Marijampolės savivaldybės administracijoje kiekvieną dieną savo žiniomis, jautrumu ir žmogiškumu dalijasi 18 skyrių ir 6 seniūnijų kolektyvai. Galbūt ne visi gyventojai žino, ką veikia kiekvienas iš jų, su kokiais iššūkiais susiduria ar kokias istorijas slepia jų kasdienybė. Kartais net patys kolegos nustemba sužinoję, kiek daug rūpesčio ir širdies yra įdedama ten, kur iš pažiūros – tik formalumai.

Tęsiame naują rubriką „Ką veikia ta savivaldybė?“ – čia kiekvieną savaitę atversime duris į vis kitą skyrių, kalbinsime čia dirbančius žmones, klausysimės jų minčių ir dalinsimės istorijomis, kurios gimsta iš rūpesčio ir pašaukimo, ir paneigsime įvairius susikurtus mitus.

Šiandien atveriame duris į Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyrių, o mūsų pašnekovė – skyriaus vedėja Roberta Kelertienė.

Roberta, būtų labai įdomu sužinoti, koks buvo Jūsų pirmasis darbas?

Augau kaime, todėl nuo mažens teko prisidėti prie įvairių ūkio darbų – nuo daržų ravėjimo iki gyvūnų priežiūros. Nors tai buvo fiziškai sunku, bet išmokau labai daug: atsakomybės, kantrybės ir supratimo, kad jokie rezultatai neatsiranda savaime – jie reikalauja pastangų. Labiausiai įsiminė tėčio pasiūlytas „sandoris“ – vasaros pabaigoje už visus atliktus darbus gavome atlyginimą. Už savo pirmuosius uždirbtus pinigus nusipirkau auskarus ir laikrodį – juos iki šiol saugau. Su jais atėjo ir pirmas tikras suvokimas, ką reiškia dirbti ir užsidirbti.

Jeigu paklausčiau – o kaip atrodo tiesiog įprasta Jūsų skyriaus darbo diena?

Galiu drąsiai pasakyti – pas mus vienodų dienų nebūna. Vieną rytą gali pradėti aiškindamasis situaciją statybvietėje, o vakare – jau spręsti, kaip saugiai nukelti kačiuką iš medžio, kai nei kopėčios, nei ugniagesiai nebegali padėti. Arba tenka organizuoti benamio iškeldinimą iš viešojo tualeto. Kartais atrodo, kad visas darbas – tai nuolatinis bėgimas: nuo vienos problemos prie kitos, nuo dokumentų prie realių situacijų lauke. Bet būtent tai šiam darbui suteikia gyvybės – greita reakcija, sprendimų paieška, gebėjimas suvaldyti bet kokią situaciją.

Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyrius rūpinasi labai plačiu savivaldybės gyvenimo spektru. Mūsų atsakomybėje – tiek kasdieniai, matomi darbai, tiek ilgalaikiai projektai, kurių rezultatai pamatomi tik po metų ar dvejų. Vykdome savivaldybės švaros kontrolę, organizuojame viešąjį transportą, rūpinamės gatvių ir šaligatvių tiesimu, apšvietimu bendro naudojimo teritorijose, prižiūrime parkus, fontanus, gėlynus, taip pat – viešuosius tualetus bei sprendžiame beglobių gyvūnų klausimus.

Didelė dalis mūsų darbo susijusi su švietimo įstaigų pastatais – planuojame ir įgyvendiname jų remontus bei modernizavimą. Esame atsakingi už projektų rengimą, viešųjų pirkimų procedūrų iniciavimą, sutarčių priežiūrą, ir programų įgyvendinimą.

Kasdien dalyvaujame susirinkimuose, deriname techninius sprendinius, rengiame leidimus, teisės aktus, atsakymus gyventojams, konsultuojame, bendradarbiaujame su rangovais ir ieškome sprendimų. Tai darbas, kuriame būtinas kruopštumas ir strateginis mąstymas, bet lygiai tiek pat – žmogiškas supratimas, lankstumas ir operatyvumas. Vieną minutę taisai duobę, kitą – aiškiniesi, kodėl kažkas stato tvorą ant šaligatvio. Būtent tas nuolatinis kitimas daro mūsų darbą gyvą, nenuspėjamą ir labai prasmingą.

Kas Jus motyvuoja kasdien ateiti į darbą?

Mano motyvacija – prasmė. Žinau, kad kiekviena sutvarkyta gatvė, naujas gėlynas, išspręsta problema prisideda prie to, kad mūsų visų kasdienybė taptų gražesnė, patogesnė, šiltesnė. Čia gyvena mano šeima, draugai, kaimynai – man labai svarbu, kaip atrodo ir funkcionuoja aplinka, kurioje mes visi gyvename.

Žinoma, ne visada sulaukiame tik teigiamų atsiliepimų – visada atsiras ir piktų komentarų, kritikos. Bet lygiai taip pat daug kas pastebi pokyčius, džiaugiasi ir vertina. Tai įkvepia. Kiekvienas mažas pagerėjimas – kaip plytelė gražesnės savivaldybės mozaikoje. Dar yra kur stengtis, bet jau ir labai daug padaryta.

Kokią frazę dažniausiai kartojate darbe?

„Aš esu dar ir mama.“ Ši frazė man padeda priminti sau ir kitiems, kad be profesinių pareigų esame žmonės. Ir kolega, ir gyventojas turi savo gyvenimą, rūpesčius, džiaugsmus. Ši frazė padeda išlaikyti balansą tarp reiklumo ir žmogiškumo.

Kokia buvo juokingiausia situacija darbe?

Viena linksmiausių – kai kolega, grįžęs iš objekto, į savivaldybės automobilių aikštelę  parsivežė „gyvą keleivį“ – žaltį. Jis tyliai įsirangė į automobilį ir išlindo tik grįžus. Visi išsigando, bet juoko buvo dar daugiau. Nuotrauka net pasirodė „Delfi“. Dabar juokaujame, kad mūsų skyriuje dirba ir inžinierius žaltys.

Jei Jūsų darbo vieta būtų pavadinta pagal filmą ar serialą, koks tai būtų pavadinimas?

„Klik! Arba gyvenimas pagreitintai.“ Nes viskas vyksta vienu metu – vos pradedi spręsti vieną klausimą, jau turi reaguoti į kitą. Kartais norisi paspausti pauzės mygtuką… Bet būtent tai ir daro mūsų kasdienybę įdomią.

Koks būtų Jūsų skyriaus darbo tempas?

Tai ne šachmatai, ne maratonas ir net ne „Formulė 1“. Mūsų darbas – tai šiuolaikinė penkiakovė. Turime būti visų sričių profesionalai viename – greiti, empatiški, pasiruošę bet kam. Vieną akimirką rengiam projektą, kitą – kalbam su gyventoju, kuris penktą kartą tą pačią dieną skambina dėl tos pačios problemos. Turime būti ir psichologai, ir derybininkai, ir inžinieriai, o kartais – ir orų nepaisantys keliautojai. Ir net kai pavargstame, vis tiek stengiamės neprarasti šypsenos. Tai darbas, kuriam reikia ir jėgų, ir žinių, ir širdies.

Koks yra didžiausias mitas apie Jūsų darbą?

Kad mes nieko neveikiam. Deja, gatvės pačios nesitiesia, darželiai nesusiremontuoja, šiukšlės neturi išeiginių, o gėlynai nepasodinami be darbo. Už kiekvieno pokyčio slypi kruopštus planavimas, dokumentai, derinimai, priežiūra, įgyvendinimas. Ir žmonės – kurie visa tai padaro.

Kokia buvo sudėtingiausia, bet kartu ir įkvepianti situacija?

Viena įsimintiniausių situacijų buvo susijusi su beglobių gyvūnų gelbėjimu. Gavome skubų pranešimą iš Aplinkos apsaugos departamento ir veterinarijos specialistų – reikėjo nedelsiant paimti apie 20 galvijų iš ūkininko, kuris jų nebegalėjo prižiūrėti ir neturėjo nei pašaro, nei sąlygų. Iš pirmo žvilgsnio – beviltiška situacija: gyvūnai, kuriems reikia skubios pagalbos, ūkininkas, kuris nesutinka jų atiduoti, ir visiškai neaišku, kur tokį kiekį galvijų apgyvendinti. Tačiau visų pastangomis pavyko padaryti tai, kas atrodė sunkiai įmanoma – per kelias dienas pasiekėme taikų susitarimą. Vietoje konflikto – atviras pokalbis. Vietoje baudų – supratimas ir pagarba. Ūkininkas sutiko parduoti galvijus, dar ir gavo už juos pinigų. Ši istorija tapo gražiu įrodymu, kiek daug galima pasiekti, kai vietoje spaudimo pasirenkamas žmogiškas bendravimas. Ji priminė, kad mūsų darbas – ne tik popieriai ir procedūros. Jis tikras, gyvas, kartais sudėtingas, bet būtent todėl – labai prasmingas.

Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate?

Nuo projektavimo klaidų iki gyventojų emocijų. Dažnai tenka būti ne tik inžinieriumi, bet ir psichologu, kartais net taikdariu. Ir nors daug ko nenumato teisės aktai, sprendimus vis tiek reikia priimti – dažnai tiesiog vadovaujantis sveiku protu.

Jei turėtumėte supergalią, kokia ji būtų?

Norų pildymas. Kad visus gyventojų prašymus galėtume išpildyti čia ir dabar.  Be pirkimų, derinimų, biudžetų. Kad kiekvienas gyventojas turėtų tai, ko reikia: gatvę, šviesą, vaikų žaidimų aikštelę šalia. Tada būtų mažiau nusivylimo, daugiau džiaugsmo.

Ką Jūsų darbas reiškia gyventojams?

Kiekvienas mūsų darbas yra matomas gyventojams, todėl sulaukiame įvairių komentarų. Tai jautri sritis, todėl neišvengiame gyventojų susierzinimo. Bet labai džiugu, kai kas nors pastebi ir įvertina. Kartą vokietis, atėjęs į savivaldybę, paklausė: „Kas čia pas jus taip gražiai viską daro?“ Kartais reikia svečio žvilgsnio, kad suprastum – mūsų savivaldybė tikrai graži. Ir dar gražiau, kad prie to gali prisidėti savo darbu.

Kuo labiausiai didžiuojatės per pastaruosius metus?

Darbų tiek daug, kad sunku išskirti vieną. Žaidimų aikštelės, stadionai, atnaujinti fasadai, apšvietimo projektai, želdiniai, suoliukai, fontanai, nauji gėlynai, pavasarinės gėlės… Bet labiausiai didžiuojuosi mūsų komanda – darbščia, atsakinga, visada pasiruošusia žengti dar vieną žingsnį pirmyn.

Kokia yra pagrindinė skyriaus misija?

Graži, švari, saugi ir jauki Marijampolė. Kuriama ne šūkiais, o kasdieniais darbais. Tyliai, kantriai, su rūpesčiu ir atsakomybe.

Šis straipsnis Iš arčiau: ką iš tikrųjų veikia ta savivaldybė – Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyrius pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Atsiradus galimybei gauti papildomą finansavimą dviračių eismo infrastruktūros plėtrai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano „Naujos kartos Lietuva“ (EGADP), Šakių rajono savivaldybė pateikė 20 dviračių ir pėsčiųjų takų atkarpų, iš kurių finansuoti buvo atrinktos 7.

Numatyta EGADP lėšų suma leidžia finansuoti visus atrinktus objektus, tačiau siekiant užtikrinti lėšų gavimą, būtina kuo skubiau pradėti projektavimo darbus.

Visi objektai turi būti fiziškai įgyvendinti ir perduoti eksploatacijai iki 2026 m. II ketvirčio pabaigos, todėl jau šiais metais prasidės šių dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimo projektavimas ir įgyvendinimas:

• Girėnų k. – dviračių tako remontas Kauno g.
• Šakiai – pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpos remontas Aušros g. (nuo P. Vaičaičio g. iki J. Basanavičiaus g.).
• Šakių r. – pėsčiųjų ir dviračių tako tiesimas nuo žiedinės sankryžos iki Valiulių tvenkinio.
• Šakiai – pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas Girėnuose (nuo J. Basanavičiaus g. iki Kauno g.)
• Šakių r. – pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas Šakiai – Išdagai.
• Lukšiai – pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcija nuo Sodų g. iki Pergalės g.
• Lukšiai – pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcija Nemuno g.

Panaudojus minėto fondo lėšas, Šakių rajone planuojama nutiesti ar rekonstruoti 7,734 km dviračių ir pėsčiųjų takų.

Šis straipsnis Šakių rajonas pradeda dviračių takų plėtros darbus pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Ketvirtadienį Marijampolės „Karjere“ susitiko darbdaviai, Marijampolės savivaldybės administracijos ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovai – visi susitelkę vienam tikslui: padėti jaunimui žengti pirmuosius žingsnius darbo pasaulyje. Diskutuota, kaip šią vasarą sėkmingai įgyvendinti programą „Jaunimo užimtumas vasarą ir integravimas į darbo rinką“, arba kitaip – JAUNIMO VASARA.

Tai – programa, kuri turi dvigubą vertę. Jauni žmonės įgyja pirmąsias patirtis, pasitikėjimo savimi, o darbdaviai – motyvuotus, darbui nusiteikusius pagalbininkus. Tai investicija ne tik į šiandieną, bet ir į ateitį – į mūsų krašto augimą.

Susitikimą inicijavo Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius, o jame dalyvavo jaunimo reikalų koordinatorė, vyriausioji specialistė Loreta Rutkauskienė, Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjas, vyriausiasis darbo inspektorius Adas Baliukevičius ir patarėjas, vyriausiasis darbo inspektorius Marius Glodas.

Darbdaviams buvo pristatytos pagrindinės programos sąlygos:

• Programa yra skirta Marijampolės savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiems jauniems žmonėms nuo 14 iki 18 (imtinai) metų, besimokantiems Savivaldybės bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose.
• Jaunuoliai gali dirbti vasaros sezonu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.
• Darbdaviai gali būti juridiniai asmenys, organizacijos ir įstaigos, piliečiai, kurie verčiasi individualia veikla, kitos organizacijos (ūkininkai), savo veiklą deklaravę Marijampolės savivaldybės teritorijoje.
• Dalyvauti šioje programoje negali jauni žmonės, kurie jau dirbo toje darbovietėje anksčiau nei liepos 1 d., taip pat dalyvaujantis programoje darbdavys negali įdarbinti savo šeimos narių.
• Darbdaviui, dalyvaujančiam programoje, kompensuojama ne daugiau kaip iki 520 Eur per mėnesį už vieno darbuotojo vieną visą etatą ir tokių darbuotojų toje pačioje įmonėje ar įstaigoje negali būti daugiau kaip trys.
• Jauno žmogaus įdarbinimas finansuojamas, jei jis darbovietėje dirbo ne trumpiau nei 10 darbo dienų.

„Džiugu, kad praėjusių metų programa vyko sklandžiai – tai viena tų iniciatyvų, kur viskas klostėsi taip, kaip suplanuota. Be trikdžių, be painiavos – tiesiog darniai. Todėl šiemet turime ir didesnį finansavimą, kad dar daugiau jaunų žmonių galėtų patirti, ką reiškia būti darbo rinkos dalimi“, – sakė vicemeras Ričardas Bagdanavičius.

Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius kvietė nebijoti mitų: „Dažnai girdime mitą, kad įdarbinti jauną žmogų nuo 14 iki 18 metų – rizikinga, nes gali kilti problemų su inspekcija. Tai netiesa. Mes palaikome šią iniciatyvą, nes tai – kelias ugdyti būsimus profesionalus ir darbo kultūrą nuo pat pradžių.“

Patarėjas, vyriausiasis darbo inspektorius Marius Glodas taip pat priminė, kaip svarbu užtikrinti sąžiningus ir saugius darbo santykius, bei kalbėjo apie nelegalaus darbo prevenciją.

Neilgai trukus bus paskelbti kvietimai darbdaviams. Kviečiame sekti Marijampolės savivaldybės interneto svetainę ir „Facebook“ paskyrą – čia rasite visą svarbiausią informaciją. Vėliau pakviesime ir jaunimą – tuos, kurie pasiruošę vasarą praleisti prasmingai.

Daugiau informacijos apie programą rasite čia:
https://www.marijampole.lt/jaunimas/jaunimo-vasara/2039

Šis straipsnis Įdarbinti jaunimą verta: atveriamos durys programai „Jaunimo vasara“ pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Grupinio gyvenimo namai „Vasaros namai“ paminėjo pirmąjį gimtadienį – jaukiai, šiltai ir bendrystės kupinoje aplinkoje. Prabėgę metai čia buvo ne tik naujo etapo pradžia, bet ir laikas, kai buvę nepažįstami tapo bendruomene. Čia mezgasi draugystės, dalijamasi kasdieniais džiaugsmais ir iššūkiais, o namai iš tiesų tapo namais – su viskuo, ką šis žodis reiškia.

Į šventę susirinko ne tik gyventojai ir darbuotojai – pasveikinti „Vasaros namų“ bendruomenę atvyko ir Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, Tarybos narys, Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovės bei kiti bičiuliai. Svečiai dalijosi džiaugsmu, matydami, kad prieš metus startavęs projektas šiandien jau skleidžia brandžius vaisius – šiuose namuose žmonės jaučiasi saugūs, ramūs ir reikalingi.

