Ilgos, gražios ir šviesios vasaros dienos baigėsi ir mieste karaliauja ruduo. Kad ir koks gražus jis šiemet bebūtų, jam atėjus pastebimai trumpėja dienos, vis daugiau paros laiko praleidžiame tamsoje. Atėjus žiemai, tai pasijus dar labiau.

Matydami, kad Mokolų mikrorajone gyvena labai daug žmonių ir šeimų auginančių mažuosius darželinukus bei mokyklinukus, kurie lanko čia pat įsikūrusius darželius bei mokyklas, nusprendėme šį tamsų rudens ir žiemos laiką padaryti šiek tiek šviesesniu.

Šiuo metu vyksta Mokolų mikrorajono pėsčiųjų takų, esančių tarp vaikų lopšelio – darželio „Vaivorykštė“ ir Mokolų mokyklos – darželio,  apšvietimo įrengimo darbai. Apšviesta bus net 540 metrų pėsčiųjų takų ir tikimės, kad mokiniai lankomą mokyklą galės pasiekti saugiau, o suaugusieji mieliau leisis į vakarinius pasivaikščiojimus.

Rangovas darbus planuoja baigti apie lapkričio 9 dieną.

Marijampolės savivaldybės informacja

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šią savaitę, suderinęs su profesinių sąjungų organizacijomis, pasirašiusiomis Šakos kolektyvinę sutartį, kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovybę prašydamas išplėsti šios sutarties nuostatas dėl darbo užmokesčio didinimo, saugių darbo sąlygų ir kvalifikacijos tobulinimo visiems viešajame sektoriuje dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams.

Tai reiškia, kad gavus tokį pritarimą iš SADM, būtų galima užtikrinti, jog visi viešųjų įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, nepaisant jų narystės profesinėse sąjungose, turėtų tas pačias lygias teises į didesnį darbo užmokestį ir kitas ekonomines bei socialines garantijas.

Tai reikalinga ir svarbu, nes pasikeitus Darbo kodeksui, jame nustatyta, kad kolektyvinių sutarčių nuostatos taikomos tik profesinių sąjungų nariams.

Taigi šis kreipimasis į SADM yra būdas užtikrinti, kad kolektyvinė sutartis, kuri įsigalios 2019 m. sausio 1 d., būtų taikoma visoms viešojo sektoriaus gydymo įstaigoms (darbdaviams). Taip būtų galima užtikrinti darbuotojų lygiateisiškumą į svarbiausių ekonominių ir socialinių sąlygų pagerinimą.

Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdyje aptarta informacija apie LR teritorijos bendrojo plano rengimą, priimti sprendimai dėl artimiausiu metu įgyvendinamų regiono projektų ir diskutuota dėl Marijampolės kolegijos

2018 m. spalio 31 d. Kidulių dvare vyko Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Marijampolės regiono plėtros tarybos nariai, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento ir Viešųjų investicijų plėtros agentūros atstovai, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas ir Marijampolės regiono savivaldybių administracijų atstovai. Posėdžiui pirmininkavo Tarybos pirmininkas Metas Ražinskas.

Posėdyje dalyvavusi Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento LR teritorijos bendrojo plano projekto koordinatorė E. Archipovaitė pristatė informaciją apie LR teritorijos bendrojo plano rengimą, kuris rengimas 2020-2050 m. laikotarpiui. Anot Aplinkos ministerijos atstovės, LR teritorijos bendrasis planas – aukščiausias teritorijų planavimo dokumentas, turintis sąsajų su Valstybės pažangos strategija 2030, valstybės biudžetu ir kitais strateginiais Lietuvos valstybės planavimo dokumentais. Pranešėja teigė, kad LR teritorijos bendrojo plano rengimą koordinuoja Aplinkos ministerija. Šiuo metu yra parengta LR bendrojo plano esamos būklės (septynių sektorių) analizė. LR bendrojo plano koncepcija bus pradėta rengti 2019 m. sausio mėnesį. Aplinkos ministerijos atstovė teigė, kad LR bendrojo plano koncepcijos tikslas – ekonominės ir socialinės aplinkos gerinimas.

Posėdžio metu UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Kristina Vaskelienė ir Finansinės partnerystės skyriaus vadovė Inga Kaliakinaitė pristatė informaciją apie UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ veiklą ir jos administruojamas finansines priemones, aktualias savivaldybėms:

gatvių apšvietimo modernizavimą, finansuojamą iš Energijos efektyvumo fondo;savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimą, finansuojamą iš Savivaldybių pastatų fondo;kultūros paveldo įveiklinimą, finansuojamą iš Kultūros paveldo fondo.

Pranešėja įvardijo, kokie nustatyti reikalavimai, norint įgyvendinti gatvių apšvietimo modernizavimo, savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo ir kultūros paveldo įveiklinimo projektus. Įvardijo, kokios yra suteikiamos garantijos bei paskolos sąlygos, įgyvendinant gatvių apšvietimo, savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo ir kultūros paveldo įveiklinimo projektus.

Posėdyje Taryba priėmė 5 sprendimus, susijusius su 2014–2020 metų laikotarpio Europos Sąjungos fondų regioninių projektų planavimu ir įgyvendinimu bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ projektų sąrašo ir Marijampolės regiono plėtros plano 2014–2020 metams pakeitimu.

Pirmuoju sprendimu buvo patvirtintas priemonės Nr. 04.5.1-TID-R-514 „Darnaus judumo priemonių diegimas“ iš ES struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti Marijampolės regiono projektų sąrašas, įtraukiant Marijampolės savivaldybės administracijos planuojamą įgyvendinti projektą ,,Darnaus judumo priemonių diegimas Marijampolės mieste“. Projekto įgyvendinimo metu siekiama optimizuoti ir racionaliai plėtoti susisiekimo infrastruktūrą Marijampolės mieste (įdiegti elektroninio bilieto ir viešojo transporto informacinę sistemą, rekonstruoti kai kurias perėjas, naujai įrengiant apšvietimo sistemą ir taip pritaikant neįgaliųjų poreikiams, prie mokyklų įrengti dviračių saugyklas, rekonstruoti viešojo transporto stoteles). Taryba pripažinti netekusiu galios Marijampolės regiono plėtros tarybos 2017 m. birželio 6 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas priemonės 04.5.1-TID-R-518 „Vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ iš ES struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti Marijampolės regiono projektų sąrašas, kadangi Marijampolės regione pagal priemonę 04.5.1-TID-R-518 „Vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ nebus įgyvendintas nei vienas projektas. Trečiuoju sprendimu Taryba pakeitė priemonės 06.2.1-TID-R-511 „Vietinių kelių vystymas“ Marijampolės regiono projektų sąrašą, išbraukiant Šakių rajono savivaldybės administracijos projektą „Šakių miesto susisiekimo infrastruktūros modernizavimas“, nes pareiškėjas atsiėmė paraišką. Posėdyje pritarta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ prioritetinio projektų sąrašo pakeitimui, išbraukiant Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos projektą ,,Apšvietimo inžinerinių tinklų atnaujinimas ir plėtra Vilkaviškio rajone”, kadangi pareiškėjas atsiėmė paraišką. Pritarta Marijampolės regiono plėtros plano 2014–2020 metams pakeitimui.

Posėdžio metu buvo pristatoma informacija apie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų Marijampolės regiono projektų nesuplanuotas lėšas.

Posėdyje dalyvavęs UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas pristatė informaciją apie atliekų tvarkymą Marijampolės regione.

Tarybos nariai taip pat diskutavo dėl Marijampolės kolegijos ateities. Marijampolės regiono plėtros taryba yra kreipusis į Ministrą Pirmininką, Švietimo ir mokslo ministeriją, prašant užtikrinti Marijampolės kolegijos kaip savarankiškos aukštosios mokyklos išlikimą, nes tai svarbu Marijampolės regiono socialinei ir ekonominei plėtrai. Marijampolės regiono plėtros taryba yra pritarusi regiono specializacijoms kryptims: Mokslas, Maistas, Mediena, Metalas. T. y. Marijampolės regione siekiama stiprinti ir plėtoti maisto, medienos, metalo sektorius, tai derinant su atitinkamos kvalifikacijos specialistų paruošimu regione, išnaudojant regione veikiančios Marijampolės kolegijos ir Marijampolės profesinio rengimo centro potencialą ir turimą bazę, taip viską apjungiant į vieningą modulį/klasterį „M 4.0“. Marijampolės regiono specializacijos krypčių įgyvendinimo plane yra numatytos priemonės, susijusios su kvalifikuotos darbo jėgos nuolatinio papildymo, atsinaujinimo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo galimybėmis, kurias galėtų užtikrintų regione veikianti Marijampolės kolegija. Be to, Marijampolės regione aukštąjį išsilavinimą turinčių darbingo amžiaus gyventojų dalis (24,2 proc.) ženkliai mažesnė nei šalies vidurkis (39,7 proc.). Nesant sąlygų įgyti aukštąjį išsilavinimą regione, aukštąjį išsilavinimą turinčių darbingo amžiaus gyventojų rodikliai gali dar pablogėti, o tai gali lemti šiuo metu veikiančių verslo įmonių plėtros bei investicijų pritraukimo galimybių mažėjimą. Dėl to, Tarybos narių nuomone, svarbu, jog Marijampolės regione išliktų savarankiška aukštoji mokykla – Marijampolės kolegija.

