Balandžio 4 d. apie 01 val. 44 min. Kazlų Rūdoje, Marijampolės g., automobilį „Volkswagen Transporter” vairavo neblaivus vyras (gim. 1977 m.), kuriam nustatytas 2,50 prom. girtumo laipsnis.
Transporto priemonė išgabenta į saugojimo aikštelę.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 281-1 str. 1 d.
Šis straipsnis Kazlų Rūdoje už vairo sulaikytas sunkiai apgirtęs vairuotojas pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo edukacijos centras su pristato projektą „Knyginėtojai“, kuris kviečia į įvairias edukacines veiklas ir įspūdingas vasaros pramogas. Šis projektas ne tik puoselės meilę knygoms ir kultūrai, bet ir taps linksmu nuotykiu visai šeimai, skatindamas kartu praleisti laiką ir atrasti naujas kūrybines galimybes.
Pirmasis šio projekto renginys – Maironio lietuvių literatūros muziejaus parengta paroda „Tu ir aš esam vienas: rašytojai ir jų augintiniai“. Šią parodą galima aplankyti iki balandžio 18 d. Vaikų ir jaunimo edukacijos centro Ekspozicijų erdvėje.
Balandžio mėnesio pabaigoje, prasidės projekto renginiai mažyliams ir jų tėveliams. Jiems bus siūlomos unikalios edukacijos ir spektakliai, kurie taps tikru malonumu tiek tėvams, tiek kūdikiams. Specialiai sukurtos edukacinės veiklos padės mažyliams pasinerti į pasakų ir istorijų pasaulį, skatins smalsumą bei lavins kalbinius ir socialinius įgūdžius. Šiek tiek vyresni, ikimokyklinio amžiaus vaikai, bus kviečiami į įtraukiančius ir interaktyvius pasakų skaitymus bibliotekoje esančioje „Pasakų studijoje“. Čia mažieji ne tik klausysis pasakojimų, bet ir aktyviai dalyvaus, atliks kūrybines užduotis, lavins vaizduotę ir turiningai leis laiką kartu su tėvais bei draugais.
Artėjant vasarai, Vytauto Didžiojo parkas taps tikru kultūros židiniu, nes kiekvieną ketvirtadienį vyks teatralizuoti garsiniai pasakų skaitymai, į kuriuos bus kviečiami visi – tiek vaikai, tiek jų tėvai ir seneliai. Šie renginiai taps smagia šeimos švente, leidžiančia sužinoti naujų istorijų ir pasinerti į pasakų pasaulį su gyvomis, spalvingomis interpretacijomis. Niekas negali prilygti spalvingajai „Knygos šventei“, kuri vėl sugrįš šiais metais. Knygų mylėtojai galės dalyvauti edukacijose, o ant scenos bus galima stebėti teatro pasirodymus. Ši šventė taps puikia proga šeimoms pasinerti į literatūros ir teatro pasaulį, mėgautis įvairiomis kūrybinėmis veiklomis ir užsiėmimais.
Rudenį į projektą įsilies leidykla „Terra Publica“, organizuojanti edukacijas moksleiviams. Per šias edukacijas vaikai ne tik gilins žinias apie knygas, bet ir atras skaitymo malonumą, kuris skatins labiau įsitraukti į knygų pasaulį. Tai puiki proga jauniems skaitytojams atrasti mėgstamas knygas ir susipažinti su literatūros kūriniais.
Praleiskite smagų laiką su šeima ir atraskite nuotykių pasaulį su „Knyginėtojais“!
Daugiau informacijos: marvb.lt.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė.
Projekto informaciniai rėmėjai: mmm.lt, suduvosgidas.lt
Šis straipsnis Startuoja projektas „Knyginėtojai“: šeimoms su vaikais – nepamirštamos vasaros ir edukacinės pramogos! pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Iš Netičkampio į Puskelnius persikėlęs „Jungtinių pajėgų“ Krizių centras ir toliau tęsia savo misiją ir priima pirmuosius paslaugų gavėjus. Kai šeima išgyvena krizę, jai svarbiausia – žinoti, kad nėra palikta viena. Nesvarbu, ar tai smurtas, prievarta, netikėtai prarasti namai, ar kiti sunkūs išgyvenimai – svarbu, kad žmogus gautų pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.
Tokiomis situacijomis šeimai padedama visapusiškai: suteikiama reikalinga informacija, išklausoma, patariama, o prireikus – ir atstovaujama. Žmonės mokosi spręsti problemas, kalbėtis, bendradarbiauti, atkurti tarpusavio pasitikėjimą. Šalia visada yra psichologinė pagalba, o jei neįmanoma grįžti į savo namus – organizuojamas laikinas apgyvendinimas.
Šeimos mokosi iš naujo – tvarkytis buityje, rūpintis savimi, planuoti dieną, biudžetą, maistą, išlaikyti švarą, naudotis banko paslaugomis ar viešuoju transportu. Stiprinami tėvystės įgūdžiai, padedama įveikti priklausomybes, užtikrinama sveikatos priežiūra. Jei žmogui reikalingi konkretūs individualūs sprendimai – jie ieškomi kartu, o padėti žingsniai tampa tvirtesni.
Šios paslaugos skirtos vaikams, kuriems nustatyta laikinoji priežiūra, jų šeimų nariams bei globėjams, taip pat socialinę riziką patiriantiems vaikams ir šeimoms.
Visa tai daroma tam, kad šeimos galėtų išgyventi sunkiausią laiką, sušvelninti jo pasekmes, atkurti prarastą stabilumą, ryšį su aplinka ir vėl drąsiai žengti į gyvenimą – oriai, savarankiškai, bendruomenėje.
Naujas patalpas aplankė Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, Savivaldybės tarybos narys, Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas ir Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė.
Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis džiaugėsi, kad bėdos ištiktos mamos, šeimos ir vaikučiai yra gerose rankose: „Džiaugiuosi, kad šis svarbus socialinis projektas, pradėjęs veiklą Netičkampyje, dabar sėkmingai persikėlė į Puskelnius ir tęsia savo misiją padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Čia sukurtos šiuolaikiškos, patogios ir visapusiškai pritaikytos patalpos, kuriose svarbiausia – saugi ir palaikanti aplinka. Tai puikus pavyzdys, kaip bendruomenė ir savivalda, dirbdamos kartu, gali prisidėti prie geresnių gyvenimo sąlygų tiems, kurie išgyvena sudėtingus laikotarpius.“
Dėkojame visiems, kurie prisideda prie šios kilnios veiklos ir palaiko bendruomeniškumo idėją!