Vicemeras priminė, kaip svarbu kurti ne tik pastatus, bet ir žmonių ryšius. Pasak jo, tokie namai kaip „Vasaros“ parodo, kad bendrystė ir rūpinimasis vienų kitais – tai tikroji stiprios bendruomenės esmė. Šventės metu netrūko kūrybos – vienas iš gyventojų skaitė savo kurtas eiles.

Skambėjo muzika, svečiai atvežė dovanų, šiltų žodžių netrūko nei gyventojams, nei darbuotojams. Ypatingas momentas – „Vasaros namų“ gyventojų padėkos „Beržyno“ padalinio darbuotojams.

Gyventojai su dėkingumu prisiminė darbuotojas, kurios padėjo jiems persikelti į naujus namus ir nuoširdžiai sveikino naująją bendruomenę su gražia sukaktimi.

Šventė praėjo jaukiai ir jautriai – su šypsenomis, apkabinimais, prisiminimais ir viltimis. „Vasaros namai“ šventė ne tik metus – jie šventė žmones, bendrystę ir drauge kuriamą geresnę kasdienybę.

Šis straipsnis „Vasaros namų“ gimtadienis – pilnas šiltų apkabinimų ir bendrystės pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Balandžio 10 d. apie 8 val. Marijampolėje, Maironio g., daugiabučio namo kieme, rastas mirusio vyro (gim. 1939 m.) kūnas.

Pirminiais duomenimis, vyriškis iškrito pro savo buto balkoną.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Šis straipsnis Marijampolėje iškritęs per balkoną žuvo senyvo amžiaus vyras pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Prieš porą savaičių visa Lietuva bei JAV užgniaužusi kvapą stebėjo 4-ių dingusių ir pelkėje kartu su transporto priemone pratybų metu nuskendusių JAV karių gelbėjimo operaciją. Deja, nepaisant milžiniškų pastangų, kariai rasti negyvi, o šis įvykis paskatino diskusijas apie pelkių ženklinimą.

„Sūduvos gidas“ nusprendė pasidomėti, kokia tikimybė išlikti gyvam įkritus į pelkę, ar jos yra žymimos žemėlapiuose bei kokia jų nauda ekologijai.

Pelkės Lietuvoje – saugios

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis tikina, kad iš esmės pelkės yra saugios žmonėms – jose žmonės lankėsi visais laikais: rinkti uogų, vaistažolių, pasisemti gėlo vandens. Tokios pelkės laikomos saugiomis, nes nepaisant to, kad jose galima pamesti avalynę ar įklimpti iki juosmens, nei žmonės, nei stambūs gyvūnai dažniausiai jose nepradingsta, nes lyginant su transporto priemone, sveria per mažai.

N. Zableckis akcentuoja, kad dažnai pelkės sąvoka yra traktuojama klaidingai, o pelke dalinai galima laikyti ir durpynus, kurių remiantis Lietuvos dirvožemių duomenų baze yra apie 650 000 ha (apie 10 proc. šalies ploto), nors kažkokia dalis gali būti ir sunykusi.

Visgi, net ir suplonėję durpžemiai, kurie paveikti sausinimo, žemės dirbimo, yra svarbūs, nes juose randama daug organinės anglies.

Faktiškai, pelkėmis vadinami tie patys durpynai, tačiau tai jau turėtų būti nenusausintos, nepažeistos pelkės, jose turi augti pelkinė augmenija – tokių Lietuvoje yra apie 100 000 ha. Tokia pelkė buvo ir tragedija pasibaigusiame įvykyje.

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis informuoja, kad tikslaus Suvalkijoje esančių pelkių plotų pateikti negali, tačiau regione tikrai yra didelių pelkių, tokių kaip Žuvinto biosferos rezervatas, durpių gavybos durpynai Palios, Ežerėlis, yra pelkingų vietovių Kalvarijos savivaldybėje.

Pastebima, kad durpynai čia intensyviai naudojami žemės ūkiui.

Nežinomų pelkių šalyje – nėra

Tragiški poros savaičių įvykiai, iškėlė diskusijas ar pelkės yra sužymėtos žemėlapiuose.

Nežinomų ar neaptiktų pelkių Lietuvoje nėra, jos yra matomos, tačiau išsiskiria aplinkosaugai svarbūs duomenys apie jas: „Tai nereiškia, kad konkreti pelkė ar kitos Lietuvos pelkės yra žmonėms nematomos žemėlapiuose – jos tikrai matomos ir ta informacija plačiai prieinama. Tačiau esama daug duomenų neatitikimų skirtinguose šaltiniuose ir ne visos pelkės yra įtrauktos į Žemės ūkio duomenų sistemą, kuri yra valstybės atskaitos taškas pelkių ir durpynų apsaugos politikai. Pavyzdžiui, pelkė, kurioje įvyko nelaimė, skirtinguose šaltiniuose yra skirtingai apibrėžta: Pelkių ir durpynų duomenų bazėje dalis pelkės, kur nuskendo transporto priemonė, žymima kaip žemapelkė, o likusi dalis – tarpinio tipo pelkė, Europos Bendrijos svarbos buveinių žemėlapyje ji yra vaizduojama kaip aktyvi aukštapelkė, Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje vietovė pavaizduota kaip pelkė, nors dalyje jos aiškiai matomas ežeras. Galiausiai, Žemės ūkio duomenų sistemoje ši vietovė iš viso neįtraukta kaip durpynas, nors aiškiai buvo matoma, kad semiama durpė“ , – sako N. Zableckis.

Visuomenė daugelį minėtų duomenų gali rasti Lietuvos erdvinės informacijos portale – Geoportale.

Pelkių nauda aplinka – itin reikšminga

Prakalbus apie pelkių naudą, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius pabrėžia, jog jų nauda yra daugialypė: pelkės prisideda prie klimato apsaugos, nes jose saugoma du kartus daugiau anglies nei planetos miškuose, jose vyrauja plati biologinė įvairovė. Be to, pelkės dalyvauja vandens kokybės, mikroklimato procesuose.

Būtent pelkių atkūrimu ir apsauga užsiima Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas, kuris atkuria pažeistas pelkes, vysto savarankišką anglies kreditų pelkėse schemą, šviečia visuomenę bei bendradarbiauja su Baltijos ir užsienio šalių organizacijomis, siekiant gerinti pelkių ekosistemų ir durpinių dirvožemių apsaugą Lietuvoje ir visoje ES.

Džiaugiamasi, kad visuomenė vis dažniau atranda pelkes, suvokia jų naudą, o artimiausiuose fondo planuose Suvalkijoje – buveinių atkūrimas Buktos miške bei kartu su Lenkijos paukščių apsaugos draugija vykdomame projekte „Žemės ūkio paskirties durpynų atkūrimo skatinimas, didinant tikslinių grupių gebėjimus Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione (SavePeatLands)” kvies abiejų šalių pasienio ūkininkus į pelkių atkūrimo mokymus, pažintines lauko dienas, rengs leidinius apie pelkių atkūrimą.

Daugiau apie Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondą galite sužinoti čia.

Šis straipsnis Pelkynai: grėsmė žmogui ar nauda gamtai? pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Šią savaitę vykusiame informaciniame susirinkime ūkininkai turėjo progą susipažinti su svarbiais pokyčiais, susijusiais su augalų apsauga, paramos teikimu ir kitais aktualiais žemės ūkio klausimais. Renginys subūrė ūkininkus, specialistus bei institucijų atstovus diskusijai apie šiandienos iššūkius ir galimybes žemės ūkyje.

Susitikime dalyvavę Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patarėjai Karolina Kukliauskaitė ir Bertoldas Gumbaragis pristatė ūkininkams svarbius pakeitimus – atnaujintas Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai ir naudojimo taisykles. Taip pat buvo aptartas augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo pildymas – tema, kuri neretai kelia praktinių klausimų ūkininkams.

Marijampolės regioninio skyriaus vedėja Lilija Pacevičienė pasidalijo vertinga informacija bulvių ir kanapių augintojams, pateikdama išsamų ir informatyvų pranešimą, kuris sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo.

Visgi svarbiausias renginio akcentas buvo skirtas ūkininkų supažindinimui su naujausiais paramos taisyklių pasikeitimais. Pranešimą šia tema skaitė ir aktyviai su susirinkusiais ūkininkais bendravo Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Sidonija Barišauskienė. Ji pristatė aktualias paramos už žemės ūkio naudmenas, kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškų teikimo bei tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių naujoves. Taip pat buvo akcentuoti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai, kurių laikymasis tampa vis svarbesnis siekiant tvaraus ūkininkavimo.

Susirinkime taip pat dalyvavo Marijampolės savivaldybės Tarybos Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto nariai Albinas Mitrulevičius, Eugenijus Alesius ir Erika Naikelienė.

Renginys išsiskyrė dalykiška atmosfera, konstruktyviu dialogu ir praktine nauda ūkininkams – kiekvienas dalyvis turėjo galimybę ne tik išgirsti specialistų įžvalgas, bet ir gauti atsakymus į individualius klausimus.