Marijampolės savivaldybės informacija

„Lietuvos draudimo” duomenys rodo, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo žalų skaičius spalio–gruodžio mėnesiais būna net trečdaliu didesnis, lyginant su trimis vasaros mėnesiais. Bendrovės Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebi, kad ne visi vairuotojai vienodai greitai prisitaiko prie pablogėjusių aplinkos sąlygų – vis ilgėjantis tamsus paros metas, gausesni krituliai ir pirmieji šalčiai reikalauja didesnio susikaupimo ir atidumo.

„Lietuvos draudimas” atkreipia dėmesį, kad trims paskutiniams metų mėnesiams tenka trečdalis visų metinių žalų – pernai nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos „Lietuvos draudimas” užregistravo net 10 tūkstančių avarijų.

Vairuokite pailsėję

Analizuodami eismo įvykių statistiką lapkričio ir gruodžio mėnesiais „Lietuvos draudimo” specialistai pažymi, kad ketvirtadienis ir penktadienis yra pačios avaringiausios savaitės dienos – būtent tada fiksuojamas net penktadaliu didesnis žalų skaičius. Kitu metų laiku tokios tendencijos nėra. „Galima daryti prielaidą, kad didesnis nuovargis savaitės pabaigoje, tamsa ir prastos oro sąlygos yra rizikos veiksnių junginys, darantis pastebimą neigiamą įtaką saugumui keliuose”, – teigia A. Juodeikis pabrėždamas, kad gerai pailsėję vairuotojai sugeba lengviau susikaupti, numatyti situaciją kelyje ir greičiau priimti sprendimus.

Ekspertas taip pat pataria, į ką labai svarbu atkreipti dėmesį, kad kelionės automobiliu šaltuoju metų sezonu būtų saugios ir patogios.

Pagerinkite matomumą

Rudenį dėl gausesnių kritulių ir tamsos suprastėja matomumas. Todėl rekomenduojama tinkamai pasirūpinti automobilio stiklų švara: įsigyti naujus valytuvus, pasikeisti langų plovimo skystį į žieminį, visada po ranka turėti šluotelę sniegui bei lapams nušluoti, taip pat – grandiklį langams valyti.

„Jeigu iš ryto automobilio stiklas aptrauktas ledu, neskubėkite jo gramdyti ir neįjunkite valytuvų, nes juos sugadinsite. Pirmiau pavalykite šluotele ir pašildykite stiklą iš vidaus, kad ledo sluoksnis atitirptų”, – pataria A. Juodeikis ir atkreipia dėmesį į kitą vairuotojų rūpestį – langų rasojimą. Artėjant žiemai ekspertas pataria medžiaginius automobilio kilimėlius pasikeisti į guminius, nes į juos neįsigeria drėgmė. Kitas langų rasojimą iš vidaus galintis sumažinti sprendimas – pakeisti salono filtrą. Mat jeigu salono filtras užsikimšęs, drėgmė iš automobilio vidaus pasišalina daug sunkiau – langai rasoja labiau.

Pasitikrinkite žibintus

Tinkamai sureguliuoti žibintai užtikrina, kad vairuoti esant darganai, rūkui ir prietemai bus lengviau. Tačiau faktas, kad būtent netinkamai sureguliuoti artimųjų šviesų žibintai yra dažniausiai techninės apžiūros kontrolierių aptinkamas trūkumas, įspėja, jog žibintus verta pasitikrinti periodiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad rudenį ir žiemą žibintai dažniau apsineša purvu, tad šviesos prietaisų švara reikia rūpintis aktyviau.

 Laiku pasirūpinkite padangomis

Dėl krintančių lapų, šlapio purvo ir šlapdribos rudenį kelio danga yra nuolat slidi. O pirmieji šalčiai ir plikšala sukelia dar daugiau papildomų iššūkių vairuotojams. A. Juodeikis primena, kad vasarines padangas į žiemai tinkamas reikia pasikeisti iki lapkričio 10 dienos. Ekspertas atkreipia dėmesį: kuo arčiau termino pabaiga, tuo ilgesnės automobilių eilės pas ratų montavimo meistrus, todėl padangomis geriau pasirūpinti nelaukiant paskutinės dienos. Taip pat derėtų prisiminti, kad aplinkos temperatūros svyravimai veikia oro slėgį padangose. Atšalus slėgis padangose gali sumažėti, tad visada derėtų patikrinti, ar slėgio rodikliai atitinka automobilio gamintojų nurodomus reikalavimus.

Sekite degalų lygį bake

Rūpesčių vėlų rudenį ir žiemą gali sukelti įprotis važinėti apytuščiu degalų baku. Kai lauke šalta, o degalų mažai, bako viduje gali kondensuotis drėgmė – tai gali pakenkti degimo sistemai. Be to, dyzelinių automobilių savininkai prieš šalčius turėtų įvertinti degalų filtro būklę. Kai degalų filtras keičiamas laiku, automobilio variklis užvedamas lengviau.

Nemokama pagalba kelyje – ne tik akumuliatoriui įkrauti

„Lietuvos draudimo” Žalų departamento direktorius A. Juodeikis pastebi, kad daugiausia iškvietimų suteikti nemokamą techninę pagalbą kelyje bendrovė sulaukia staigiai atšalus orams – klientai dažniausiai teigia, kad jiems nepavyksta užvesti automobilio dėl išsikrovusio akumuliatoriaus. Ekspertų teigimu, ruduo yra pats tinkamiausias laikas patikrinti akumuliatoriaus būklę ir priimti sprendimą, ar nereikia naujo

„Lietuvos draudimo” duomenimis, spalio–gruodžio mėnesiais techninės pagalbos meistrams intensyviausiai tenka dirbti pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, kai per vieną dieną tarnyba sulaukia apie 50 prašymų padėti klientams, apdraudusiems savo automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu arba turintiems kasko automobilio draudimą.

Nemokama techninė pagalba bendrovės klientams suteikiama, kai po eismo įvykio reikia transportuoti automobilį, kuris nėra tinkamas kelionei tęsti. Specialistai taip pat padeda ištempti sniege ar purve užklimpusį automobilį, gali pakeisti ratą ar pristatyti iki 10 litrų degalų, jie moka greitai užvesti variklį išsikrovus akumuliatoriui ir teikia avarinio durelių atrakinimo paslaugą. Be to, „Lietuvos draudimo” konsultantai telefonu klientus konsultuoja visą parą.

Pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas” savo paslaugas teikia pusei milijono privačių ir verslo klientų. „Lietuvos draudimo” paslaugas renkasi 40 proc. visų apsidraudusiųjų Lietuvoje, o kitiems bendrovę rekomenduoja 9 iš 10 klientų. „Lietuvos draudimas” kasdien padeda 430 savo klientų.

Marijampolės „Sūduvos“ puolėjas Sandro Gotalas teigia, kad norėtų visada žaisti Lietuvos čempionų starto sudėtyje, tačiau gerbia trenerių sprendimus ir stengiasi aikštėje padaryti viską, ką gali, kai sulaukia galimybės.

Austras per 2 mėnesius, praleistus A lygoje, spėjo pasižymėti 5 kartus. 2 įvarčiai buvo įmušti į be didesnio vargo nugalėtos „Palangos“ vartus, o kiti trys tapo pergalingais per mačus su Kauno „Stumbru“, „Jonava“ ir „Trakais“. Įdomu, kad visas šias trejas rungtynės 27 metų puolėjas pradėjo tarp atsarginių.

„Aišku, kiekvienas futbolininkas nori žaisti nuo pradžių, tačiau esame profesionalai, turime priimti trenerių sprendimus ir atlikti savo darbą. Žaisdami nuo pirmųjų minučių ar žengdami į aikštę po keitimo aikštėje turime atiduoti 100 proc. jėgų. Svarbu, kad komanda laimėtų ir taptų čempione, o ne kas žais ar įmuš, – po mačo su „Trakais“, kai vienintelį komandos įvartį įmušė 89-ąją minutę, tradicinėje „Sūduvos“ rengiamoje „OSHEE studijoje“ kalbėjo S. Gotalas. – Pastarosios rungtynės buvo labai sunkios, varžovų komanda žaidžia labai gerai. Žinojome, kad bus sunku, tačiau žaidėme namie, laimėjome, tad atlikome savo darbą. Dabar turime žengti toliau.“

Įdomu, kad „Sūduva“ šiais metais „Trakus“ įveikė per visas trejas rungtynes išvykoje (4:1 ir 2:1 – A lygoje, 3:0 – LFF taurės turnyre), o namie po dviejų lygiųjų 0:0 tik trečiuoju bandymu šventė pergalę rezultatu 1:0. Sakoma, kad marijampoliečiams natūrali „Arvi“ arenos veja suteikia pranašumą prieš ant dirbtinės dangos žaidžiančias ekipas, tačiau šiuo atveju rezultatai rodo priešingą padėtį.

„Man, kaip ir bet kuriam kitam futbolininkui, daug labiau patinka žaisti ant žolės, – tvirtino S. Gotalas. – Rezultatus labiau lėmė tai, kad „Trakai“ yra tiesiog labai gera komanda.“

„OSHEE studijoje“ dalyvavęs „Sūduvos“ treneris Eivinas Čeniauskas tvirtino, kad Marijampolėje varžovai dažnai būna nusiteikę ypatingai kovingai.