Šis straipsnis „Krizių centras“ persikėlė į naujas patalpas Puskelniuose pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Marijampolės savivaldybės administracijoje kiekvieną dieną savo žiniomis, jautrumu ir žmogiškumu dalijasi 18 skyrių ir 6 seniūnijų kolektyvai. Galbūt ne visi gyventojai žino, ką veikia kiekvienas iš jų, su kokiais iššūkiais susiduria ar kokias istorijas slepia jų kasdienybė. Kartais net patys kolegos nustemba sužinoję, kiek daug užkulisių, rūpesčio ir širdies yra įdedama ten, kur iš pažiūros – tik formalumai.
Tęsiame naują rubriką „Ką veikia ta savivaldybė?“ – čia kiekvieną savaitę atversime duris į vis kitą skyrių, kalbinsime čia dirbančius žmones, klausysimės jų minčių ir dalinsimės istorijomis, kurios gimsta iš rūpesčio ir pašaukimo, ir paneigsime įvairius susikurtus mitus.
Šiandien atveriame duris į Turto valdymo skyrių, o mūsų pašnekovė – skyriaus vedėja Birutė Domarkienė.
Įsivaizduokime žmogų, kuris niekada negirdėjo apie Turto valdymo skyrių. Kaip paprastai paaiškintumėte, ką Jūs veikiate?
Turto valdymo skyrius rūpinasi savivaldybei priklausančiu turtu – kad jis būtų tvarkingai administruojamas, prižiūrimas ir tinkamai naudojamas. Prižiūrime tiek nekilnojamąjį turtą, tiek bendroves, kuriose savivaldybė turi akcijų. Taip pat tvarkome įvairias sutartis – nuomos, panaudos, patikėjimo.
Dar viena svarbi sritis – daugiabučių namų administravimas. Konsultuojame gyventojus dėl bendrijų, jungtinės veiklos sutarčių, padedame suprasti jų teises ir pareigas. Dažniausiai žmonės nori žinoti, ką gali daryti, bet rečiau susimąsto apie tai, ką turi padaryti.
Be šių gyventojams matomų veiklų, yra ir kita, mažiau pastebima, bet ne mažiau svarbi darbo dalis – savivaldybės turto apskaita ir administravimas. Tai reiškia, kad mes organizuojame turto įregistravimą, kadastrinius matavimus, tvarkome nuosavybės dokumentus ir atliekame kitus teisinius bei techninius formalumus. Šie procesai dažnai nepastebimi plačiajai visuomenei. Pavyzdžiui, buvo atnaujintas Dramos teatras – visi mato gražų, pasikeitusį pastatą, bet mažai kas žino, kiek dokumentacijos reikia sutvarkyti, kad turtas būtų įregistruotas, kad dokumentai būtų tvarkingi. O be jų negalima nei tinkamai prižiūrėti, nei eksploatuoti turto.
Kokiu darbu labiausiai didžiuojatės iš pastarųjų metų darbų?
Labai sunku išskirti vieną konkretų darbą, bet galbūt didžiausią džiaugsmą kelia tai, kad galime padėti jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą – suteikti joms galimybę pradėti savo gyvenimą naujoje vietoje, kuri jau yra jų nuosavybė. Šių jaunų žmonių entuziazmas, džiaugsmas ir viltys kurti savo namus yra tiesiog užkrečiantys. Jie su dideliu jauduliu pasakoja savo istorijas, dėliojasi ateities planus, svarsto, ar bankas suteiks paskolą, ir džiaugiasi kiekvienu žingsniu link savo svajonės. Tai labai įkvepia ir motyvuoja – matyti, kaip jauni žmonės kabinasi į gyvenimą ir kuria savo ateitį Marijampolėje. Yra daugybė kitų darbų, kuriais tikrai pasidžiaugiame, nors kitiems jie gal atrodo tiesiog administraciniai procesai. Bet mes žinome, kad tie procesai ypač svarbūs – jei jų nebūtų, pradėtų strigti ir kitų skyrių darbai, o tai neišvengiamai atsilieptų visos savivaldybės gerovei.
Jei Jūsų skyrius būtų pavadintas pagal kokį nors filmą ar serialą, koks tai būtų pavadinimas?
Manau, kad „Kempiniukas Plačiakelnis“. Šis personažas puikiai atspindi mūsų darbo specifiką – mes dažnai sugeriame visas aplink vyraujančias emocijas: ir geras, ir blogas. Smagu, kai galime kartu su gyventojais pasidžiaugti, malonu išgirsti gražių žodžių. Tačiau tenka „sugerti“ ir pakeltą balsą, kartais – ir labai šiurkščius įžeidimus. Bet tai neišvengiama, kai tiesiogiai dirbi su žmonėmis. Tokiais atvejais svarbu rasti savyje jėgų, išlaikyti optimizmą ir su geranoriškumu pasitikti kitą žmogų, kuriam reikia pagalbos.
Galbūt prisimenate kokią netikėtą situaciją iš darbo?
Prisimenu, kaip vienas gyventojas laukė „eilės“ socialiniam būstui. Kai jam pasiūlėme jau konkretų butą, jis netikėtai atsisakė. Džiaugiuosi, kad primygtinai teiravomės, kodėl – nes priežastis buvo gana neįprasta: jis tiesiog nežinojo, kur yra ta gatvė, kurioje yra pasiūlytas būstas. Padėjome jam surasti kelią, ir žmogus dabar turi savo namus.
Koks Jūsų skyriaus darbo tempas – kaip šachmatai, maratonas ar Formulė 1?
Turbūt tai būtų šachmatų ir Formulės 1 derinys. Pirmiausia – nuosekliai viską išsiaiškinti, „sustrateguoti“, nes negalime sau leisti chaotiškų sprendimų. O tada – greitai veikti. Skyrius nėra didelis, todėl turime efektyviai paskirstyti darbus ir užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai. O darbo apimtys tikrai įspūdingos – vien turto objektų, valdomų savivaldybės vardu, turime apie 5000. Tad mūsų darbas – tai nuolatinis balansas tarp strateginio mąstymo ir greitos reakcijos į iššūkius.