Šis straipsnis Ūkininkų susirinkime – aktualūs pokyčiai ir praktiniai patarimai pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos, švietimo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros, socialinės paramos įstaigų šildymo sezonas baigiamas balandžio 11 d.

Tai nustatyta balandžio 10 dienos Kazlų Rūdos mero potvarkiu, atsižvelgiant į artimiausias orų prognozes.

Šis straipsnis Kazlų Rūda baigia šildymo sezoną pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Turbūt daugelis yra girdėję ir ne vienas iš mūsų esame susidūręs su nugaros išvaržomis. Tuo tarpu apie pilvo išvaržas kalbama gerokai rečiau, nors su šia sveikatos problema neretai susiduria įvairaus amžiaus žmonės, dažniausiai – rūkantieji. Įprastai pilvo išvarža staigaus skausmo nesukelia, todėl itin svarbu anksti atpažinti pirmuosius jos požymius ir taip išvengti galimų komplikacijų.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Vytautas Lipnickas sako, kad pilvo skausmas dažniausiai nėra pirmasis pilvo išvaržos simptomas. Kur kas dažniau pacientai pirmiausia pastebi guzą, patinimą, pakitusią pilvo formą ar asimetriją.

„Sunerimti reikėtų tuomet, kai šiuos pokyčius ima lydėti ir pilvo skausmas – tai jau rimtas signalas, kad būtina kreiptis į medikus“, – pabrėžia gydytojas.

Priežasčių gali būti įvairiausių

Pilvo išvaržos atsiradimą gali lemti daugybė priežasčių, todėl nėra vieno universalaus būdo, kaip jos visiškai išvengti. Vis dėlto tam tikri kasdieniai įpročiai gali sumažinti išvaržos atsiradimo ar paūmėjimo riziką, sako dr. Vytautas Lipnickas.

„Plačiai žinoma, kad sunkus ir intensyvus fizinis krūvis, taip pat situacijos, kai pilvo ertmėje natūraliai padidėja spaudimas – pavyzdžiui, esant stipriam kosuliui, vidurių užkietėjimui ar apsunkintam šlapinimuisi, kai reikia stangintis – didina išvaržos riziką. Tačiau ne mažiau svarbi yra ir jungiamojo audinio kokybė, ypač kolageno I ir kolageno III santykis. Šiems audinio pokyčiams labai didelę įtaką turi rūkymas, todėl norint sumažinti išvaržos atsiradimo tikimybę, rekomenduojama nerūkyti arba mesti rūkyti bei vengti minėtų rizikos veiksnių“, – pataria gydytojas.

Pilvo išvarža dažniausiai nustatoma atlikus klinikinį paciento ištyrimą, tačiau yra ir papildomų tyrimų, padedančių tiksliai patvirtinti diagnozę.

„Kai kuriais atvejais papildomai atliekamas ultragarsinis tyrimas – dinaminė sonoskopija. Sudėtingesniais atvejais gali prireikti ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo“, – aiškina V. Lipnickas.

Gydymas parenkamas individualiai

Išsamesni tyrimai leidžia tiksliai nustatyti išvaržos turinį, vartų dydį ir padeda parinkti tinkamiausią chirurginio gydymo taktiką.

Nors pilvo išvaržos dažniausiai gydomos chirurginiu būdu, pasitaiko atvejų, kai operacijos galima išvengti – pavyzdžiui, jei išvarža nustatoma atsitiktinai, profilaktinio patikrinimo metu, ir nesukelia jokių nusiskundimų. Tokiais atvejais gali būti taikoma stebėjimo ir laukimo taktika arba alternatyvios priemonės, gerinančios paciento gyvenimo kokybę.

Vis dėlto, pasireiškus aiškiems išvaržos simptomams, chirurginis gydymas dažniausiai tampa vienintele išeitimi.

„Po operacijos pacientai dažniausiai jaučiasi gerai, o atsistatymo laikotarpis, ypač po laparoskopinių operacijų, nėra ilgas – daugeliu atvejų jis trunka apie 2–4 savaites. Visos pooperacinės rekomendacijos ir galimos situacijos aptariamos individualiai su operavusiu specialistu“, – priduria „Antėja“ chirurgas.

Šis straipsnis Patinimas, diskomfortas, spaudimas – ar tai išvarža? pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Artėjant atostogų sezonui, daugelis pradeda planuoti ir keliones automobiliu. Prieš išsiruošiant į ilgesnę kelionę, specialistai pataria įvertinti automobilio techninę būklę, pasikeisti automobilio alyvą ir pan. Dauguma vairuotojų šį darbą patiki autoservisams, kur įprastai ir palieka panaudotą alyvą. Visgi jos surenkama ir perdirbama tik maždaug trečdalis Lietuvoje susidarančio kiekio, ir šis skaičius pastaruosius 15 metų mažai keičiasi. Kur išgaruoja likęs kiekis?

Surenka nedidelį kiekį

„Regitros“ duomenimis, iki 2024-ųjų pabaigos Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 2,3 mln. transporto priemonių. Skaičiuojama, jog, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, turėtų susidaryti daugiau nei 9 tūkst. tonų automobilinės tepimo alyvos atliekų. Alyvos atliekų taip pat susidaro remontuojant ir techniškai prižiūrint geležinkelio, oro, vandens transportą, hidraulines bei pramonines sistemas.

Kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros surinkti duomenys, 2022 metais į Lietuvos rinką buvo patiekta 27,4 tūkst. tonų alyvos, o surinkta ir perdirbta 31 proc., skaičiuojant nuo Lietuvos rinkai pateikto kiekio.

„Lietuvoje surinktos alyvos atliekos – perdirbamos, iš jų gaminama aukštos kokybės bazinė alyva, reikalinga tepalinei ir hidraulinei alyvai pagaminti. Iš vieno litro panaudotos alyvos gaunama apie 90 procentų žaliavos, kuri gali būti pakartotinai panaudota. Alyvos atliekas galima perdirbti daugybę kartų, tačiau, nors lyginant su statistika prieš penkiolika metų, situacija pamažu gerėja, alyvos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklis vis dar neviršija trečdalio. Tai reiškia, kad iki šiol didelė panaudotos alyvos dalis neteisėtai sudeginama ar panaudojama kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, sena alyva neteisėtai impregnuojamos tvoros, pavėsinės ir kitokie statiniai iš medžio“, – komentavo komentavo Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Pašnekovės žodžiais, problemų dėl alyvos atliekų surinkimo kyla todėl, kad jų vertė rinkoje yra neigiama. Daugiausia šių atliekų susidaro autoservisuose, tačiau jeigu jų šeimininkai veiklos nedeklaruoja, slepia jos apimtis ir nėra linkę laikytis teisės aktų, tai ir alyvos atliekas, tikėtina, neteisėtai perduoda arba tiesiog panaudoja patalpoms šildyti ir taip prisideda prie aplinkos taršos bei užkerta kelią ištekliams taupyti.

Neteisėtai naudodami kenkia patys sau

Naudotoje automobilių alyvoje yra švino, kadmio, arseno, todėl ji yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių – vos vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir didžiulius žemės plotus. Iš tam specialiai nepritaikytuose įrenginiuose deginamų alyvos atliekų išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sunkiųjų metalų, kurie gali pakenkti tiek žmogui, tiek gamtai.

Jei panaudota alyva pasiekia teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus, poveikis gamtai būna visiškai priešingas – atliekos sutvarkomos taip, jog būtų taupomi gamtos ištekliai ir saugoma aplinka.

Prisidėti gali kiekvienas

Jeigu vairuotojai savo automobilių alyvą keičia patys, jie taip pat turi pasirūpinti tinkamu jos atliekų sutvarkymu – užuot kaupę, sudeginę ar išpylę, perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Tiesa, panaudotos alyvos nereikėtų maišyti su kitomis atliekomis, pavyzdžiui, aušinimo ar stabdžių skysčiais, nes alyva su priemaišomis nėra tinkama perdirbti.

Pavojingoms automobilių atliekoms priskiriama ne tik naudota alyva, bet ir degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai. Šios atliekos, taip pat ir senos padangos, turi būti tvarkomos pagal griežtas taisykles.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už netinkamą alyvos atliekų tvarkymą ir neteisėtą jų deginimą. Fiziniams asmenims už tokius pažeidimus gresia bauda iki 540 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – iki 1 200 eurų. Pakartotiniai pažeidimai užtraukia dar didesnes baudas: fiziniams asmenims – iki 1 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – iki 2 300 eurų. Už aplinkos teršimą alyvos atliekomis ar jų deginimą papildomai teks atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Svetainėje www.autotvarkymas.lt vienoje vietoje patogiai ir lengvai galima rasti legaliai veikiančių (aplinkosaugai veiklą deklaravusių) autoservisų sąrašą, kreiptis dėl nebevažiuojančio automobilio pridavimo bei sužinoti, kaip tinkamai tvarkomos automobilių atliekos gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

Šis straipsnis Jei susiruošėte keisti variklio alyvą: kaip tuo pasirūpinti tinkamai ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į autoservisą? pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Praėjusio šimtmečio 1938 metais publikuotame, dienraščio „Lietuvos Aidas“ numeryje radau informacijos apie lietuvių gyvenimą Vilniaus krašte.