„Esame čempionai, todėl visi čia atvyksta labai motyvuoti ir susitelkę, visi nori įkąsti čempionams, todėl visada būna sunku“, – teigė Vladimiro Čeburino asistentas.

Su komandos atstovais bendravęs „Sūduvos“ rungtynių nuolatinis žiūrovas Povilas, kuriam per rungtynių pertrauką pavyko laimėti komandos marškinėlius, priminė, kad daug žiūrovų pykčio per rungtynes su „Trakais“ susilaukė rungtynių teisėjas. Vis dėlto E. Černiauskas pateikė kiek kitokią nuomonę.

„Teisėjai yra arčiau žaidėjų, arčiau įvykių, todėl mato ir įvertiną viską geriau nei mes, – sakė treneris. – Suprantama, kad vienas ar kitas sprendimas kuriai nors šaliai nepatinka, futbolas yra žaidimas ir čia kitaip nebus. Šį kartą teisėjas leido komandoms žaisti, pačioms viską išsiaiškinti nepadarydamas jokios žalos rungtynėms. Aš manau, kad teisėjas kontroliavo žaidimą ir viskas buvo gerai.“

„Sūduva“ A lygoje per 30 turų surinko 71 tašką ir 3 taškais lenkia Vilniaus „Žalgirį“. Dar vieną žingsnį čempionų titulo link marijampoliečiams teks žengti šeštadienį 13 val. per rungtynes Kaune su „Stumbru“.

„Būsimi varžovai turi daug legionierių, tai yra gera komanda, tačiau mes vyksime nugalėti“, – nedviprasmiškai komandos tikslą įvardino S. Gotalas.

Šiemet marijampoliečiai varžovus įveikė per visas 5 tarpusavio rungtynes. 5:0 laimėjo rungtynes dėl Supertaurės, o vėliau šventė pergales A lygoje 2:0, 1:0, 3:0 ir 2:1.

„Šioje sezono dalyje kiekvienos rungtynės su visais varžovais yra sunkios, lengvų pergalių nereikia tikėtis, jų tikrai nebus, – teigė E. Černiauskas. – Šio sezono rungtynių su „Stumbru“ statistika mums yra palanki, bet visos rungtynės A lygoje buvo sunkios. „Stumbras“ turi individualiai labai stiprių žaidėjų, jie yra techniški, greiti ir kaskart stengiasi iškovoti 3 taškus. Ypač žaidžiant Kaune ant mūsų jau aptartos dirbtinės dangos.“

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šį savaitgalį vykdo atvirus pirminius rinkimus, kurių metu nuspręs, kuriam iš dviejų kandidatų suteikti paramą Prezidento rinkimuose. Pirminiuose rinkimuose varžosi Ingrida Šimonytė ir Vygaudas Ušackas. TS-LKD pirminiuose rinkimuose gali dalyvauti partijos nariai (jų yra 15080) ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys (jų yra 18 259).

„Pirmąją balsavimo dieną, šeštadienį, iš viso jau balsavo 10 142 iš 33 339 rinkėjų. Tai yra  30,42% nuo visų rinkimų teisę turinčių asmenų. Partijos narių balsavo 3816 iš 15 080 (25,31%), o ne partijos narių – 6326 iš 18 259 (34,65%) asmenų. Sekmadienį tikimės didesnio aktyvumo, nes net 14 skyrių balsavimą vykdo tik vieną dieną, t. y. sekmadienį, o dalis regioninių skyrių šiandien balsavimus vykdė mažesniuose miesteliuose arba ne pilną dieną. Rytoj bus balsuojama rajonų centruose ir visą dieną, todėl tikimės žymiai didesnio partijos ir ne partijos narių aktyvumo. Šiandien aktyviausiai balsuota Trakuose, Kelmėje, Biržuose, Panevėžyje, Šakiuose. Vilniuje bendras partijos ir ne partijos narių aktyvumas yra 31,9%, Kaune – 32,7%, Klaipėdoje – 34,9%“, ­­– teigė TS-LKD vykdomoji sekretorė Aistė Gedvilienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į viešoje erdvėje išreikštus nuogąstavimus dėl pacientų perregistravimo pas kitus šeimos gydytojus be jų sutikimo, informuoja, kad nėra jokių naujovių ar pakeitimų, susijusių su pacientų registracija pas šeimos gydytojus. Tad kaip ir iki šiol pacientai gali laisva valia rinktis pas kokį šeimos gydytoją nori gydytis, o poliklinika juos perregistruoti pas kitus specialistus gali tik jiems sutinkant ir pateikus tokį prašymą.

Priverstinis būdas pasirenkant šeimos gydytoją negali būti taikomas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, o jo pasirinkimo tvarką nustato gydymo įstaigos vadovas. Be to, pacientų registracija pas šeimos gydytojus yra įstaigos vadybos klausimas. Tad jei kyla kokių nors nesklandumų ar nesusipratimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į įstaigos administraciją ir pabandyti vietoje išsiaiškinti.

Tad, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, norėtume nuraminti pacientus, nes nėra jokio pagrindo nerimauti. Galima tik daryti prielaidą, kad galbūt tai yra gydymo įstaigų reakcija į nuo sausio 1 dienos įsigaliojančias LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas įstatymų pataisas, kurios leistų trumpinti eiles gydymo įstaigose.

„Tikėtina, kad kai kurios gydymo įstaigos ruošiasi būsimoms naujovėms ir tokiu būdu bando subalansuoti pacientų srautus savo gydymo įstaigose, norėdamos užtikrinti, jog žmonės greičiau patektų pas šeimos gydytojus. Tik tai negali būti daroma pacientui nieko nežinant – su juo tai turi būti derinama. Šiuo atveju gydymo įstaigų vadovų pareiga yra užtikrinti, kad būtų tinkamai komunikuojama su pacientais, nesukeliant jiems nepatogumų ar kokių nors netikėtumų“, – tvirtina ministras A. Veryga.
Be to, jis primena, kad įsiklausius į medikų ir pacientų nuogąstavimus, jog gali būti nespėta tinkamai pasiruošti šioms naujovėms, prieš metus buvo priimtas sprendimas šių pataisų įsigaliojimą atidėti dar vieneriems metams, kad įstaigos galėtų tinkamai pasiruošti. Tai ir buvo padaryta, o dabar šis laikas eina jau į pabaigą.

Be to, planuojama, kad taip pat nuo sausio 1 d. turėtų pradėti veikti atnaujinta išankstinė pacientų registracijos sistema (IPR). Ši sistema leistų pacientams nuotoliniu būdu rezervuoti priėmimo laiką, gauti pranešimus ir priminimus apie numatytą apsilankymą pas gydytoją, atšaukti apsilankymą, internete stebėti visų savo planuojamų bei įvykusių apsilankymų istoriją. Žinoma, pacientai taip pat galės jiems įprastu būdu užsiregistruoti atvykę į gydymo įstaigą arba telefonu, taip, kaip dažniausiai ir daroma šiuo metu. Taigi vienoje sistemoje pacientas matytų visų šalies ligoninių galimus priėmimo laikus 30 dienų į priekį. Taip pat sistema pati primintų pacientui apie artėjantį apsilankymą pas gydytoją, tad jei pacientai laiku atvyks pas gydytoją jiems paskirtu metu, gydymo įstaigos galės aptarnauti daugiau pacientų.

Pagal teisės aktuose numatytą tvarką, pacientas pas šeimos gydytoją turės patekti per 7 dienas, o pas specialistą – per 30 dienų, jei nėra objektyvių priežasčių dėl kurių gydymo įstaiga negali paslaugos suteikti laiku. Kitaip, įstaiga turės nukreipti pacientą į kitą laisvas vietas pas specialistus turinčią gydymo įstaigą.

Kūrenimo sezono metu gaisrų skaičius Lietuvoje išauga penktadaliu. Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, daugiausia gaisrų gyvenamuosiuose namuose dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų kyla gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais. Per penkerius metus tokių gaisrų metu žuvo 39 gyventojai, iš jų 25 gyvenantys kaime.  Ugniagesiai primena, kad šiuo laikotarpiu būtinas ne tik jų, bet ir žmonių tinkamas pasiruošimas.

„Ugniagesiai visada yra pasirengę gesinti gaisrus. Bet kol atvykstama, ypač kaimo vietovėse, iki kurių būna sunku privažiuoti, kai smarkiau palyja ar daug prisninga,  ugnis jau būna pridariusi didelių nuostolių. Štai vien šiemet gyvenamuosiuose namuose dėl neišvalytų dūmtraukių ir nesuremontuotų krosnių, ugnis lankėsi 905 kartus. Deja, tie, kas nesirūpina gaisrų prevencija, neretai praranda ne tik namus, bet ir gyvybę“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žmonės aplaidžiai rūpinasi krosnių, židinių ir dūmtraukių priežiūra. „Todėl mūsų šalies gyventojų namuose, įsibėgėjus kūrenimo sezonui, padaugėja gaisrų, – teigė jis. – Vien pernai juose žuvo 12 žmonių, o šiais metais tokie gaisrai jau nusinešė 14 gyvybių“.

PAGD duomenimis, šiais metais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu,  daugiau nei 15 proc. išaugo gaisrų, kilusių dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių, skaičiaus.

Kodėl būstuose įsiplieskia gaisrai? „Būna, kad baigę šildymo sezoną, žmonės pamiršta  suremontuoti krosnis ir išvalyti dūmtraukius, o atšalus orams skuba kuo greičiau pradėti kūrenti“, – kalbėjo A. Gudžiauskas.