Kaip apibūdintumėte savo vadovavimo stilių komandai?
Labai stengiuosi būti palaikanti ir motyvuojanti vadovė. Man svarbu pasitikėti komanda, padėti kiekvienam jaustis svarbiam. Žinoma, turi būti ir atsakomybė, ir kontrolė, bet viskas turi būti subalansuota su pagarba, bendradarbiavimu ir žmogišku ryšiu.
Koks yra didžiausias mitas apie Jūsų darbą, kurį norėtumėte sugriauti?
Kad „niekas nieko neveikia“. Girdime tokią nuomonę, bet realybė – visai kitokia. Daug mūsų darbo tiesiog nematoma – tai dokumentų ruošimas, derinimai, teisiniai procesai. Bet be šių veiksmų negalėtų įvykti nei renovacija, nei projektas, nei jokie kiti pokyčiai. Tai tylus, bet labai svarbus darbas.
Ir paskutinis klausimas – kaip manote, ką Jūsų darbas reiškia gyventojams?
Mūsų darbas gyventojams reiškia ne tik konkrečią pagalbą, bet ir supratimą, paramą, dėmesį. Kartais žmogui reikia ne tiek realios pagalbos, kiek tiesiog aiškumo – suprasti savo teises, galimybes, gauti patarimą ar būti išklausytam.
Sulaukiame labai daug skambučių, įvairiausių klausimų, kurie kyla žmonėms skirtingose gyvenimo situacijose. Nors ne visada galime tiesiogiai išspręsti visas problemas ar suteikti tai, ko žmogus tikisi, visada galime jį nukreipti tinkama linkme, suteikti palaikymą ir supratimą. Todėl mūsų darbas – tai ne tik dokumentai ir administraciniai sprendimai, bet ir kasdienis, žmogiškas bendravimas su žmonėmis, kuris kuria realų pokytį jų gyvenime.
Šis straipsnis Iš arčiau: ką iš tikrųjų veikia ta savivaldybė – Turto valdymo skyrius pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Marijampolės savivaldybės administracija informuoja, kad Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 105 pėstininkų kuopa balandžio 5 dieną nuo 13.00 iki 15.00 valandos vykdys pratybas Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione, esančiame Vytauto gatvėje 72, Marijampolėje. Pratybų metu gali būti girdimi imitaciniai šūviai.
Taip pat balandžio 6 dieną nuo 9.30 iki 12.00 valandos Marijampolės mieste vyks karių žygis. Jo metu karių grupės judės pėsčiomis, su ginklais, tačiau imitacinės priemonės nebus naudojamos.
Gyventojai kviečiami išlikti ramūs – visos veiklos bus vykdomos laikantis saugumo reikalavimų. Pratybų metu nebus žalojama augmenija ar teršiama aplinka.
Šis straipsnis Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione rengiamos karinės pratybos pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
2025 m. balandžio 2 d. netekome Šakių rajono garbės piliečio, Kudirkos Naumiesčio šviesuolio, inžinieriaus, kraštotyrininko, spaudos bendradarbio Romo Treiderio.
Gimė jis 1931 m. rugpjūčio 26 d. Kybartų valsčiuje, Lauckaimio kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio. Į šį miestą, kartu su tėvais, persikėlė būdamas 5-erių. Mokslo metai prabėgo Kudirkos Naumiesčio vidurinėje mokykloje, kur Romas tapo I laidos abiturientu.
1957 m. baigęs Kauno politechnikos institutą Romas Treideris dirbo dėstytoju Vilniaus 1-oje technikos mokykloje, vėliau – Vyriausioje profesinio techninio mokymo valdyboje Mokymo–gamybos skyriaus viršininku. Nuo 1963 m. jis – Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos vyr. energetikas. Spaudoje paskelbė 12 mokslinių straipsnių (iš elektros įrengimų automatizavimo srities), tapo 16-kos išradimų autoriumi. Du kartus Romas premijuotas respublikiniame konkurse „Eureka“.
Sovietmečiu Romas Treideris savanoriškai rizikavo laisve, asmenine gerove ir savo darbus skyrė kultūriniam–istoriniam Kudirkos Naumiesčio krašto tyrinėjimui.
Su didžiuliu entuziazmu kibo į darbus Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ypač daug duodamas gimtajam miestui: buvo vienas Vinco Kudirkos fondo steigėjų (1991 m.), kurio dėka iškilo Vinco Kudirkos muziejus; nuo jaunystės rinkęs, kaupęs vertingus eksponatus, jais aprūpino visus Kudirkos Naumiesčio muziejus (mokyklos, Vinco Kudirkos, „Širvintos kampelio“), rūpinosi (ir rėmė) žymesnių kraštiečių atminimo įamžinimą, buvo Vilniaus zanavykų bendrijos narys.
Pagal pašaukimą laikydavęs save istoriku, Romas rašė: „Esu naumiestietis iki šaknų. Laimingiausi mano gyvenimo metai – 1986-ieji (…). Rūpinomės rašytojo Prano Mašioto atminimo įamžinimu, dr. Vinco Kudirkos kapo sutvarkymu, padėjome naumiestiečiams atstatyti Vytauto Didžiojo paminklą, atkurti dr. Vinco Kudirkos tilto paminklinę plokštę. Surinkau medžiagą Kudirkos Naumiesčio ir jo apylinkių istorinei ekspozicijai. Gyvenime visada vadovaujuosi principu, kuris gal kiek ir skamba pagyrūniškai: „Jeigu nedarysiu aš, tai niekas nedarys.“ Tai tarsi mano visuomeninio darbo variklis, ritmas. (…) Aš nesivaikau pelno, man jo nereikia, svarbu padaryti gerą darbą“, – teigė autorius, daug asmeninių lėšų skyręs prasmingiems darbams.
Romas Treideris – kruopštus, atsakingas, rūpestingas, atsidavęs, be galo mylintis savo kraštą Kudirkos Naumiesčio metraštininkas, visą gyvenimą puoselėjęs jo istorinį atminimą, tam skirdamas visą laisvalaikį, iki paskutiniųjų dienų domėjęsis visais istoriniais gimtojo miesto įvykiais.
2004 m. jam buvo suteikta „Varpo“ nominacija „Už Kudirkos Naumiesčio miesto istorijos fiksavimą, leidybinę veiklą“, 2016 m. įteiktas Šakių Garbės piliečio apdovanojimas bei regalijos už nuopelnus tyrinėjant ir puoselėjant Kudirkos Naumiesčio istoriją, Vinco Kudirkos atminimą bei „Tautiškos giesmės“ kelią.