Laikraščio žurnalisto plunksna rašo, kad „Vilniaus krašte nutautinimo politika vedama per bažnyčias. Bažnyčiose spraudžiama lenkų kalba, spraudžiamos lenkiškos vėliavos ir paveikslai.

Veiksmui yra atoveiksmis. Susipratę lietuviai kiek gali, stengiasi visus puolimus atremti. Vienur tai vyksta ramiau, kitur įgauna rimtesnį pobūdį.

Griežtas lietuvių pasipriešinimas matyti Gervėčių parapijoje. Čia gyvena dauguma lietuvių. Jie pamaldas savo gimtąja kalba gali klausyti tik kas ketvirtą sekmadienį. Savo lėšomis įtaisytos bažnytinės vėliavos lietuviai negali įsinešti į Dievo namus jau nuo 1935 m. (ši vėliava dabar yra Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčioje).

Lietuvių komitetas pareiškė Gervėčių klebonui, kad pamaldos lietuvių kalba bus kas antrą šventadienį. O jeigu ne, lietuviai nemokės mokesčių klebonijos statybai. Klebonas ignoruoja bažnytinį lietuvių komitetą ir nepriima delegatų. Lietuviai parapijiečiai nemoka pinigų. Kuo tai baigsis, dabar sunku pasakyti.

Į Gervėčius buvo atvykęs arkivyskupas Jalbrzykowskis. Lietuviai jį pasitiko Maciūnų kaime: įtaisė garbės vartus ir papuošė juos tautinėmis vėliavomis. Į lietuvių nusiskundimus vyskupas nieko neatsakė. Gervėčių lietuviai reikalauja, kad būtų atšauktas vietinis kapelionas, kuris mokyklinio amžiaus vaikus per religines pamokas lenkina.

Kalbant apie lietuvių ryžtą ginti savo teises galima paminėti ir Švenčionių apskrityje esančius Tverečių. Šio miestelio klebonu yra lenkomanas kunigas Przyjalgowskis. Jis nutarė vietoje lietuviškų giedojimų ir evangelijos įvesti lenkiškas pamaldas. Lietuvių parapijiečiai šitokiam sulenkėjusio kunigo žygiui pasipriešino. Lietuviai ėmė giedoti savo gimtąja kalba. Klebonas pasikvietė policiją. Įvyko susirėmimas. Buvo suimta per trisdešimt lietuvių.“

1938 m.

Šis straipsnis Senoji kova už lietuviškas pamaldas Vilniaus krašte pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Pirmaujančio restoranų prekės ženklo „McDonald’s“ kartu su tyrimų agentūra „Norstat“ atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje 72 proc. respondentų – 18-25 metų amžiaus jaunuolių – pripažino, kad dėl patirties trūkumo susidūrė su sunkumais ieškant darbo.

Apklausa buvo atlikta siekiant išsiaiškinti jaunimo įsidarbinimo iššūkius. Tyrimo duomenys atskleidė, kad 25 proc. respondentų Lietuvoje yra patyrę diskriminaciją darbo rinkoje dėl savo amžiaus. Taip pat 33 proc. 18-25 metų amžiaus jaunuolių nerimauja dėl to, kad nebus įdarbinti dėl patirties stokos.

„Apklausos rezultatai atskleidžia ir teigiamas, ir nerimą keliančias jaunimo užimtumo tendencijas. Džiugina tai, kad 67 proc. apklausos dalyvių nesusidūrė su jokia diskriminacija darbo rinkoje. Tačiau nerimą kelia tai, kad didžiausia dalis, daugiau nei 70 proc. jaunuolių, susidūrė su sunkumais ieškant darbo dėl ankstesnės patirties stokos. „McDonald’s“ tikime lygiomis galimybėmis ir laukiame visų, kurie nori tobulėti dinamiškoje ir tam palankioje aplinkoje, net ir neturint ankstesnės patirties. Tereikia pozityvaus požiūrio, noro mokytis, tvirtos darbo etikos ir vertybių“, – sako Anastasija Zubova, žmogiškųjų išteklių ir mokymų direktorė Baltijos šalims, pabrėždama, kad vidutinis darbuotojų amžius „McDonald’s“ restoranuose Lietuvoje yra 24 metai.

Apklausa taip pat atskleidė, kad labiausiai jaunų žmonių pasitenkinimą darbu lemia finansinis atlygis (66 proc. respondentų), labai svarbus yra komandinis darbas ir kolegos (52 proc. respondentų) bei sveikas darbo ir asmeninio gyvenimo balansas (45 proc. respondentų).

„Per devynerių metų darbo patirtį personalo srityje visose Baltijos šalyse pastebėjau, kad kiekvienas regionas pasižymi savitomis tendencijomis. Latvijoje tai – didelis dėmesys darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai bei lankstumui. Lietuviai labiau linkę į karjeros augimą ir stabilumą, o Estijoje darbo vietų pasirinkimą lemia skaitmenizacija ir inovacijos“, – sako A. Zubova.

Paklausus, kas padėtų jauniems žmonėms jaustis užtikrintiems dėl savo karjeros ateities, paaiškėjo, jog vienodai svarbu tiek darbas įmonėje, siūlančioje pradinio lygio darbą su mokymais ir skaidriu atlygiu, tiek sąžiningas elgesys, palanki ir motyvuojanti darbo aplinka, galimybės tobulėti ir didesnis darbo sąlygų lankstumas.

Apklausos rezultatai rodo, kaip svarbu tikėti savo potencialu. „McDonald’s“ ir toliau išlieka darbo vieta, kurioje jauni žmonės gali žengti pirmuosius žingsnius, augti pasitikėdami savimi ir atrasti, kad toks darbas jiems iš tiesų gali puikiai tikti.

Visuomenės nuomonės tyrimą „McDonald’s“ atliko bendradarbiaujant su bendrove „Norstat“ 2025 m. kovo mėnesį. Tyrime dalyvavo 310 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 25 metų.

Šis straipsnis 72 proc. jaunų žmonių Lietuvoje susidūrė su sunkumais ieškant darbo pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Deklaruoti bus galima iki birželio 13 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti nuo birželio 14 d. iki birželio 23 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc. (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena).

Šiemet ūkininkams numatytos svarbios naujovės, kurios įgyvendinamos siekiant supaprastinti paramos gavimo administravimą ir kartu sukurti skaidresnę ir konkurencingesnę žemės ūkio aplinką.

„Tikime, kad pokyčiai prisidės prie mūsų ūkininkų sėkmės ir leis jiems kurti stiprų žemės ūkio sektorių, kuris bus naudingas ne tik jiems, bet ir visai visuomenei. Kviečiu būti aktyviais, teikti deklaracijas, nepamiršti deklaruoti kraštovaizdžio elementų ir primenu, kad yra daug veiklų, kuriomis gali pasinaudoti visų žemės ūkio sektorių atstovai, nuo smulkiausio iki stambiausio.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir jai pavaldžios įstaigos yra pasiruošusios padėti, kad deklaravimas būtų sėkmingas“, – teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Daugiau apie deklaravimo naujoves rasite čia.

2025 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, kuriose yra visi 2025 m. pakeitimai, yra čia.

Čia taip pat rasite ir vėliausią pakeitimą, kuriuo buvo palengvintos sąlygos pareiškėjams, dalyvaujantiems ekologinėje sistemoje „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ − nebereikalaujama kiekvienais trejų įsipareigojimų laikotarpio metais deklaruoti plotus toje pačioje vietoje, nustatoma, kad svarbu išlaikyti bendrą plotą (su leistina paklaida).

Kyla klausimų?

• Ministerija tęs tradiciją ir deklaravimo metu kiekvieną ketvirtadienį (8–10 val.) nuo balandžio 17 d. iki birželio 12 d. rengs nuotolines konsultacijas, kuriose ūkininkus konsultuos ŽŪM, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) specialistai. Nuorodą (priminimą) į šias konsultacijas rasite ŽŪM tinklapyje, socialiniuose tinkluose kas savaitę.
• Kilus su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt arba į ŽŪDC el. paštu į pagalba@zudc.lt.
• ŽŪM interneto svetainės rubrikoje ,,Dažniausiai užduodami klausimai“ nuolat atnaujinama informacija dėl pasėlių deklaravimo, o skyriuje „Leidiniai“ rasite naujausius leidinius ,,Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ ir „Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai“.

Specialus deklaravimui skirtas ŽŪM ir NMA laikraštis yra čia.