Ugniagesiai primena, kad prieš šildymo sezoną būtina suremontuoti  krosnis ir židinius, išvalyti dūmtraukius, juos išbalinti, kad matytųsi įtrūkos. Neretai gaisrai kyla ir tada, kai besikūrenanti krosnis paliekama be priežiūros, kai įkūrimui naudojami degūs skysčiai. Kad būtų išvengta žūčių,  A. Gudžiauskas ragina namuose įsirengti dūmų detektorius, o nuo smalkių – apie jas įspėjančius smalkių detektorius.

Jis taip pat išskyrė ir dūmtraukių įrengimo klaidas: dažniausiai nėra išlaikomas tinkamas atstumas nuo dūmtraukio paviršiaus iki degių pastato konstrukcijų, kurias gali uždegti įkaitęs dūmtraukis. A.Gudžiausko teigimu, gyventojai neturėtų numoti ranka ir į dūmtraukio priežiūrą.

„Daugiausia problemų būna ten, kur dūmtraukis kerta perdangą ir stogo konstrukciją. Tarp jos ir dūmtraukio tenka sandarinti angas, todėl atliekant šiuos darbus būtina naudoti nedegias medžiagas. Atstumas nuo dūmtraukio paviršiaus iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 25 arba 15 cm, priklausomai nuo konstrukcijos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dūmtraukis būna padengiamas degiomis medžiagomis – medinėmis ar plastikinėmis dailylentėmis, tapetais“, – kalbėjo A.Gudžiauskas.

Jis pažymėjo, kad būtina reguliariai tikrinti dūmtraukius, ar jie yra tvarkingi, ar nėra atsiradusių įtrūkimų, pro kuriuos gali  prasiskverbti dūmai ar ugnis. „Jeigu dūmtraukis įtrūkęs ar nesandarus, nereikėtų atidėlioti remonto. Viena dažniausių žmonių klaidų – dūmtraukio nevalymas. Tokiame dūmtraukyje gali užsidegti susikaupę suodžiai ir dervos.  Dūmtraukyje užsidegus suodžiams, ugnis gali išplisti į degias pastato konstrukcijas. Tokio gaisro metu degimo temperatūra  būna itin didelė ir paprastai suardo dūmtraukį. Todėl valyti jį būtina ne rečiau kaip kartą kas 3 mėnesius“, – patarė ugniagesių atstovas.

Pasak A.Gudžiausko, valant dūmtraukį tenka lipti ant pastato stogo, todėl itin svarbu nepamiršti saugumo. „Dūmtraukį reikėtų valyti mechaniniu būdu naudojant specialius šepečius. Be to, atliekant valymo darbus galima pastebėti ir įvairius defektus ar silpnesnes dūmtraukio vietas. Rekomenduojama rinktis mechaninį dūmtraukių valymą, nes jis yra efektyviausias“, – tvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.

Anot A.Gudžiausko, prasidėjus šildymo sezonui kasmet daugėja atvejų, kai gaisrą sukelia degių medžiagų laikymas šalia šildymo įrenginių, todėl būtina atkreipti dėmesį, kad degūs daiktai nuo jų būtų padėti saugiu atstumu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM informacija

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką: Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. vaikų patyrė smurtą iš tėvų arba įtėvių.

Į šią statistiką nepatenka vaikai, kurie tapo smurto šeimoje stebėtojais ir liudininkais, patyrė psichologinį smurtą, turėjo gelbėti savo mamą ar kitą šeimos narį. Remiantis socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, įtraukus šiuos vaikus, galimai nukentėjusiųjų skaičius 2017 m. siekė 4995 vaikus.

Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką – tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Kaip žinoma, norint suvaldyti smurtą prieš vaikus nuo liepos buvo centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema, kurios priekyje veikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, turinti įgaliojimus apsaugoti vaiką, jeigu įtariama grėsmė mažamečio, saugumui, sveikatai ar net gyvybei.

Kaip veikia vaiko teisių apsaugos sistema?

Pranešti apie įtariamą smurtą prieš vaiką galima tiek policijai, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam skyriui. Visais atvejais šios institucijos atlieka pirminį aplinkybių patikrinimą. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, apklausia liudytojus, renka įrodymus, tuo metu prokurorai sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, skiria kardomąsias priemones, jeigu mano, kad jų reikia.

Šiame procese vaiko teisių specialistų užduotis yra įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei: jie bendrauja su tėvais, vaikais ir kitais žmonėmis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką, jo elgesį, elgesio kaitą, jei ji buvo pastebėta. Dėl šios priežasties vaiko teisių apsaugos specialistai vertina grėsmė lygį – vaikui grėsmės lygis gali būti nenustatytas, nustatytas I lygis arba II lygis.

Kai grėsmės lygis vaikui nenustatomas, tai reiškia, kad pranešimas nepasitvirtino.

Jeigu nustatomas I grėsmės vaikui lygis, šeimai teikiama savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko koordinuojama pagalba, bet vaikas iš tėvų ar globėjų nėra paimamas.

Kai nustatomas II grėsmės lygis, tai reiškia, kad manoma, jog vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo gavimo. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.

Spalio 29 dienos duomenimis, nuo liepos grėsmės lygis buvo vertintas 9235-iems vaikams. 4088-iems vaikams grėsmės lygis nenustatytas, 4237-iems vaikams nustatytas I lygis, o 910 vaikų nustatytas II grėsmės lygis.

Grėsmės lygis nustatomas užpildžius „Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą”: visuomet yra vertinama aplinkybių visuma ir atsižvelgiama į vaiko amžių, nes tai, kas gali kelti didelę grėsmę kūdikiui, bus menkai pavojinga paaugliui.

Vaiko teisių apsaugos specialistas turi įvertinti ir pažymėti rizikos veiksnius, kurių dalis priskiriami prie aukštos rizikos veiksnių. Aukštos rizikos veiksniai anketoje pažymėti raudonu šauktuku. Anketą galite peržiūrėti www.socmin.lrv.lt.

II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui – turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai. Kai vaikas yra sulaukęs 7-15 arba 16-17 metų, II grėsmės lygis gali būti nustatytas esant ne mažiau nei 5 aukštos rizikos veiksniams.

Kas yra aukštos rizikos veiksniai, kurie susiję su saugumu, sveikata, gyvybe?

Remiantis anketa ir joje pateiktais pavyzdžiais, prie aukštos rizikos veiksnių priskiriamas tiesioginis abiejų tėvų arba vienintelio iš turimų tėvų fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas vaiko atžvilgiu ar nepriežiūra – turima omenyje tokios situacijos, kai būna sutrikdoma vaiko sveikata ir mažametis atsiduria gydymo įstaigoje.

Didele rizika, kad šeimoje ne viskas gerai, laikomi ir tie atvejai, kai vaikas pats prašosi būti paimamas iš šeimos, taip pat, jei vaikas serga, jam reikia pagalbos, bet jis nėra gydomas ir juo nesirūpinama.

Kalbant apie tėvų ar globėjų elgesį, prie aukštos rizikos veiksnių priskiriamas abiejų tėvų arba vienintelio turimo tėvo apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba), taip pat anksčiau sudaryto pagalbos plano žlugimas, jeigu tėvų elgesys visai nesikeičia ir dėl to kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Kad vaikui yra kilusi didelė grėsmė, signalizuoja tai, kai vienas iš tėvų nėra pajėgus ir atsisako apginti vaiką nuo kito iš tėvų: pavyzdžiui, vienas iš tėvų grasina vaikui, kad nebūtų atskleisti smurto ar kiti faktai, teisina galimai smurtavusį asmenį, kaltina vaiką melavimu ir panašiai.

Aukšta rizika laikomos situacijos, kai tėvai nevykdo savo pareigų: neturi motyvacijos rūpintis vaiku, nuolat palieka kitų asmenų priežiūrai, netenkina gyvybiškai svarbių vaiko poreikių, neleidžia į švietimo įstaigą, kai ugdymas yra privalomas pagal įstatymą, vaikas yra varomas iš namų arba nepageidaujamas namuose.

Dar vienas svarbus didelės rizikos veiksnys – agresyvus abiejų tėvų arba vienintelio iš turimų tėvų elgesys su vaiku: pavyzdžiui, vaikui grasinama jį sumušti, nuskriausti, vaikas tampomas ir tąsomas.

Raudonu šauktuku anketoje pažymėtas ir vaiko palikimas be priežiūros arba jei vaikas paliekamas prižiūrėti žmonėms, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė vaiko saugumui, gyvybei bei sveikatai. Pavyzdžiu čia gali būti vaiko palikimas prižiūrėti neblaiviems asmenims.

Ne mažiau svarbūs rizikos veiksniai, jei vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų yra dingęs arba negali pasirūpinti vaiku dėl objektyvių priežasčių – ligos, kai abu tėvai arba vienintelis iš turimų tėvų privalo gydytis stacionare, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Esama ir rizikos veiksnių, kurie susiję su tėvystės įgūdžiais. Pavyzdžiui, prie svarbių rizikos veiksnių priskirta, jei tėvų santykis su vaiku yra išskirtinai neigiamas, tarkime, tėvai šlykštisi vaiku, užgaulioja, atsiliepia tik neigiamai, kaltina vaiką dėl visų šeimos problemų.