Šis šviesuolis – prasmingų knygų autorius ir bendraautoris, ne vieną straipsnį paskelbęs spaudoje. Jo parengti ir išleisti Kudirkos Naumiesčio kultūros kalendoriai 2000–2002 ir 2003–2004 metams, knyga–albumas „Lietuvos himno gimtinė“ (2011), „Tautiškos giesmės kelias į Tautą“ (2017), „Vincas Kudirka Naumiestyje“ (2020), leidinys „Kudirkos Naumiesčio vidurinė mokykla stalinizmo metais“ (2006) ir kt.
Romas bendradarbiavo žurnale „Suvalkija“, paruošiant knygas: A. Miškinis „Kudirkos Naumiestis (1998), katalogą „Dr. Vinco Kudirkos muziejus (1998), „Lietuvos himnas“ (2005), monografiją „Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis“, pateikdamas senų atvirukų, nuotraukų, kraštotyrinės medžiagos.
2017 m. buvo parengta puiki paroda „Tautiškos giesmės kelias į tautą“, apkeliavusi visą Lietuvą.
Romas Treideris nugyveno ilgą ir prasmingą gyvenimą. Beliko jo prasmingų darbų šviesa, gražūs prisiminimai jį pažinojusiųjų širdyse.
Velionis bus pašarvotas balandžio 4 d., penktadienį, Kalvarijų g. 67, Vilniuje (Lakrima) nuo 15.00 iki 19.00 val. Laidotuvės vyks šeštadienį, Sudervės kapinėse.
Šis straipsnis IN MEMORIAM ROMAS TREIDERIS (1931-08-26 – 2025-04-02) pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Kauno „Žalgirio-2“ krepšininkai pratęsė viltį sezone, sušvelnindami „7bet-NKL“ pusfinalio serijos rezultatą. Roko Kondratavičiaus auklėtiniai savų sirgalių akivaizdoje 89:85 (23:27, 19:21, 23:13, 24:24) palaužė Vilkaviškio „Perlą-Grupinispirkimas.lt“.
Kovoje iki trijų pergalių kauniečiai atsilieka 1-2. Ketvirtasis serijos mačas į Vilkaviškį grįš balandžio 6 d. (sekmadienį). Finale savo varžovo jau laukia reguliariojo sezono nugalėtojai „Telšiai“.
Septintą poziciją reguliariajame sezone užėmusi Vilkaviškio ekipa atkrintamosiose per 9 susitikimus buvo patyrę vieną nesėkmę prieš titulą gynusią „Jurbarko-Karo-Manvestos“ komandą.
Prabėgus pusantro kėlinio svečiai pradėjo periminėti iniciatyvą į savo rankas ir surengė 10:0 spurtą (42:34). Tą pačią energiją išlaikiusi Zablockio kariauna pirmąją mačo pusę užbaigė 16:8 atkarpa – 48:42.
Likus 2 minutėms iki trečiojo ketvirčio pabaigos rezultatas buvo lygus – 58:58, tačiau nuo to momento šeimininkai ėmė tolti. Lemiamoje atkarpoje Mantas Juzėnas pelnė dvitaškį iš eilutės, Dovydas Buika smeigė tolimą šūvį, o Manto Laurenčiko prasiveržimas žalgiriečių atotrūkį didino iki dviženklio – 78:67.
Svečiai dar bandė gelbėtis ir mažino skirtumą, tačiau laiko pakeisti mačo lemtį nepakako.
Kauno komandai Aleksas Bieliauskas per 23 minutes pelnė 18 taškų (8/10 dvit., 2/2 baud.), atkovojo 9 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus bei surinko 28 naudingumo balus.
Rezultatyvesnis už jį buvo tik Laurenčikas, per 34 minutes surinkęs 20 taškų (5/10 dvit., 1/4 trit.). Jis taip pat atkovojo 4 kamuolius, atliko 6 rezultatyvius perdavimus bei surinko 17 naudingumo balų.
Vilkaviškio ekipoje išsiskyrė Mantvydas Žukauskas, kurio sąskaitoje per 31 minutę buvo 20 taškų (3/4 dvit., 4/7 trit., 2/2 baud.), 3 atkovoti kamuoliai, 3 rezultatyvūs perdavimai bei 22 naudingumo balai.
Šeimininkai kovėsi be Ilja Kuruco ir Kajaus Mikalausko, svečiams nepadėjo Armandas Bancevičius.
„Žalgiris-2“: Mantas Laurenčikas 20 (5/10 dvit., 7/7 baud., 6 rez. perd., 4 kld.), Aleksas Bieliauskas 18 (8/10 dvit., 9 atk. kam., 28 naud.), Mantas Juzėnas 15 (4/9 dvit., 1/5 trit., 5 atk. kam., 3 per. kam., 2 blok.), Jokūbas Rudaitis 10 (2/4 trit.), Nedas Raupelis 8.
„Perlas-Grupinispirkimas.lt“: Rokas Stankevičius 23 (9/16 dvit.), Mantvydas Žukauskas 20 (4/7 trit., 3 per. kam., 4 kld.), Giedrius Stankevičius 13 (4/6 dvit., 10 atk. kam.), Bryce’as McBride’as 12 (4/8 dvit.), Seyi Reiley 9 (3 blok.).
Šis straipsnis „Perlui“ suklupus Kaune, išgyvenimo mače jaunieji žalgiriečiai išsaugojo viltis žengti į finalą pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Bendruomenės ir Marijampolės savivaldybės diasporos iniciatyvų konkursas „Kurk Marijampolei“ išlieka populiarus – kasmet sulaukiama vis daugiau paraiškų, siūlančių, kaip pagerinti viešąsias erdves visoje Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Šiemet pirmą kartą idėjas galėjo teikti ir iš Marijampolės savivaldybės kilę žmonės, šiuo metu gyvenantys svetur.