Šis straipsnis Prasidėjo pasėlių deklaravimas pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena – tai daugiau nei kalendoriaus data. Tai diena, kai sustojame padėkoti tiems, kurie kasdien laiko mūsų pasaulį tvirtesnį – rankomis gydydami kūną, o širdimi – sielą. Tai proga ištarti: „Ačiū, kad esate. Ačiū, kad rūpinatės, girdite, guodžiate. Kad neišsigąstate nei skausmo, nei nežinomybės“.

Marijampolės savivaldybė kviečia šią dieną paminėti ypatingu būdu – kartu su bendruomene įvertinti medicinos darbuotojus, kurie savo darbu, šiluma ir atsidavimu kasdien kuria sveikesnį, šviesesnį mūsų kraštą.

Gydytojai, slaugytojai, visuomenės sveikatos specialistai, iniciatyvūs darbuotojai – jų rūpestis dažnai tylus, bet neįkainojamas. Jų buvimas šalia tampa ramybe ligoniui, palaikymu artimiesiems, viltimi visiems.

Šiemet, balandžio 25 dieną, padėkos renginyje medikų darbas bus pagerbtas simboliu, kuris kalba be žodžių – iš stiklo sukurta širdimi. Skaidria, kaip jų intencija. Trapia, kaip kiekvienas susitikimas su skausmu. Tvirta, kaip jų pašaukimas.

Balsavimo anketa: https://forms.gle/xgbuZwZ33F3pw9w96 

Kviečiame išrinkti kiekvienos nominacijos laimėtojus. Balsuoti galima vieną kartą už vieną pretendentą kiekvienoje nominacijoje.

Balsuoti galima iki balandžio 22 d. 17 val.

Šis straipsnis Proga ištarti AČIŪ medicinos darbuotojams – balsuokime už tuos, kurie verti mūsų padėkos pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

„Ličio jonų bateriją galima prilyginti sprogstamajam užtaisui. Ji saugi, bet reikia žinoti, kaip su ja elgtis“,  – sako priešgaisrinės saugos inžinierius Artūras Račkauskas. Įsigijus elektrinį paspirtuką ar elektromobilį, jis rekomenduoja iškart pasirūpinti naujos kartos ličio jonų baterijas gesinančiu gesintuvu ir priduria – jis gali būti kur kas veiksmingesnis nei pats geriausias draudimas.

Ekspertas paaiškino, kodėl užsidegus ličio baterijai gaisras plinta žaibišku greičiu, kuo rizikuojame baterijas mesdami į bendrų atliekų konteinerius ir ką daryti, jei įvykus nelaimei neturite tinkamų priemonių.

Gaisras išplinta per minutę

Anot organizacijos „Savanorių ugniagesių ambasada“ direktoriaus A. Račkausko, didžiąją dalį priešgaisrinės saugos mokymų dabar sudaro žinios apie ličio baterijų sukeliamus gaisrus. Jų specifika kardinaliai skiriasi nuo gaisrų, kuriuos sukelia gedimai elektros instaliacijoje, dujų nuotėkis ar neatsargus rūkymas.

„Viskas, ką žinojome apie gaisrus, keičiasi iš esmės. Trumpo elektros jungimo sukeltas gaisras plinta sąlyginai lėtai. O kalbant apie ličio jonų baterijas pirmiausia įvyksta nuodingų dujų nutekėjimas, tada gali būti sprogimas. Jo metu išdūžta langai, o žiežirbos išlaksto 2–4 metrų spinduliu, todėl visa patalpa užsidega vos per vieną minutę“, – pasakoja priešgaisrinės saugos inžinierius.

Ličio jonų baterijos sukeltas gaisras, plintantis žaibišku greičiu, įprastai pridaro milžiniškų nuostolių. Praėjusių metų rudenį viename Vilniaus daugiabutyje sprogus elektrinio paspirtuko baterijai, visiškai išdegė vienas butas, o apgadinti buvo dar 20 butų ir namo laiptinė. Prieš beveik dvejus metus, kaip įtariama, užsiliepsnojus ličio jonų baterijai, išmestai į bendrą komunalinių atliekų srautą, sudegė ir „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo centras Vilniuje. Šis gaisras bendrovei kainavo milijonus.

„Vienas didžiausių gaisrų pasaulyje, užsidegus elektromobilio baterijai, įvyko pernai Pietų Korėjoje. Apskaičiavimai rodo, kad, užsidegus vienam automobiliui, kitas, stovintis šalia, užsidega per minutę. Tąkart požeminėje stovėjimo aikštelėje sudegė 140 automobilių, nukentėjo 22 žmonės. Didžiulį gaisrą per 10 valandų užgesino net 170 prie jo dirbusių ugniagesių“, – prisimena A. Račkauskas.

Paprastas gesintuvas nepadės

Ekspertų teigimu, ličio jonų baterijų sukeltus gaisrus užgesinti yra ypač sunku. Vidutinė šių baterijų degimo temperatūra siekia apie 1 500 laipsnių Celsijaus. Esant 1 300 laipsnių temperatūrai, pradeda lydytis plienas, todėl nesunku įsivaizduoti, kokią grėsmę kelia toks gaisras.

„Ličio jonų baterijų degimo metu išskiriama temperatūra gali siekti iki 2 700 laipsnių, priklausomai nuo jų talpos ir galios. Pavyzdžiui, didesnės talpos automobilių baterijos, ypač jei prasideda visa cheminė reakcija arba dega kelios baterijos vienu metu, gali pasiekti tokią ekstremalią temperatūrą“, – sako „Savanorių ugniagesių ambasados“ direktorius.

Įsigijus elektrinį paspirtuką, patariama pasirūpinti ir specialiu bent dviejų litrų gesintuvu. Elektromobilių savininkams rekomenduojama pasikeisti turimus miltelinius gesintuvus į naujos kartos skysčio gesintuvus – jie efektyviai gesina ličio jonų bateriją, kurios talpa yra iki 20 kilovatvalandžių.

„Svarbu suprasti, kad ličio jonų baterijos nėra gesinamos – jos tik aušinamos, tai yra  stabdoma jų viduje besivystanti terminė reakcija. Pats degimo procesas vyksta baterijos viduje, todėl išorinis vanduo ar kitos standartinės gesinimo priemonės negali jo sustabdyti. Net jei užpiltume vandens, baterija nesiliaus degti, nes jos vidiniai komponentai yra apsaugoti nuo drėgmės, o cheminė reakcija tęsiasi toliau“, – aiškina A. Račkauskas.

Anot jo, pilant vandenį ant degančios ličio jonų baterijos, gali susidaryti vandenilio ar anglies monoksido dujos, kurios yra itin degios ir gali sukelti papildomus sprogimus. Neturint specialių gesinimo priemonių, patartina nedelsiant bėgti iš patalpos į gryną orą.

Siūlo įpareigoti pardavėjus

Siekiant išvengti ličio jonų baterijų sprogimo atvejų, rekomenduojama laikytis griežtų jos įkrovimo taisyklių. Visų pirma, baterijos negalima palikti krautis be priežiūros, o jai krauti parinkti vietą, kurioje yra mažiausiai greitai užsidegančių medžiagų.

Taip pat svarbu žinoti, kad ličio bateriją galima krauti tik jai atvėsus. Rekomenduojama jos niekada iki galo neiškrauti, o maksimalus įkrovimo lygis turėtų siekti apie 80 proc.

Anot A. Račkausko, su ličio baterijų sukeliamų gaisrų prevencija itin gerai tvarkosi ispanai. Transporto priemonių, kuriose yra ličio baterija, pardavėjai yra įpareigoti klientą informuoti apie visas galimas rizikas bei apsisaugojimo priemones. Ispanijoje perkant paspirtuką, visuomet siūloma įsigyti ir specialų nešiojamą krepšį, skirtą paspirtukams įkrauti, kuris sprogimo metu neleidžia išplisti gaisrui.

„Pardavėjai Lietuvoje taip pat turėtų pasirūpinti informacijos sklaida. Pakaktų ir lankstinuko su galimomis grėsmėmis, saugumo priemonėmis ir aiškia nuoroda, ką daryti su nebenaudojamomis baterijomis. Ličio baterijos yra skirtingos, pavyzdžiui, geležies fosfato baterija yra mažiau degi negu ličio jonų. Ką tiksliai parduoda, geriausiai žino tik pardavėjas, todėl jo atsakomybė turėtų būti pasirūpinti ir tinkamu klientų informavimu“, – įsitikinęs gaisrinės saugos inžinierius.

Anot jo, dažnai pardavėjai tapatina ličio jonų baterijas su ličio, o tai klaidina vartotoją. Tai yra du skirtingi elementai gaisro ir sprogimo atžvilgiu. Ličio jonų baterijos yra prilyginamos pavojingiausiai – B gaisrų klasei.