Be kita ko, vaikui augti savoje aplinkoje tampa rizikinga, jei tėvai visapusiškai ignoruoja vaiko poreikius ir neigia juos: taip kartais nutinka dėl galimų tėvų psichikos sutrikimų ar įgūdžių stokos. Pavyzdžiui, abu tėvai arba vienintelis iš turimų tėvų nesirūpina kūdikiu – nekeičia sauskelnių, nemaitina, neprausia, nekreipia dėmesio į prastą būklę.

Prie aukštos rizikos veiksnių priskiriami ir tie atvejai, kai gyvenamoji aplinka kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir tėvai atsisako imtis net minimalių pastangų. Tarkime, namuose nuolat rizikuojama, kad vaiką nutrenks elektra dėl nesutvarkytos elektros instaliacijos, visur mėtosi vaistai, išmatos, o tėvai nenori net minimaliai keisti savo aplinkos, kad apsaugotų vaiką.

Kada nustatomas I grėsmės lygis?

• 1 aukštos rizikos veiksnys arba 5 kiti rizikos veiksniai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą. Kitais rizikos veiksniais vadinami veiksniai, ties kuriais nepažymėtas šauktukas. Juos galima pamatyti anketoje, kuri prieinama www.socmin.lrv.lt.

Kada nustatomas II grėsmės lygis?

• Vaiko sveikata sutrikdyta, vaikas paguldytas į gydymo įstaigą dėl įtariamo abiejų tėvų ar vienintelio iš turimų tėvų smurto.
• 0-3 metų (arba pagal brandą) vaikas galimai patyrė smurtą iš abiejų ar vienintelio iš tėvų.
• 0-3 metų (arba pagal brandą) vaikas galimai patyrė smurtą iš vieno iš tėvų, o kitas atsisako apsaugoti vaiką.
• Abu vaiko tėvai arba vienintelis iš turimų tėvų akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba).
• Vienas iš vaiko tėvų akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba) ir kelia pavojų, o kitas atsisako apsaugoti vaiką.
• Abiejų vaiko tėvų (arba turimo vienintelio iš tėvų) agresyvus elgesys su vaiku kelia grėsmę jo sveikatai ar gyvybei.
• Vienas iš vaiko tėvų agresyviai elgiasi su vaiku, keldamas grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, o kitas atsisako apsaugoti vaiką.
• Abu vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų atsisako apsaugoti vaiką nuo jį žalojančio elgesio.
• Gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, o tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų atsisako net minimalių pokyčių (kalbama apie tiesioginį pavojų, ne numanomą).
• Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingęs.
• Tėvai arba turimas vienintelis iš turimų tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
• Vykdant atvejo vadybą šeimoje, nustatyta, kad šeimai nepadėjo pagalbos plane planuota ir teikta pagalba, dėl to kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

SVARBU: grėsmės lygio nustatymas labai susijęs su vaiko amžiumi, nes kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei didesni mažamečiai. II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui – turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai. Kai vaikas yra sulaukęs 7-15 arba 16-17 metų, II grėsmės lygis gali būti nustatytas esant ne mažiau nei 5 aukštos rizikos veiksniams.

Kuo skiriasi II grėsmės lygis ir laikinas vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos?

II grėsmės lygis vaikui nustatomas atsižvelgiant į anketoje pildomus klausimus. Dažniausiai tai daroma bendraujant su šeima ir vaiku šeimos gyvenamoje vietoje. Tačiau būna atvejų, kai atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai negali netrukdomi įvertinti grėsmės lygio, nes suaugusieji elgiasi agresyviai ir specialistų akivaizdoje kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei.

Tokiais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai laikinai vaiką paima iš nesaugios jam aplinkos (ne iš tėvų ar globėjų), o grėsmės lygis vertinamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įvertinus ne tik faktines aplinkybes, nustatytas vaiko laikino apsaugojimo metu, bet ir kitus reikšmingus duomenis (informaciją apie vaiko tėvus, globėjus, vaiką).

Paėmimas iš nesaugios aplinkos (ne iš tėvų ar globėjų) taip pat taikomas, kai vaikas randamas be priežiūros, ieškomi tėvai ar vienas iš tėvų arba jei mažametį prižiūri juo pasirūpinti negalintys asmenys, kurie yra apsvaigę, agresyvūs ar panašiai.

Laikinas vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos gali baigtis trimis būdais. Pirma, nenustačius grėsmės vaikui lygio – tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams (o šeimai gali būti teikiama pagalba). Antra, nustačius I grėsmės vaikui lygį – tuomet vaikas perduodamas tėvams, globėjams ir šeimai teikiama atvejo vadybininko koordinuojama pagalba. Trečia, nustačius II grėsmės vaikui lygį – vaikas paimamas iš tėvų, globėjų, vaikui ieškoma laikinų globėjų, o šeimai (jei ji sutinka ir bendradarbiauja) teikiama intensyvi pagalba.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Šiuo metu gyventojams jau yra pateiktos žemės mokesčio deklaracijos, tačiau daugelį rajono gyventojų nemaloniai nustebino jose pamatyti skaičiai – kai kuriems gyventojams žemės mokestis šiais metais padidėjo daugiau nei 2 kartus. Savivaldybėje buvo sušauktas susitikimas, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko ir kas padarė įtaką tokiam žymiam mokesčio padidėjimui.

Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai: Meras Algirdas Neiberka, jo pavaduotojas Kazys Kiaulakis, Administracijos direktorius Vitas Gavėnas, Tarybos Kaimo reikalų ir aplinkos komiteto pirmininkas Arvydas Šlivinskas ir komiteto pirmininko pavaduotojas Valdas Kamaitis, VĮ „Registrų centras“ Marijampolės filialo direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Čekauskas ir šio filialo Turto vertinimo skyriaus vedėja Alma Cikockienė, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilkaviškio poskyrio vedėja Auksė Skaburskienė, Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Vilma Kolpakovienė ir Finansų ir biudžeto skyriaus specialistės.

Lyginant su praėjusiais metais daugumoje Lietuvos savivaldybių šiais metais padidėjo žemės mokestis. Taip nutiko todėl, kad 2018 m. žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal naujas nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes. Nuo 2018 m. žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr. 1P-692-(1.3 E.) “Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo”, kurios galios 5 metus (2018-2022 metais). Registrų centro specialistai pridūrė, kad mokestinė žemės vertė apskaičiuojama pagal sudaromus pirkimo-pardavimo sandorius. Tai reiškia, kad kuo brangiau mūsų rajone parduodama ar perkama žemė, tuo daugiau auga jos mokestinė vertė. A. Cikockienė akcentavo, kad pagal statistinius duomenis, mūsų rajone žemės ūkio paskirties žemė yra pabrangusi daugiausiai 2,57 karto. Pasak jos, Vilkaviškio rajone vieno hektaro vertės nėra labai didelės ir vidutiniškai siekia apie 2000 eurų.

Be to, padidėjusiam žemės mokesčiui įtakos turėjo ir tai, kad nuo 2018 m. nebetaikoma pereinamojo laikotarpio (2013–2017 metų) nuostata, jog mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) visais atvejais neviršija 0,29 euro už vieną arą.

Žemės mokesčio suma priklauso ir nuo kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytų žemės mokesčio tarifų. Mūsų rajono gyventojams žemės mokesčio tarifai 2018 metams buvo nustatyti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. B-TS-782. Jame nustatyti 2018 metų žemės mokesčio tarifai (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei naudojimosi būdą. Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus specialistės patikino, kad tuo laiku, kai buvo rengiamas minėtas dokumentas, skyrius neturėjo ir negalėjo turėti duomenų, kiek po masinio vertinimo rajono gyventojams padidės mokestinės žemės sklypų vertės, todėl tarifų nustatymui tai įtakos neturėjo.

Atsižvelgdamas į padidėjusias žemės sklypų vidutines rinkos vertes, į ženkliai padidėjusį žemės mokestį, Savivaldybės meras A. Neiberka inicijavo paruošti sprendimo projektą dėl lengvatų gyventojams suteikimo. Žemės mokesčio lengvatų suteikimo klausimas bus svarstomas artimiausiame – lapkričio mėnesio tarybos posėdyje.

Susitikime dalyvavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilkaviškio poskyrio vedėja A. Skaburskienė pabrėžė, kad nepaisant susidariusios situacijos, apskaičiuotas ir jau pateiktas žemės mokesčio deklaracijas žemės savininkai vis tiek turi sumokėti iki lapkričio 15 dienos. To nepadarius, už kiekvieną pradelstą dieną bus skaičiuojami 0, 03 proc. delspinigiai.

Jeigu lapkričio mėnesio posėdyje Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba patvirtins sprendimą dėl lengvatų suteikimo, Valstybinė mokesčių inspekcija gyventojams grąžins permokas arba padarys užskaitą kitiems metams.

Primenama, kad žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Nauji žemės savininkai mokestį moka, jei žemę įsigijo pirmąjį pusmetį, o jei antrąjį pusmetį – tuomet žemės mokestis turės būti mokamas nuo kitų metų.

Žemės mokestį Vilkaviškio rajono savivaldybėje mokės kiek daugiau nei 17, 2 tūkst. gyventojų ir 164 juridiniai asmenys.