„Šiemet sulaukėme 16 projektinių idėjų. Po komisijos patikros, ar visos paraiškos atitinka reikalavimus, visuomenės balsavimui pateikiame 10 idėjų. Kiekviena jų – bendruomenės sukurta, nes patys gyventojai geriausiai mato, ko labiausiai trūksta jų aplinkoje. Programa veikia paprastai: atitikusios reikalavimus idėjos teikiamos viešam balsavimui, o daugiausiai balsų surinkusias įgyvendins Marijampolės savivaldybės administracija. Šiemet 3 iš pateiktų idėjų siūloma įgyvendinti miesto teritorijoje, o 7 – kaimiškosiose seniūnijose. Kviečiu visus aktyviai balsuoti ir palaikyti labiausiai patikusias idėjas, o jų autorius – drąsiai telkti bendruomenę ir skleisti žinią apie savo sumanymus. Kiekvienas balsas svarbus! Šiam konkursui numatytas biudžetas leis įgyvendinti nemažai gyventojų išrinktų pasiūlymų,“ – sako Marijampolės savivaldybės vicemeras Valdas Tumelis.
Iš 10 balsavimui pateiktų idėjų:
4 yra mažos apimties – joms įgyvendinti reikia surinkti bent 100 balsų, o darbai būtų atlikti dar šiemet;
6 – didelės apimties, reikalaujančios ne mažiau kaip 200 balsų, ir būtų įgyvendinamos per dvejus metus.
Ypač džiugu, kad programa sulaukė dėmesio ir iš svetur gyvenančių marijampoliečių – buvo pateiktos net 3 diasporos idėjos, iš kurių viena atitiko visus reikalavimus ir dalyvauja balsavime.
Kur ir kaip balsuoti?
Susipažinti su idėjomis ir atiduoti balsą galite internetu – prisijungus per Elektroninius valdžios vartus svetainėje www.marijampole.lt. (balsavimo nuoroda: https://marijampole.lt/balsavimas). Taip pat galite balsuoti atvykę į Marijampolės savivaldybės administraciją (J. Basanavičiaus a. 1), prie 3 ar 4 langelio ir užpildę balsavimo kortelę.
Svarbu žinoti:
Balsuoti galima vieną kartą, pasirenkant tris labiausiai patikusias idėjas;
Balsavimas vyks iki gegužės 5 d., 17 val.;
Balsuoti gali tik Marijampolės savivaldybės gyventojai.
Jei iškiltų klausimų ar nepavyktų prisijungti, kreipkitės el. paštu: info@marijampole.lt
Šis straipsnis KURK MARIJAMPOLEI: išrinkite labiausiai patikusias idėjas pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Penktadienį ryte pranešta skaudi žinia, kad mirė ilgametis žurnalistas, 22 knygų autorius Algimantas Čekuolis. Jam buvo 93 metai.
Šią žinią naujienų portalui lrt.lt patvirtino žurnalisto sūnus Justas Čekuolis.
„Delfi“ primena, kad pastaraisiais metais A. Čekuolis gyveno slaugos namuose Trakuose. Prieš trejus metus duotame interviu jis pasakojo, kodėl apsistojo „pensionate“.
Vietos man užteko ir Vilniuje. Turiu pirmą aukštą Čiurlionio gatvės rajone, su sodeliu. Gyvenome ten su sūnumi Justu ir marčia. Sutarėme puikiai. Niekas manęs neišvarė.
Sprendimą išsikelti iš savo namų ir įsikurti čia, ežerų ir gamtos apsuptyje, priėmiau pats. Justas rinko vietas, kur galėčiau gyventi ir gauti kasdienės pagalbos, kurios man, pripažįstu, jau tikrai reikia. Į keletą jo atrinktų vietų nuvažiavau pats ir priėmiau sprendimą.
Planavau pabūti čia per vasarą, tačiau planus pakeičiau: būsiu čia tiek, kiek reikės“, – kalbėjo jis.
Net ir būdamas slaugos namuose A. Čekuolis neprarado savo humoro jausmo.
„Iki atvažiuojant čia gyvenau taip, kaip gyvena dauguma senių. Jiems atrodo, kad jie dar pasaulyje. Nors jie jau iškritę iš sekos. Beje, per senius labai gerai matosi šalies progresas. Jei anksčiau 70 metų vyras buvo laikomas sukriošusiu seniu, tai šiandien toks vyras gali ir verslui vadovauti, ir mokyklos direktoriumi būti. Kitaip, nei buvo dar visai neseniai.
Nepaisant to, daugelyje šeimų, kuriose gyvena „seniai“, situacijos komplikuojasi. Taip nutiko ir mūsų šeimoje. Mano sūnus ir dukra jau suaugę, nori pagaliau gyventi savo gyvenimą. Bet namuose maišosi senis. Pajutau, kad esu lyg švino kamuolys savo vaikams prie kojų. Iš kitos pusės, labai pavargau nuo „valdiško“ gyvenimo būdo“, – prieš keletą metų atvirai kalbėjo garsus žurnalistas.
Visą interviu galite skaityti čia.
Gimė mokytojų šeimoje
Garsus žurnalistas gimė mokytojų šeimoje, augo Širvintose. Mokslus baigė Ukmergės ir Vilniaus gimnazijose, vėliau studijavo Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute. Siekdamas išvengti tremties, pasirinko studijas Sovietų Sąjungoje.
1953–1964 m. dirbo jūreiviu žvejybos laivuose, parašė kelias knygas. 1964–1967 m. dirbo vertėju SSRS žuvies pramonės atstovybėje Kuboje, o nuo 1968 m. – žurnalistu užsienyje: Kanadoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Slaptai bendradarbiavo su KGB užsienio žvalgyba.
Aktyvi veikla tiek politikoje, tiek televizijoje
1986–1992 m. buvo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tapo SSRS liaudies deputatu.
1992 m. pradėjo dėstyti Vilniaus universitete, o 1995–2016 m. vedė populiarią televizijos laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
Taip pat dirbo Ispanijos agentūros EFE korespondentu ir buvo įsitraukęs į bankininkystės sektorių.
1992 m. nutrūko pirmoji Algimanto Čekuolio santuoka su Birute Čekuoliene. Pora susilaukė dviejų vaikų – Ievos ir Justino.
1996 m. jis susituokė su psichologe, Vilniaus universiteto dėstytoja Edita Sirvidyte. Moteris anapilin iškeliavo prieš šešerius metus.
Laisvalaikiu mėgo grybauti, slidinėti kalnuose, skaityti, žvejoti ir važinėti dviračiu.