Atliekų tvarkytojai tampa įkaitais

Ekspertas pažymi, kad priešgaisrinės saugos mokymus jam tenka vesti ir miškininkams, kurie miškuose randa nemažai paliktų nebenaudojamų ličio baterijų. Jis įsitikinęs, kad tada, kai įsisąmoninsime, kokią grėsmę kelia baterijos, nebeliks noro jų mesti nei į bendrų atliekų konteinerius, nei palikti pamiškėse.

„Kai ličio jonų baterija atsiduria miške, pamažu irdama ji išskiria daugybę nuodingų medžiagų, kurios teršia dirvožemį ir gruntinius vandenis. Tačiau, kai baterijos patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą, jų irimas vyksta kitaip – ten vykstančios cheminės ir terminės reakcijos kelia temperatūrą, todėl atliekos kaista. Jei baterija atsiduria 1–5 metrų gylyje, laikui bėgant ji gali perkaisti, užsidegti ir sukelti didelius gaisrus, kuriuos labai sunku suvaldyti. Šiuo atveju atliekų tvarkymo įmonės tampa įkaitėmis“, – pabrėžia A. Račkauskas.

Jam pritaria ir atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė.  Pasak jos, viena didžiausių problemos priežasčių – netolygus atsakomybės pasiskirstymas atliekų tvarkymo grandinėje.

„Šiuo metu visa atsakomybė tenka tik atliekų tvarkytojams, tačiau jie neturi realių galimybių kontroliuoti, ką žmonės išmeta į konteinerius. Mums reikia kompleksinių sprendimų, įtraukiant ir gamintojų, ir pardavėjų, ir vartotojų atsakomybę“, – tvirtina „Ecoservice“ vadovė.

Jos teigimu, nors gyventojai yra nuolat informuojami apie tinkamą ličio baterijų tvarkymą, pastarosios vis dar patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Tai kelia tiesioginę grėsmę ne tik atliekų tvarkymo įmonių darbuotojams, bet ir infrastruktūrai, kurią atkurti po gaisro, kaip rodo skaudi patirtis, kainuoja milijonus.

„Ecoservice“ vadovė taip pat akcentuoja ir kitą tokių incidentų aspektą: „Kiekvienas gaisras atliekų tvarkymo įmonėje ar transporto priemonėje – tai ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir sutrikdytas atliekų surinkimo procesas, papildomos išlaidos alternatyviems sprendimams, draudimo įmokų didėjimas. Galiausiai šios išlaidos nugula į bendrą atliekų tvarkymo kainą, kurią mokame mes visi vartotojai“, – nurodė J. Nacevičienė.

Siekiant pagerinti padėtį, pašnekovės teigimu, būtina stiprinti gamintojų atsakomybės principą, kuris įpareigoja baterijų gamintojus ir importuotojus aktyviau dalyvauti kuriant bei finansuojant saugaus surinkimo sistemas. Taip pat verta diskutuoti apie modelius, kurie papildomai motyvuotų vartotojus grąžinti jas į specialius surinkimo punktus.

„Daug žmonių tiesiog iki galo nesuvokia, kokį pavojų kelia netinkamai išmesta kad ir viena baterija. Turime suprasti, kad ši problema – tai ne vienos įmonės ar sektoriaus, o visos visuomenės rūpestis. Kol kas atliekų tvarkytojai yra palikti spręsti šią problemą savarankiškai, nors efektyvūs sprendimai įmanomi tik veikiant išvien“, – pabrėžė „Ecoservice“ vadovė J. Nacevičienė, kurios įsitikinimu įvairių baterijų tinkamo tvarkymo proveržis, tikėtina, vyks Europos Sąjungai (ES) ėmus intensyviau skatinti baterijų surinkimą ir perdirbimą.

„Pavyzdžiui, nuo 2030 m. rugpjūčio Europos automobilių gamintojai privalės užtikrinti, kad elektromobilių baterijose būtų ne mažiau kaip 6 proc. perdirbto ličio ir nikelio bei 16 proc. kobalto, o po penkerių metų šie reikalavimai dar didės. Tokį siekį, žinoma, sukūrė būtinybė konkuruoti su Kinija ir didinti mūsų nepriklausomumą nuo kiniškų gaminių. Visgi tai reiškia, kad privalės atsirasti daugiau pastangų surinkti baterijas, nes be to nebus ir ką perdirbti, nebus ir žiedinės ekonomikos“, – apibendrino J. Nacevičienė.

Šis straipsnis Užsidegus telefonui ar elektriniam paspirtukui, jokiu būdu nepulkite pilti vandens – paaiškino kodėl pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Kovą dėl „7bet-NKL“ čempionų trofėjaus „Telšiai“ pradėjo užtikrintu triumfu. Sandžio Buškevico kariauna namie 89:74 (19:11, 21:24, 26:18, 23:21) įrodė pranašumą prieš Vilkaviškio „Perlą-Grupinispirkimas.lt“.

Iki trijų laimėjimų vyksiančioje finalo serijoje žemaičiai išsiveržė į priekį 1-0. Antrasis finalo susitikimas balandžio 14 d. bus žaidžiamas Vilkaviškyje.

Žemaitijos sostinėje buvo užfiksuotas rekordinis lankomumas šiame sezone – 1183 sirgaliai.

Geriausią pasirodymą atkrintamosiose surengęs Lukas Valantinas per 19,5 minutės pelnė 22 taškus (9/11 dvit., 4/4 baudų), sugriebė 5 kamuolius, atliko 1 rezultatyvų perdavimą bei sugeneravo 28 naudingumo balus.

Martynas Gecevičius per 24 minutes prie pergalės pridėjo 10 taškų, 2 atkovotus ir 2 perimtus kamuolius, rezultatyvų perdavimą bei 14 efektyvumo balų.

Įpusėjus pirmajam kėliniui svečiai pirmavo 11:9, tačiau tada puolime krito į gilią duobę. Per kitas 6 žaidimo minutes vilkaviškiečiai nesukrapštė nė taško, o telšiškiai surengė 14:0 spurtą – 23:11.

Situaciją gelbėti bandęs Bryce’as McBride’as surinko 7 taškus paeiliui ir likus minutei iki ilgosios pertraukos sumažino svečių deficitą iki vienaženklio (32:38). Arminas Vilkas dar pridėjo sudėtingą tritaškį ir nuskambėjus ilgosios pertraukos sirenai „Perlo-Grupinispirkimas.lt“ deficitas ištirpo iki 5 taškų (35:40).

Vilkaviškio ekipos puolimas pirmuosius du ketvirčius laikėsi ant McBride’o pečių, kadangi 8 iš 9 metimų realizavęs amerikietis buvo pelnęs daugiau nei pusę komandos taškų (18). Valantinas svečiams atseikėjo 14 taškų.

Į antrąją mačo pusę žengę žemaičiai padarė rimtas išvadas – šeimininkai spurtavo 17:1 atkarpa bei galutinai užgesino gaisrą Telšių arenoje (62:42). Per likusį rungtynių laiką svečiams grąžinti intrigos nepavyko.

Iš viso McBride’o sąskaitoje per 35,5 minutės buvo 24 taškai (9/13 dvit., 2/2 trit.), 2 atkovoti kamuoliai, 5 rezultatyvūs perdavimai, 4 klaidos bei 23 naudingumo balai.

Šeimininkų taškų kraitį sudarė 58 taškai iš baudos aikštelės, kai priešininkams joje pavyko surinkti 26. Žemaičiai taip pat laimėjo kovą dėl kamuolių – 37:24.

Finalo starte svečiai žaidė be traumą pusfinalyje patyrusio Seyi Reiley ir Armando Bancevičiaus.

„Telšiai“: Lukas Valantinas 22 (9/11 dvit., 5 atk. kam., 28 naud.), Gediminas Leščiauskas ir Martynas Gecevičius (5/5 baud.) po 10, Nojus Radžius (4/6 dvit., 4 rez. perd.), Vilius Pocius ir Deividas Rasys (6 atk. kam.) po 8, Ignas Razutis (4 rez. perd.) ir Laurynas Kaveckis po 7.

„Perlas-Grupinispirkimas.lt“: Bryce’as McBride’as 24 (9/13 dvit., 2/2 trit., 5 rez. perd., 4 kld.), Titas Pažarauskas 13 (2/5 trit.), Rokas Pocius 9 (3/5 trit.), Rokas Stankevičius ir Arminas Vilkas (2/5 trit.) po 8.

Šis straipsnis „Perlas“ pirmosiose NKL finalo serijos rungtynėse varžovams neprilygo pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

6-ajame „TOPsport A lygos“ ture daugiau nei 6500 futbolo sirgalių išvydo nulines lygiąsias tarp „Kauno Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūduvos“.

Pirmajame kėlinyje pavojingose situacijose smūgiams buvo atsdūrę Žygimantas Baltrūnas, Dariušas Stankevičius ir Nauris Petkevičius, bet nė vieno iš jų smūgiai į artimą kampą tikslo nepasiekė.

