Vilkaviškio miesto ritinio sporto klubo „Žiedas“ vadovą, – už sportininkų ugdymą, nuoširdų darbą puoselėjant ritinio tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą savivaldybei šalies ritinio varžybose;

SPORTININKĄ Žydrūną Aželską.

• Šarūną Litviną, futbolo klubo „Širvinta Vilkaviškis“ vadovą, – už nuoširdų darbą puoselėjant futbolo tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą futbolo varžybose.

• Eimutį Inkratą, Vilkaviškio miesto buriuotojų klubo „Škvalas“ vadovą, – už nuoširdų darbą puoselėjant buriuotojų tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą buriuotojų varžybose.

• Tomą Kairį, Vilkaviškio rajono neįgaliųjų sporto klubo vadovą, – už nuoširdų darbą puoselėjant neįgaliųjų sporto tradicijas Vilkaviškio rajone bei deramą atstovavimą sportinėse varžybose;

SPORTININKUS:  Robertą Protasevičių,  Luką Gusčių.

• Algidą Karalių, Vilkaviškio rajono sporto mokyklos direktorių, – už švietimo bendruomenės telkimą sportinėms veikloms, nuoširdų darbą puoselėjant sporto tradicijas Vilkaviškio rajone.

Popietėje, kurią vedė Ina Dubickienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Žemaitaitis pristatė 2018 metais įvykusias svarbiausias varžybas ir mūsų rajono sportininkų pasiekimus.

Renginį papuošė Vilkaviškio muzikos mokyklos auklėtinių atliekama muzika.

Vilkaviškio rajono savivaldybės informacija

The post Padėkos popietėje pagerbti geriausi 2018 metų rajono sportininkai ir jų treneriai appeared first on Sūduvos Gidas.

The post Kovo 1 d. bus pradėtos dalyti kompostavimo dėžės appeared first on Sūduvos Gidas.