Šis straipsnis Mirė Algimantas Čekuolis pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centras „Židinys“ pasitinka pavasarį su atsinaujinimo vėjais. Pastato fasadas šiuo metu renovuojamas, o organizacijos vizijoje – dar platesnis paslaugų spektras vaikams ir jaunimui.
Įstaigoje apsilankė Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, Tarybos nariai Alvydas Kirkliauskas ir Darius Kemeraitis bei Socialinių reikalų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė. Vizito metu centro direktorė Elena Senkuvienė pristatė įgyvendinamus projektus, pasiektus rezultatus ir iššūkius, su kuriais šiandien susiduria organizacija.
„Vaikų ir jaunimo gerovės centras „Židinys“ – tai ne tik pastatas. Tai žmonių bendrystė, šiluma ir tikėjimas šviesesne ateitimi. Džiaugiuosi matydamas, kaip šios sienos ne tik gražėja iš išorės, bet ir skleidžia gėrį viduje. Savivalda tikrai mato prasmę prisidėti ne formaliai, o iš tikro noro padėti tiems, kuriems labiausiai reikia palaikymo. Tokie centrai kaip „Židinys“ yra svarbus mūsų visų bendruomeninis pamatas – čia auga vaikai, kurie jaučiasi saugūs, priimti ir mylimi,“ – sakė vicemeras Artūras Visockis.
Nuo 2017 metų centras aktyviai dalyvauja vaikų globos sistemos pertvarkoje – įsteigti bendruomeniniai vaikų globos namai, kurie jaukumu ir rūpesčiu kuria tikrus namus kiekvienam vaikui.
Kaip pasakojo statybos darbų vadovas Mindaugas Romikaitis, buvo atstatytos ištrupėjusios plytos, užtaisyti plyšiai, sienos apšiltintos polistirolo plokštėmis ir nugruntuotos. Beliko paskutinis žingsnis – dekoratyvinio tinko uždėjimas. Taip pat atnaujintos stogo dalys ir demontuotas senas kaminas.
Bendra remonto darbų vertė – 25 390 eurų. Jie finansuojami Marijampolės savivaldybės lėšomis. Darbų pabaiga planuojama iki šv. Velykų – tai bus simbolinė naujos pradžios šventė.
Šis straipsnis Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centras „Židinys“ pasitinka pavasarį atsinaujinimo dvasia pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Išmaniųjų technologijų evoliucija keičia ne tik telefonų išvaizdą ir galimybes, bet ir pačias SIM korteles, leidžiančias naudotis mobiliuoju ryšiu. Vietoj įprastų SIM kortelių įrenginiuose vis dažniau naudojamos virtualios – eSIM kortelės. Pamažu kelią skinasi dar viena technologija – iSIM. Ekspertų teigimu, tradicinės SIM kortelės artimiausiu metu dar neišnyks, tačiau jų naudojimas palaipsniui mažės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pirmoji SIM kortelė, kurios pavadinimas šifruojamas kaip „Subscriber Identity Modules“ (liet. abonento tapatybės moduliai), pasirodė 1991 metais Vokietijoje. Ją išrado ir pagamino išmaniųjų kortelių gamintoja „Giesecke and Devrient“. Ši kortelė sukėlė tikrą revoliuciją, nes žmonės galėjo perkelti savo mobiliojo ryšio abonementą iš vieno įrenginio į kitą kartu su joje išsaugotais kontaktais.
„Nors iš pažiūros SIM kortelė tėra mažas plastiko gabaliukas telefone, ji yra vienas pagrindinių raktų į mobilųjį ryšį. Nedideliame fiziniame luste saugoma ne tik vartotojo tapatybė, bet ir autentifikavimo raktai, leidžiantys prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo. Tai reiškia, kad SIM kortelė susieja jūsų telefoną su jūsų telefono numeriu ir pasirinktu tinklu, todėl galite skambinti, siųsti žinutes, naršyti internete“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.
Skiriasi ne tik dydžiu, bet ir funkcionalumu
Pasak M. Raubos, šiuo metu SIM kortelių yra gerokai daugiau nei žmonių Žemėje – 17 milijardų. Taip yra ne tik dėl to, kad dažnai žmonės turi po kelis telefonus – SIM kortelių prireikia ir kitiems išmaniesiems įrenginiams. SIM kortelės naudojamos planšetiniuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose laikrodžiuose, automobiliuose, išmaniųjų namų ir automobilių aikštelių šlagbaumo valdymo bei kitose sistemose.
„Pirmosios SIM kortelės buvo kreditinės kortelės dydžio, su laiku jos mažėjo. Šiuo metu galima rinktis skirtingo dydžio SIM korteles pagal įrenginį – nuo Mini-SIM ar Nano-SIM iki virtualių SIM kortelių – eSIM. Pastarosios vis dažniau naudojamos, ypač išpopuliarėjus išmaniesiems laikrodžiams“, – sako M. Rauba.
2016 metais pristatyta eSIM (angl. embedded SIM) tapo revoliuciniu pasiekimu mobiliųjų technologijų rinkoje. Vienas iš didžiausių jos privalumų – įrenginiams nebereikia fizinės kortelės, todėl SIM funkcija gali būti integruota ir mažesniuose, SIM lusto neturinčiuose įrenginiuose. Be to, eSIM užtikrina didesnį saugumą ir lankstumą, nes ją sudėtinga suklastoti ar pavogti. Tas ypač aktualu išmaniuosiuose laikrodžiuose, kurie leidžia žmonėms naudotis ryšio privalumais neturint telefono šalia – sportuojant ar aktyviai leidžiant laisvalaikį. „Ši produktų ir paslaugų kategorija mums svarbi – esame visiški lyderiai Lietuvoje“, – pabrėžia M. Rauba.
„Bitės“ duomenimis, šiuo metu apie 90 proc. visų bendrovės klientų užsakomų eSIM kortelių yra naudojamos būtent išmaniuosiuose laikrodžiuose. Telefonuose eSIM kol kas pasirenkama tik viename iš 10 įrenginių.
„Šiuo metu eSIM korteles palaiko tik flagmanai – aukščiausios klasės išmanieji telefonai. Dažniausiai virtuali eSIM kortelė pasirenkama antram telefono numeriui, kad nereikėtų įrenginyje naudoti dviejų įprastų SIM kortelių arba, kai telefonas neturi dviejų SIM funkcionalumo. Taip pat yra telefonų, kurie gali saugoti net iki 20-ies eSIM kortelių, tačiau vis tiek vienu metu galima naudotis tik dviem“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės technologijų direktorius.