Vilkaviškio savivaldybės informacija

Paviršinė ramybė Europos regione bliūkšta: uždelstos derybos dėl Brexit sąlygų, nerimą keliantys Italijos vyriausybės sprendimai ir Europos institucijų derybos dėl šalies biudžeto perskirstymo regione kelia susirūpinimą. Tuo pačiu metu JAV protekcionistinės priemonės turi vis daugiau įtakos atskiroms verslo sritims Europoje. Kaip pastebi „Coface Baltics” vadovas M. Štareika, šie pokyčiai regione vis dažniau neramina skirtingus verslus, o pasitikėjimas Vakarų Europos stabilumu mažėja. Šių metų trijų ketvirčių analizė privertė nemažam skaičiui šalių suteikti aukštesnę riziką. Lietuvos verslininkams rekomenduojama atidžiau stebėti užsienio partnerių veiklą didėjančios rizikos šalyse ir atskiruose pramonės sektoriuose.  

Didžiosiose Europos valstybėse pastebimas ekonomikos lėtėjimas, rizikos auga

Dėl mažėjančio vartotojų pasitikėjimo, išaugusių metalo kainų, ir dėl to padidėjusių statybų kaštų, pastebimas statybų sektoriaus lėtėjimas vienoje iš didžiausių Europos ekonomikų – Prancūzijoje. Po spartaus augimo pernai šis sektorius lėtėjo ištisus 2018 metus, ir vietoj mažos rizikos gavo vidutinės rizikos įvertį.

Su nemenkomis problemomis susiduria ir Ispanijos žemės ūkio sektorius, kuris stagnuoja jau nuo šių metų pradžios ir taip pat priskiriamas vidutinei rizikai vietoj anksčiau buvusios žemos rizikos.

Stabilesnis energetikos sektorius

Europoje yra ir gerų žinių – Olandijoje atsigauna energetikos sektorius. Jį sudaro didelės pasaulinės naftos bendrovės, tokios kaip „Royal Deutsch Shell”, o išaugusios naftos kainos lemia ir didesnį šių įmonių pelną. Dėl visam Olandijos energetikos sektoriui palankios aplinkos, vietoj buvusio „aukštos rizikos” vertinimo jam „Coface” suteikė „vidutinės rizikos” įvertį.

Atsigauna ir medžio apdirbimo sektorius Šveicarijoje. Pasak „Coface” ekspertų, iš didelės rizikos šis sektorius tampa „vidutiniškai rizikingu” būtent dėl augančio medienos panaudojimo šalies statybų ir energetikos srityse.

Pastebimai atsigauna Kroatija ir Slovakija

Nepaisant politinių nerimo signalų, kai kuriose Europos šalyse verslo rizika gerėja. Kroatijos vertinimas pakeltas iš rizikingo (B) į priimtiną riziką (A4). Ši šalis vis daugiau naudos gauna iš augančio namų ūkių vartojimo. Sparčiai auga turizmas, sudarantis apie 25 proc. viso šalies BVP, bei eksportas, kuriam šiemet prognozuojamas net 3 proc. augimas.

Slovakijos prognozė dar optimistiškesnė – jos BVP 2018 m. augs 3,9 proc., o 2019 m. – net 4,2 proc. Šalies reitingas buvo A3 (gana priimtina rizika), dabar pakeltas iki A2 (maža rizika). Dėl 2017 m. gautų investicijų Slovakijos automobilių pramonė pastebimai atsigauna. Tikimasi, kad nauja “Rover” gamykla pradės veikti dar šių metų rudenį. „Coface” vertinimu, šalies kompanijų nemokumas 2017 m. sumažėjo 27 proc. ir mažėja toliau. Pasak M. Štareikos, tikėtina, kad Lietuvos verslininkų ryšiai su šiomis šalimis tik tvirtės, nes gerėjanti ekonominė padėtis skatins ir abipusius ryšius.

Iš NVS šalių geriau vertinama Armėnija – ši šalis iš anksčiau turėtos „labai didelės rizikos” (D) pakilo į „didelės rizikos” (C) kategoriją. Net 25 proc. Armėnijos eksporto sudaro prekių srautai į iš lėto atsigaunančią Rusiją.

Blogėjančią Turkijos ir Argentinos situaciją daugiausia lėmė išoriniai veiksniai

Didėjanti valiutos krizė itin skaudžiai palietė pastaruoju metu dažnai minimą Turkiją, o iš tolimųjų šalių – Argentiną. Todėl „Coface” ekspertai šią vasarą abi šalis vertino blogiau. Būtent šios šalys labai priklauso nuo išorinio finansavimo, todėl yra itin pažeidžiamos.

Trečiasis metų ketvirtis pasižymėjo nuolat augančiomis naftos kainomis ir kapitalo nutekėjimu iš besivystančių rinkų, o tai paskatino devalvaciją tiek Turkijoje, tiek Argentinoje. Pastaruoju metu Turkija susiduria su seniai stebėta sektorių nuosmukio banga: į „didelės rizikos” zoną pateko automobilių, popieriaus ir medienos sektoriai, kuriems įtakos turėjo mažėjanti vidaus rinkos paklausa. Šalies energetikos ir metalo sektoriai imti vertinti kaip „labai didelės rizikos”. „Coface” sumažino ir šešių iš trylikos Argentinos verslo sektorių reitingus, kuriems kyla didelio ekonominio nuosmukio pavojus – prognozuojama, kad 2018 m. šalis pateks į recesiją (iki – 2,4 proc.). Automobilių, transporto, popieriaus ir chemijos sektoriai vertinami kaip „didelės rizikos”, o IT ir tekstilės sektoriai – kaip „labai didelės rizikos”.

Stiprėjanti įtampa ekonomikoje – signalas, kad taupyti būtina atsakingiau

Apibendrindamas esamą ekonominę situaciją pasaulyje, M. Štareika atkreipia dėmesį, kad įtampa ir neužtikrintumas didėja. „Dar nenutilus JAV protekcionizmo aidams, pradedame kalbėti apie Italijos skolos didėjimą ir pernelyg drąsų biudžetą 2019 metams. Kalbant apie pastarąjį įvykį, svarbu paminėti, jog situacija iš tiesų panaši į neseniai matytą Graikijos patirtį. Tačiau Italijos BVP pagal dydį yra 4-asis Europos Sąjungoje ir turi gerokai daugiau įtakos ES ekonominei aplinkai. Todėl, svarstant kelis skaudžiausius scenarijus, tokius kaip galimas Italijos bankrotas ar išstojimas iš Euro zonos, dera pastebėti, jog pasekmės būtų juntamos kur kas toliau ir giliau – ne tik visoje ES. Kita vertus, rimtų požymių, kad minėtieji scenarijai gali atsitikti, aš kol kas nematau, – aiškina „Coface Baltics” vadovas. – Taip pat norėčiau pritarti neseniai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išsakytai minčiai, jog šiuo metu visos valstybės turėtų koncentruotis ne tik į nacionalinius iššūkius, bet siekti glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo. Prognozuojant lėtesnį ekonomikos augimą, vyriausybės turėtų atsisakyti gilesnio skolinimosi, kuris daro valstybes labiau pažeidžiamas ekonominiams „šokams”, o šių tikimybė per pastaruosius metus smarkiai išaugo.”

Apie „Coface” šalių ir sektorių rizikos vertinimus:

„Coface” šalių rizikos vertinimai, apimantys 160 valstybių, yra suskirstyti į aštuonių lygių skalę didėjančia tvarka: A1 (labai maža rizika), A2 (maža rizika), A3 (gana priimtina rizika), A4 (priimtina rizika), B (rizikinga), C (didelė rizika), D (labai didelė rizika) ir E (ekstremali rizika).

„Coface” sektorių rizikos vertinimai apima 13 sektorių 6 geografiniuose regionuose, 24 šalyse, kurios bendrai sukuria beveik 85% pasaulio BVP. „Coface” sektoriaus vertinimai yra keturių lygių skalė:  maža rizika, vidutinė rizika, didelė rizika ir labai didelė rizika.

Apie „Coface”:

„Coface” – didžiausia pasaulyje prekinio kredito draudimo bendrovė, veikianti daugiau kaip 200 šalių. Rytų ir Vidurio Europoje „Coface” veikia jau 29 metus. Šiame regione „Coface” bendrovės atstovybėse sukurta apie 700 darbo vietų, visame pasaulyje dirba apie 4100 darbuotojų šimte šalių. Bendrovės apyvarta 2017 m. siekė 1,4 trilijonų eurų.

Mantvydas Štareika

Kinijos įmonės aktyviai ieško Lietuvos gamintojų, kurių prekėmis galėtų prekiauti Kinijos rinkoje, teigia kartu su 18 Lietuvos įmonių pirmojoje tarptautinėje Kinijos importo parodoje (angl. „China Import Expo”) Šanchajuje dalyvaujantis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„Kinijos bendrovės aktyviai domisi parodoje pristatoma lietuviška produkcija ir galimybėmis daugiau Lietuvos įmonių gaminių importuoti į Kinijos rinką. Tai lemia ne tik Vyriausybės bei Prezidentės Dalios Grybauskaitės pastangos stiprinti Lietuvos ir Kinijos ekonominį bendradarbiavimą, bet ir rimtas šalies įmonių požiūris į šią perspektyvią rinką – kai kurios iš jų jau turi ir nuolatinius atstovus Kinijos Liaudies Respublikoje”, – tikina V. Sinkevičius.

Kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama delegacija Šanchajuje viešintis ūkio ministras lanko Lietuvos verslo delegacijos stendą ir susitinka su šalies bendrovėmis, ieškančiomis galimybių eksportuoti į Kiniją, taip pat dalyvauja diskusijose apie Lietuvos ir Kinijos dvišalės prekybos perspektyvas.

Trečiadienį V. Sinkevičius dalyvaus Ningbo mieste vyksiančiame verslo forume, į kurį atvyksta Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų suburta verslo delegacija. Į šį forumą jau užsiregistravo apie 200 Kinijos bendrovių. Ministras taip pat dalyvaus susitikimuose su lokacijos dideliems gamybos investiciniams projektams ieškančiomis Kinijos bendrovėmis.

2017 metais, palyginti su 2016 metais, Lietuvos eksportas į Kiniją išaugo 46 procentais ir siekė 180 mln. eurų. Lietuva daugiausia eksportavo baldų ir jų dalių, medienos, lazerių ir kitų optinių aparatų, variklių ir turbinų, durpių, santechnikos įrenginių.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos informacija

Atlygio tyrimus organizuojančios įmonės „Baltic Salary Survey“ šiemet atlikto Baltijos šalių tyrimo duomenimis, darbo užmokestis daugiausiai augo Estijoje. Lietuva ir Latvija nuo savo kaimynės atsiliko nedaug.

Atsižvelgiant į daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų administratorių prašymus skirti daugiau laiko projektų investiciniams planams parengti bei susirinkimams su gyventojais organizuoti, paraiškų teikimo terminas nukeltas į 2019 m. sausio 1 d. Kviečiame Marijampolės savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų savininkus ir bendrojo naudojimo objektų valdytojus pasinaudoti šia proga, jei iki tol nebuvote apsisprendę ar pritrūko laiko būtinoms procedūroms.

2018 m. spalio 27 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. D1-910, kuriuo buvo pratęstas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. D1-724 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)” nustatytas paraiškų pateikimo terminas. Konkrečiau – šiuo metu nustatytas paraiškų pateikimo terminas yra nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Nuoroda į teisės akto pakeitimą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5f32fff0d8dd11e8a1baff673bb7216a

Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius

https://www.facebook.com/betalt.lt/posts/749297065405985

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šia higienos norma atsisakoma perteklinių reikalavimų, tad nežymių sveikatos sutrikimų turintys vaikai į darželius galės būti priimami.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistės Giedrės Namajūnaitės, ministerija sulaukdavo nemažai tėvų skundų, kad vaikai į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupes būdavo nepriimami net tuomet, kai jie nesirgdavo. Dėl to į SAM kreipėsi ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba.

„Tad siekiant išvengti nepagrįsto vaiko teisės dalyvauti ugdyme ribojimo, buvo inicijuotas higienos normos pakeitimas, kuriuo buvo patikslinti užkrečiamųjų ligų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymiai, kurių turintys vaikai negali būti priimti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas“, – sako G. Namajūnaitė.

Iki šiol vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo. Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, šie simptomai gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie buvo išbraukti.

Vis tik, higienos normos pakeitimas nereiškia, kad nuo šiol į darželį bus galima vesti sergantį vaiką. Pirmiausia, patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to išties reikia. Na, o jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų ir toliau negalės būti priimamas į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo.

Taip pat šiuo higienos normos pakeitimu siekiama mažinti medikams tenkančią administracinę naštą. Iki šiol Higienos normoje buvo numatyta, kad tėvai po vaiko ligos į ugdymo įstaigą privalo pristatyti medikų išrašytą pažymą, kuria pateisinamas vaiko neatvykimas į ugdymo instituciją. Nuo šiol šio perteklinio reikalavimo bus atsisakoma. Pasitaikydavo vis daugiau atvejų, kai ikimokyklinio ugdymo įstaigos reikalaudavo šių pažymų net tuomet, kai vaikas būdavo sveikas, bet be pateisinamos priežasties nelankydavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos 2–3 dienas. Dėl to nepagrįstai didėjo pacientų srautas ir blogėjo šeimos gydytų paslaugų prieinamumas. Kadangi su šia pažyma yra siejamas mokesčio už ugdymo įstaigos lankymą nustatymas, su įstaigų steigėjais taip pat bus diskutuojama dėl galimybių kurti apmokėjimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą sistemą, nereikalaujančią perteklinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

Sveikatos apsaugos ministerija atsinaujino – įsigaliojo nauja ministro Aurelijaus Verygos patvirtinta ministerijos struktūra. Šiuo pokyčiu siekiama užtikrinti efektyvesnę, sklandesnę ir kokybiškesnę ministerijos veiklą.

Ministerija atstovauja Lietuvos žmonių interesams, tad darbuotojams keliami aukščiausi kompetencijos, o turimiems finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams – maksimaliai racionalaus paskirstymo reikalavimai. Tad įsigaliojus naujai struktūrai, darbuotojų funkcijos yra išgrynintos, o darbo procesai – optimizuoti.

Struktūrinius pokyčius SAM nuspręsta inicijuoti atliktus išsamų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos ir funkcijų vertinimą, kuris parodė, jog yra besidubliuojančių padalinių, funkcijų ir pareigybių. Mūsų tikslas – taupant valstybės lėšas žmogiškuosius išteklius pasitelkti maksimaliai racionaliai.

Reorganizacijos metu ministerijos padalinių skaičius buvo sumažintas nuo 34 iki 25, o esamų pareigybių skaičius sumažėjo nuo 235 iki 222 pareigybių. Daugiausiai sumažėjo vadovaujamų pareigybių skaičius, o artimiausiu metu bus skelbiami konkursai į laisvas skyrių vadovų ir specialistų pareigybes.

Marijampolės profesinio rengimo centrui penkerių metų kadencijai vadovauti nuo šiol paskirtas Gražvydas Juodišius, prieš tai centre dirbęs Paslaugų, statybos ir mechanikos skyriaus vedėju. Lapkričio 5 d., centro salėje įvykusiose iškilmėse naujajam įstaigos vadovui įteiktas švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymas bei perduoti visi įgaliojimai. G. Juodišius pakeitė septynis mėnesius centrui vadovavusį direktoriaus pavaduotoją infrastruktūrai Romualdą Vadlugą, kuris laikinai direktoriaus pareigas užėmė po to, kai į užtarnautą poilsį išėjo beveik dvidešimt metų šios įstaigos „vairą” laikęs Vidas Juozas Šalaševičius.

Naująjį vadovą pasveikinti suvažiavo Seimo nariai Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika ir Kęstutis Smirnovas, Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių savivaldybių merai, profesinio rengimo centro Vilkaviškio ir Kudirkos Naumiesčio skyrių darbuotojai, kolegos skyrių vedėjai ir PRC administracija, Marijampolės kolegijos, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai bei kiti socialiniai partneriai. PRC mokinių savivaldos organizacijai naujasis vadovas visų akivaizdoje turėjo duoti priesaiką.

Sveikindama paskirtąjį centro direktorių Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė pabrėžė Profesinio rengimo centro svarbą regiono plėtrai ir neabejojo, kad čia parengtiems specialistams darbo vietų tikrai atsiras, nes Marijampolė – stiprėjantis ekonomikos ir verslo centras. „Tik reikia, kad darbdaviai jiems mokėtų patrauklius atlyginimus”, – sakė merė.

G. Juodišius yra baigęs fizikos ir informatikos bakalauro studijas Šiaulių universitete, Aleksandro Stulginskio universitete įgijęs žemės ūkio mechanikos inžinerijos magistro kvalifikaciją. Yra sukūręs klestintį šeimos verslą, bet, kaip pats sakė, pedagogika yra jo pašaukimas.

Marijampolės savivaldybės informacija

Kai žvarbus rudens vėjas ir lietus dovanoja peršalimo ligas, visi suskumba stiprinti imunitetą ir ieško efektyviausių būdų nugalėti blogą savijautą. Kol ieškantys klaidžioja vaistų pasiūlos džiunglėse, bitininkai ir vaistininkai vieningai tvirtina, kad nieko nėra geriau už natūralius bičių produktus, ypač propolį.

Pasak Šveicarijos kaime bites auginančio veterinarijos mokslų daktaro Juozo Jokimo, imuniteto stiprinimo ir veiksmingiausio vaisto nuo peršalimo turėtume ieškoti ne kur kitur, o aviliuose. „Atrodo, kad tai keistai lipni masė, tačiau ji yra stebuklingos – virusus naikinančios – sudėties. Iš augalų dervinių medžiagų surinktą propolį išmintingos skraidūnės naudoja avilių tarpams užglaistyti, kad išvengtų skersvėjų ir nesveikos drėgmės”, – pažymi J. Jokimas.

Bitininkas tvirtina, kad šios medžiagos gydomąjį efektą nulemia daugybė biologiškai veiklių medžiagų, įeinančių į propolio sudėtį. Daugiausia propolyje randama polifenolinių junginių, iš kurių pagrindinę dalį sudaro flavonoidai. Svarbios yra aromatinės rūgštys ir jų esteriai, eteriniai aliejai, mikroelementai, vitaminai ir aminorūgštys. Šios medžiagos dalyvauja imunologinėse reakcijose ir yra būtinos organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Propolio naudingas savybes patvirtina ir bitininko žmona, vaistininkė bei vaistažolių žinovė Vida Jokimienė. „Rudenį visada sulaukiu daug užklausų dėl vaikų imuniteto stiprinimo ir peršalimo gydymo. Kaip penkių anūkų močiutė ir ilgametė vaistininkė, esu įsitikinusi, kad naudingesnės medžiagos peršalimo prevencijai ir gydymui už propolį nėra. Tai tikra bičių jėga, kuri ne tik stiprina imunitetą, bet jau atsiradus pirmiesiems peršalimo požymiams, nugali įvairias bakterijas ir virusus”, – teigia Vida.