Antrajame kėlinyje pavojingesnes progas susikūrė šeimininkai, dukart „Sūduvą“ nuo įvarčio išgelbėjo virpstas, kartą į vartus skriejusį kamuolį atmušė gynėjas Henry Uzochukwu.

Marijampoliečiams pavyko pasiųsti kamuolį į kauniečių vartus 78 min., tačiau Lucky Tomui buvo užfiksuota nuošalė ir įvartis nebuvo įskaitytas.

Po 6 turų „Sūduva“ savo sąskaitoje turi 13 taškų ir lieka turnyro lentelės 2 vietoje.

Šis straipsnis „Sūduva“ pelnė tašką Kaune pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Balandžio 13 d. apie 11 val. 30 min. Kalvarijos sav., Senosios Radiškės k., namuose, galimai neblaivi (pasitikrinti girtumą nepajėgė) moteris (gim. 1994 m.) ginčo metu sumušė ir peiliu sužalojo neblaivų (1,82 prom.) vyrą (gim. 1957 m.), kuris, suteikus med. pagalbą, gydomas ambulatoriškai.

Įtariamoji uždaryta į sulaikymo patalpą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

Šis straipsnis Senosios Radiškės kaime galimai neblaivi moteris peiliu sužalojo vyrą pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kviečia gyventojus teikti paraiškas taršių katilų keitimui į efektyvius šilumos gamybos įrenginius. Netikėtai greitai pasibaigę ankstesnių etapų kvietimai rodo itin didelį gyventojų susidomėjimą naujais ir efektyviais šilumos siurbliais bei jų įsigijimui taikomoms dotacijoms. Ecoenergija.lt komanda kviečia pradėti domėtis įranga ir registruotis dėl paraiškų teikimo jau dabar, kad sekančiam kvietimui būtų pasiruošta laiku. Bendrovė suteikia itin geras išsimokėjimo sąlygas, o pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. jūsų įsigyjamo šilumos siurblio oras–vanduo kainos. Gyventojų priemoka už šilumos siurblį tesiekia tik 1000 eurų, kuriuos galima išsimokėti dalimis, o likusią sumos dalį dengia valstybės parama.

Šildymo sistema oras–vanduo yra modernus ir efektyvus šildymo būdas. Gyventojus naudoti šių šilumos siurblių sistemą skatina jų paprastas įrengimas, valdymas ir priežiūra. Šilumos siurblio darbo principas „trys viename“ leidžia šildyti grindis, radiatorius ir tiekti karštą vandenį. Įrangą galima reguliuoti nuotoliu, kas labai patogu dažnai išvykstantiems, skubantiems. Ši šildymo sistema namus šildo pagal nustatytą pastovią temperatūrą, taigi nereikia niekuo rūpintis.

Naujausios kartos šilumos siurbliai pasižymi ypač aukštu energijos efektyvumu ir gali užtikrinti karšto vandens ruošimą net iki +75°C, kas labai tinka net ir tiems, kurie šildosi tik radiatoriais. Taigi, šilumos siurbliai tampa itin efektyvūs ir populiarūs ne tik naujos, bet ir senesnės statybos namuose ar renovuotose patalpose.

Viskuo pasirūpina Ecoenergija.lt komanda

„Daugelis mūsų klientų sako, jog net nepagalvoję, kad šildytis gali būti taip paprasta, – teigia Ecoenergija.lt vadovė. – Jie džiaugiasi, kad vasarą nereikia rūpintis malkomis, valyti kaminų, o šildantis nėra pelenų, malkų ar briketų įkrovų, temperatūrų šuolių, vos keliais mygtukais galima įjungti ir išjungti šildymą ar reguliuoti norimą temperatūrą, nustatyti pastovią šilumą. Ypač džiaugiasi klientai įrangą įsigiję išsimokėtinai, nes moka nedideles įmokas, o naudojasi moderniu šildymu jau kelis sezonus“.

Anot jos, įmonė stengiasi, kad išmanus šildymas būtų prieinamas visiems, tad nuolat derina sąlygas su savo lizingo partneriais, kurie padeda įsigyti prekes geriausiomis išsimokėjimo sąlygomis. Naujas išsimokėjimo būdas leidžia 1000 eurų sumokėti dalimis per 10 mėnesių po 100 eurų be jokio pabrangimo. Klientui nereikia rūpintis, nes Ecoenergija.lt komanda padeda atlikti vertinimą ir lydi klientą viso proceso metu iki pat kompensacijos išmokos gavimo.

„Primename, kad paraiškas kompensacijai gauti gali teikti fiziniai asmenys, norintys keisti katilus, kurie naudoja malkas, granules, durpių ar pjuvenų briketus, gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį ar kitą taršų kurą, į šilumos siurblius oras–vanduo. Paramą šilumos siurbliams gali gauti nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą, sodo namą ar gyvenamosios paskirties butą dviejų butų name. Naujas privalumas, kad nėra privaloma atsisakyti savo senojo katilo. Tokiu būdu galima turėti alternatyvų šildymą ir derinti su šildymu oras-vanduo“, – atkreipia dėmesį Ecoenergija.lt vadovė.

Kaip ir kodėl rinktis šilumos siurblius oras-vanduo?

Renkantis šilumos siurblį reikia atkreipti dėmesį į jo savybes, pvz., našumą vertinant tam tikrus rodiklius, kurie rodo, kiek šilumos perduoda įrenginys naudodamas tą patį elektros energijos kiekį.

Norint pasiekti maksimalų šilumos siurblio efektyvumą, svarbi pastato izoliacija –  gerai apšiltintas būstas padidins šildymo efektyvumą. Taip pat patartina naudoti išmaniąsias valdymo sistemas, kurios leis tiksliai

reguliuoti temperatūrą. Svarbus ir techninis aptarnavimas –  reikalinga periodiškai valyti filtrus ir tikrinti sistemą, geriausiai tai patikėti tik specialistams.

„Verta ir labai svarbu rinktis įmonę, kuri suteikia pilną paslaugų paketą: nuo konsultacijos iki šilumos siurblio montavimo ir dokumentų sutvarkymo bei garantinio ir pogarantinio aptarnavimo“, – priduria Ecoenergija.lt vadovė.“

Kur kreiptis?

„Ilgametė patirtis rodo, kad gyventojams kyla daug klausimų, susijusių su šilumos siurblių oras- vanduo įsigijimu ir paramos įsisavinimu.  Todėl norintiems laiku pasiruošti šildymo sezonui jau dabar kviečiame registruotis konsultacijai telefonu +370 670 26903 arba el. paštu ecoenergija.lt@gmail.com, kad gyvos konsultacijos metu individualiai galėtume suteikti patarimų pasirenkant šilumos siurblį ir padėtume susitvarkyti reikalingus dokumentus kompensacijai gauti“, – pataria „Ecoenergija.lt“ vadovė.

Besikreipiantys šį mėnesį galės sutaupyti net 90 proc. šilumos siurblio kainos!

Šis straipsnis LEA kviečia seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Varėnos pasieniečiai Vilkaviškyje sulaikė keturis neteisėtus migrantus, mėginusius iš Latvijos pasiekti vieną iš Vakarų Europos šalių, ir juos gabenusį vedlį.

Ketvirtadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai Vilkaviškyje sustabdė patikrinti automobilį „Škoda Octavia“. Transporto priemonę su vokiškais valstybinio numerio ženklais vairavo 34-erių Ukrainos pilietis. Kartu su juo vyko keturi svetimšaliai vyrai. Du, kaip paaiškėjo vėliau, buvo 19-os ir 34-erių dokumentų neturėję Pakistano piliečiai. Kiti du, 38-erių Afganistano ir Irano piliečiai, pasieniečiams pateikė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tačiau nė vienas iš ketverto neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvoje bei Šengeno erdvėje. Pirminiais duomenimis, jie iš savo šalių nukeliavo į Baltarusiją, iš kurios, neteisėtai perėję valstybės sieną, atsidūrė Latvijoje. Manoma, kad vedlio pagalba ketveriukė mėgino pasiekti vieną iš Vakarų Europos šalių.

Ukrainietį ir kartu vykusius keleivius VSAT pareigūnai sulaikė.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų.

Automobilis saugomas viename iš Varėnos pasienio rinktinės padalinių. Ten laikinai, kol vykdomos apklausos, apgyvendinti ir neteisėti migrantai. Vėliau, kaip įprasta tokiais atvejais, jie bus perduoti Latvijos pasieniečiams.

Neteisėtus migrantus gabenęs vairuotojas atsidūrė areštinėje. Penktadienį paaiškės, kokia kardomoji priemonė jam bus paskirta.

Šis straipsnis Vilkaviškyje sučiupti keturi neteisėti migrantai bei iš Latvijos juos gabenęs vedlys pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.