Dar daugiau „Bitės“ eSIM kortelių yra įdiegta išmaniuosiuose vandens ir elektros skaitikliuose – Lietuvoje tokių yra daugiau kaip 1,2 milijono.
Į technologijų rinką žengs nauji sprendimai
Nors SIM kortelės vis dar užtikrina saugią prieigą prie tinklo, jų naudojimas ilgainiui mažės, įsitikinęs M. Rauba. Tradicines SIM korteles pakeis ne tik eSIM, bet ir labiau inovatyvūs sprendimai.
„Šiuo metu dar ne visi išmanieji įrenginiai palaiko eSIM korteles. Pavyzdžiui, daugumoje maršrutizatorių vis dar turime naudoti fizines SIM korteles, tačiau tik laiko klausimas, kada jas visiškai pakeis virtualios kortelės. Taip pat su laiku turėtų pasikeisti ir išankstinio mokėjimo paslaugos „Labas“ prieinamumas, kai norint tapti nauju klientu nebereikės fizinės SIM kortelės. Tą bus galima padaryti tiesiog pačioje programėlėje užsakant eSIM“, – apie ateities planus kalba pašnekovas.
Kad SIM kortelės neišvengiamai keičiasi, rodo ir poreikis jas atnaujinti – Lietuvoje palaipsniui išjungiant 3G ryšį, žmonės raginami atnaujinti senesnes nei 10 metų SIM korteles. Senosios kortelės netrukus paprasčiausiai nebeveiks ir žmonės liks be ryšio.
„Senesnės SIM kortelės nepalaiko naujesnės kartos 4G ir 5G ryšio, tad šalyje išjungus 3G jos galės veikti tik su senesnės kartos 2G ryšiu. Tai reiškia, kad net jei išmanusis telefonas yra naujas, jis veiks ypač ribotai ir lėtai būtent dėl jame įdėtos senos SIM kortelės. Taip yra dėl to, kad prieš 30 metų pradėjęs veikti 2G ryšys nėra pritaikytas spartesniam duomenų perdavimui“, – paaiškina „Bitės“ technologijų direktorius.
2023 metais pristatyta nauja technologija – integruota kortelė iSIM – kol kas dar tik skinasi kelią technologijų rinkoje. Visiškai į įrenginio procesoriaus mikroschemą integruota iSIM kortelė yra dar mažesnė, saugesnė ir naudoja mažiau energijos. Pasak M. Raubos, panašu, toks SIM sumažinimas tėra bandymas dar labiau sustiprinti eSIM funkcionalumą.
„Technologinė pažanga pasireiškia tuo, kad vis mažesni įrenginiai sutalpina vis daugiau funkcijų. SIM kortelės sumažinimas iki iSIM – logiškas žingsnis šia kryptimi. Tai leidžia sukurti ne tik galingesnius, bet ir gerokai mažesnius, efektyvesnius bei energiją taupančius įrenginius, kurie tuo pačiu išlieka visavertiškai prisijungę prie mobiliojo tinklo“, – sako M. Rauba.
Šis straipsnis Paaiškino, kuo skiriasi SIM, eSIM ir iSIM kortelės pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Ligonių kasų specialistai primena, kad pacientams, kuriems gydytojas specialistas paskyrė ilgalaikį stebėjimą, kiekvieną kartą nereikia naujo šeimos gydytojo siuntimo – pakanka vieną kartą gauti siuntimą pas gydytoją specialistą ir užsiregistruoti.
Ilgalaikis gydytojų specialistų stebėjimas gali būti skiriamas pacientams, sergantiems onkologinėmis, endokrininėmis, nervų, kraujotakos, kvėpavimo sistemos ar kitomis lėtinėmis ligomis, kurios yra įtrauktos į ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo sąrašus.
Gydytojas specialistas sprendžia, ar lėtine liga sergančiam pacientui reikalingas ilgalaikis stebėjimas. Jei taip, pacientas įtraukiamas į stebėjimo sąrašą ir iš karto registruojamas kitai konsultacijai toje pačioje įstaigoje. Jei pacientas nori, kad ši paslauga būtų teikiama kitoje gydymo įstaigoje, jam išduodamas siuntimas.
Jei pacientas dėl lėtinės ligos paūmėjimo gydomas ligoninėje, sprendimą dėl ilgalaikio stebėjimo gali priimti ir ligoninės gydytojas specialistas.
Nustatęs tokį poreikį, gydytojas sudaro paciento ilgalaikio stebėjimo planą einamiesiems metams. Jame nurodoma kokia bus gydytojo specialisto konsultacijų tvarka ir dažnumas, kokius diagnostinius tyrimus ir procedūras reikia atlikti iki kitos konsultacijos, kokie kiti būtini veiksmai turi būti atlikti paciento būklei stebėti. Taip pat gydytojas iš anksto paskiria kitą konsultacijos datą.
Pacientas, kuriam taikomas ilgalaikis stebėjimas dėl tos pačios lėtinės ligos, turi reguliariai lankytis pas tą patį pasirinktą gydytoją specialistą.
Jei pacientas nusprendžia keisti gydytoją specialistą, jam turi būti išduotas naujas siuntimas – tai gali padaryti buvęs gydytojas specialistas.
Pacientas taip pat gali bet kada nutraukti ilgalaikį stebėjimą arba jo atsisakyti. Tačiau, jei nusprendžia nebetęsti stebėjimo, jis privalo atšaukti suplanuotą vizitą pas gydytoją.
Siuntimas nebūtinas ir šiais atvejais
Kad šios paslaugos būtų kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, reikėtų kreiptis į tas gydymo įstaigas, kurios yra sudariusios sutartį su ligonių kasomis.
Šis straipsnis Pacientui skiriamas ilgalaikis stebėjimas: ką svarbu žinoti? pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Anksčiau Marijampolėje lietuvį besiverčiantį prekyba buvo sunku rasti, – pradeda 1935 m. žinutę sename laikraštyje reporteris. – Jeigu kuris ir versdavosi prekyba, į tokį visi žiūrėjo labai abejingai ir sakydavo, kad niekas iš to neišeis.
Ilgą laiką lietuviams prekyboje (versle) nesisekdavo. Kitiems prekyba eidavosi neblogai. Pvz. dar prieš (pirmą) karą Marijampolėje įsteigtas kooperatyvas „Žagrė“ įgijo lietuvių tarpe pasitikėjimą ir ligi šiol puikiai verčiasi. Tačiau tokio pasisekimo buvo labai mažai.