Jos nuomone, artėjant žiemai labai svarbu ne tik išsirinkti propolio produktą, bet ir pradėti jį nuosekliai vartoti. „Visada renkuosi ir rekomenduoju kitiems ilgametį, natūralų, lietuvišką propolį, kurio sudėtyje yra vitamino C ir augalų ekstraktų kiekvienam pagal skonį – imbiero, aviečių, erškėtuogių ar mentolio. Jau daugelį metų jis padeda ne tik kovoti su peršalimo ligomis, bet ir stiprina mūsų šeimos narių imunitetą. Džiaugiuosi, kad ši propolio forma ypač patraukli mažiesiems. Papildytas aviečių ekstraktu jis vaikams – tarsi skanėstas, kurio net siūlyti nereikia, eilėje rikiuojasi patys”, – šypsosi vaistininkė.

Įdomu tai, kad propolio vartojimas gali iš tiesų padėti numalšinti tokius pirmuosius požymius kaip gerklės peršėjimas, skausmas ryjant, užsikimšusi nosis. Taip yra todėl, kad propolio sudėtinės dalys dezinfekuoja, drėkina ir apsaugo gleivinę. „Atlikus įvairius tyrimus buvo įrodyta, kad bičių pikis sumažina pašalinį vaistų poveikį. Taikant bičių pikio preparatus kompleksiškai su kitomis terapijos priemonėmis įvairių ligų gydymo kursas kartais sutrumpėja net perpus, taigi pasveikstama daug greičiau,” – pažymi vaistininkė.

Tiek vaistininkai, tiek bitininkai sutaria, kad propolis turi uždegimą slopinančių savybių, tad puikiai padeda vos pajutus peršalimo simptomus. Propolis sustiprina natūralų organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo sveikatai pavojingų mikroorganizmų.

„Labai svarbu pastebėti pirmuosius požymius. Pagavus ligą „už uodegos” ir nuosekliai vartojant šį natūralų antibiotiką, galima ir visiškai išvengti gydymo cheminiais vaistais”, – teigia Vida Jokimienė. Pasak jos, propolis labai veiksmingai sumažina peršėjimą, skausmą, palengvina kvėpavimą ir sudrėkina kvėpavimo takus. Pasak vaistažolių žinovės, vartodamas propolį žmogus išsaugo organizmo atsparumą ligoms.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Vyriausybės rūmuose vykusioje Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio pasirašymo ceremonijoje. Tokia nacionalinė kolektyvinė sutartis pasirašyta pirmą kartą Lietuvos istorijoje.

„Ši nacionalinė kolektyvinė sutartis yra derybų tarp nacionalinių Lietuvos profesinių sąjungų organizacijų  –  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ –  ir Vyriausybės atstovų rezultatas. Tai rodo naują dirbančiųjų ir darbuotojų atstovų socialinio dialogo kokybę, taip pat šiuo svarbiu žingsniu sudaromos galimybės ir rodomas  pavyzdys plėtoti šį dialogą ateityje“,- sakė premjeras.

Šioje kolektyvinėje sutartyje yra nustatomas pareiginės algos bazinis dydis 2019 metams, kuris atsižvelgiant į mokestinę reformą, įsigaliosiančią nuo 2019 m. sausio 1 d., yra 173 eurai. Tai palies apie 230 tūkst. darbuotojų ir tarnautojų, pareikalaus apie 31 mln. eurų.

Pareiginės algos bazinis dydis bus taikomas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimams, karių tarnybiniams atlyginimams ir kitoms teisės aktuose nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2019 metais.

Taip pat atskiromis šios kolektyvinės sutarties nuostatomis yra įtvirtinamos atskiros papildomos garantijos šią sutartį pasirašiusiųjų profesinių sąjungų nariams.

2018 m. lapkričio 9 d., penktadienį, 15.30 val. Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (Meilės Lukšienės švietimo centras, P. Butlerienės g. 5, Marijampolė) vyks parodos „Retas svečias: Maksas Bandas Marijampolėje“ atidarymas. Parodoje demonstruojami litvako Makso Bando (1900-1974) tapybos darbai, sukurti Lietuvoje, Paryžiuje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Būsimo dailininko talentas ėmė skleistis Marijampolėje. 1920 metais palikęs Lietuvą, Maksas Bandas gyveno Berlyne, Paryžiuje, Holivude. Parodoje pristatomi Makso Bando įvairiu laiku nutapyti portretai, peizažai, scenos iš Senojo testamento.

Ši paroda – kelių Lietuvos kultūros institucijų (Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijos, Lietuvių išeivijos dailės fondo ir Lewben Art Foundation, Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus) artimo bendradarbiavimo rezultatas. Tai vienas iš Marijampolės – 2018 metų Lietuvos kultūros sostinės baigiamųjų renginių Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje.

Garsaus dailininko, Paryžiaus mokyklos atstovo Makso Bando kūrybinis kelias prasidėjo Marijampolėje dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Būsimasis menininkas gimė Naumiestyje, bet paauglystėje jau gyveno Marijampolėje. Tiksli jo namų vieta nežinoma. Išlikęs tik prisiminimas, kad tai buvęs „namelis prie Šešupės“. Būdamas vos šešiolikos, Maksas Bandas jau piešė miestelio parduotuvių reklamas, iš nuotraukų spaudoje kopijuodavo didžiųjų menininkų kūrinius. Septyniolikmetis buvo priimtas mokytoju į Marijampolės žydų gimnaziją. Jos direktoriaus paskatintas, 1920 metais Maksas Bandas išvyko į Berlyną, mokėsi pas Prūsijos meno akademijos narį Vilį Jekelį (Willy Jaeckel). Po kelerių metų Maksas Bandas išvyko į tuometinę menų sostinę Paryžių. Kaip ir daugeliui kitų atvykėlių iš Rytų Europos, jam didelę įspūdį darė impresionizmas, fovizmas, žavėjo garsieji menininkai Polis Cézanne‘as ir Pablo Picasso.

Gyvendamas Paryžiuje, Maksas Bandas išlaikė ryšius su Lietuva. 1925 metais Kaune jis surengė pirmąją personalinę parodą, bet ji praėjo be atgarsių ir vertinimų. Antroji Makso Bando paroda Kaune (1932) sukėlė nemažą publikos susidomėjimą, apie ją rašyta ne tik kultūros žurnale „Naujoji Romuva“, bet ir Marijampolės krašto laikraštyje „Suvalkietis“. Lietuviai pastebėjo ne tik Makso Bando tapybos artimumą Paryžiaus mokyklai, bet ir giluminius kūrybos bruožus, jungiančius dailininką su Lietuva. Dailininkas Antanas Gudaitis žurnale „Bangos“ anuomet rašė:

„Šaltai pilkas koloritas sako Maksą Bandą šiaurės žmogumi esant, primena pilką Lietuvos žemę ir tokį patį jos dangų. Tai jo Lietuvoje praleistos jaunystės pėdsakai“.

Paryžiuje susiklostė ekspresyvi ir jausminga tapybos maniera. Paveiksluose vyrauja melancholiškos nuotaikos, liūdnokas lyrizmas. Geriausioji Makso Bando kūrybos dalis – portretai. Dailininkas ypač mėgo tapyti savo šeimos narius. Jis yra sukūręs daug religinių paveikslų ir išraiškingų Paryžiaus, Venecijos vaizdų. Lietuviškas peizažas jam taip pat buvo svarbus. Lankydamasis gimtinėje, kartu su kitais dviem garsiais litvakų dailininkais – Neemija Arbit Blatu ir Isaja Kulvianskiu mėgo tapyti gamtoje. Parodoje pristatomas įspūdingas Makso Bando plenerinės tapybos pavyzdys – peizažas „Suvalkija“ (1932), atvežtas iš Lietuvos dailės muziejaus. Įspūdingą peizažą „Marijampolės pakraštys“ šiuo metu galima išvysti Vilniaus Gaono žydų muziejaus ekspozicijoje.

Nuo 1940 metų Maksas Bandas gyveno Kalifornijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Ten ir mirė 1974 metais. Jo sūnus Albertas Bandas ir anūkas Charles Bandas buvo kino režisieriai ir prodiuseriai, o proanūkis Alex Bandas – pop dainų autorius ir atlikėjas.

Makso Bando tapybos ir skulptūros darbų yra įsigiję garsūs pasaulio muziejai: Berlyno Žydų muziejus, Kalifornijos meno muziejus San Diege, Spertus-Mičigano muziejus Čikagoje, Liuksemburgo muziejus Paryžiuje, Los Angelo County muziejus, taip pat JAV, Izraelio ir Lietuvos kolekcininkai.

Paroda veiks iki 2018 m. gruodžio 15 d.

Parodos organizatorius: Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras/ Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija.

Parodos partneris – Lietuvių išeivijos dailės fondas, Lewben Art Foundation, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Marijampolės savivaldybė.

Informaciją teikia: Nina Fiodorova + 370 652 84127