Dabar Marijampolėje kas kita. Lietuvių krautuvės dygsta viena prie kitos, o kitataučių – likviduojasi. Lietuviai daugiausiai verčiasi smulkių ir valgomųjų daiktų prekyba. Tokių krautuvių Marijampolėje jau yra kelios dešimtys.
Valgyklos, alinės, restoranai – beveik visi lietuvių rankose. Anksčiau nebuvo maistinių. Dabar atidarytas „Drobė“ skyrius. Neblogai verčiasi baldų, ginklų, laikrodžių, vyno gaminių krautuvės.
Iš mieste esančių keturių vaistinių trys išlaikomos lietuvių. Visi knygynai, daugiau nei pusė kirpyklų, visos žymesnės siuvyklos yra lietuvių rankose. Labai didelį pasisekimą turi Žemės ūkio draugijos skyrius. Jis įvairiausiais maisto produktais plačiai aptarnauja ne tik miestą, bet ir kaimą – ūkio mašinomis ir geležies dirbiniais.
1935 m., Marijampolė
Šis straipsnis Senosios krautuvės 1935 m. Marijampolėje pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Jauni Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi lizingą įsigydami automobilį – 2024 m. sudaryta 27 proc. daugiau lizingo sutarčių 18–29 m. amžiaus klientų grupėje nei 2023 m..
Tai rodo „Citadele Leasing“ duomenys. Tačiau kartu su didėjančiu aktyvumu mažėja įsigyjamų automobilių vertė: jei 2023 m. šios amžiaus grupės klientai vidutiniškai skolinosi 28 tūkst. eurų, tai 2024 m. ši suma sumažėjo iki 25 tūkst. eurų.
Bendra lizingo rinka Lietuvoje taip pat rodo įdomias tendencijas. Didžiausias metinis sutarčių skaičiaus augimas fiksuojamas 40–49 m. amžiaus grupėje – net 74 proc. Tuo tarpu aktyviausiai lizingu skolinasi 30–39 m. amžiaus klientai, nors jų vidutinė įsigyto automobilio vertė per metus taip pat sumažėjo – nuo 39 tūkst. eurų 2023 m. iki 35 tūkst. eurų 2024 m.
„Jaunesni žmonės vis aktyviau pradeda naudotis lizingo paslauga. Stebime tendenciją, kad visų amžiaus grupių klientai tampa atsargesni vertindami savo finansines galimybes, ypač jaunimas, kuris vis dažniau renkasi ekonomiškesnius automobilius su mažesnėmis išlaikymo sąnaudomis. Be to, antrinėje rinkoje atsiranda daugiau kokybiškų naudotų automobilių, kurie tampa patrauklia alternatyva naujiems modeliams“, – sako Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims.
Ekologiškesnius automobilius – elektromobilius arba hibridinius – Lietuvoje labiau linkę rinktis vyresnio amžiaus gyventojai. Tokie automobiliai sudarė 45 proc. 40–65 m. amžiaus ir 32 proc. 18–39 m. amžiaus klientų sandorių. Jauniausioji klientų grupė (18–29 m.) elektromobilius ir hibridinius automobilius renkasi vangiausiai – vos 14 proc. lizingo sutarčių.
Tendencijos Lietuvoje iš dalies atsispindi ir kaimyninėse šalyse. Latvijoje 18–29 m. amžiaus asmenys 2024 m. automobiliui skolinosi 11 proc. daugiau, o 30–39 m. klientai sudarė 25 proc. daugiau lizingo sutarčių. Vidutinė jauniausiojo segmento automobilio kaina pernai siekė 23 tūkst. eurų, o 30–39 m. amžiaus klientai vidutiniškai įsigijo automobilį už 22 tūkst. eurų.
Kiek kitokia situacija Estijoje, kur 2024 m. aktyviausiai automobiliui skolinosi 50–65 m. ir 40–49 m. amžiaus klientai, sudarytų sutarčių apimtys per metus augo atitinkamai 38 proc. ir 59 proc. Abiejų amžiaus grupių klientų vidutinė lizingo suma automobiliui 2024 m. siekė 23 tūkst. eurų. Jaunimo (18–29 m.) segmente lizingo apimtys išliko nepakitusios, o vidutinė suma pernai siekė 21 tūkst. eurų.
„Nuo 2025 m. Estijoje įsigaliojo nauji automobilių mokesčiai, todėl tikėtina, kad įsigyti automobilį iki 2024 m. pabaigos suskubo vyresni žmonės, kurie statistiškai dažniau būna padengę finansinius įsipareigojimus, turi sukaupę daugiau santaupų, todėl turi daugiau pajamų įsigyti stambesnius pirkinius“, – sako Vaidas Žagūnis.
2024 m. Lietuvoje „Citadele Leasing“ klientai dažniausiai įsigijo „Toyota“ („RAV 4“, „Corolla“, „C-HR“), „Volkswagen“ („Tiguan“, „Passat“, „T-ROC“) ir „Skoda“ („Kodiaq“, „Octavia“, „Superb“) markių automobilius.
Šis straipsnis Lietuvos jaunimas vis dažniau įsigyja automobilį lizingu: auga sutarčių skaičius, bet mažėja vidutinė automobilio vertė pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Reguliarūs profilaktiniai sveikatos tyrimai yra svarbūs net ir tada, kai jaučiamės gerai, nes jie padeda anksti nustatyti galimas sveikatos problemas dar joms nepasireiškus akivaizdžiais simptomais. Daugelis žino, kad organizme vykstančius pokyčius galima pastebėti atliekant kraujo tyrimus, tačiau nereikėtų pamiršti ir echoskopijos – ji leidžia efektyviai įvertinti daugelio vidaus organų būklę.
Daugelis lėtinių ar ilgai organizme besivystančių ligų, pavyzdžiui, hipertenzija, vėžys ar diabetas, gali neturėti ryškių požymių net kelerius metus, sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja, echoskopuotoja Evelina Rimdžienė.
„Žmogus gali jaustis visiškai gerai ir net nesuvokti, kad jo organizme vyksta pavojingi pokyčiai, kurie gali būti žalingi sveikatai. Profilaktiniai tyrimai suteikia galimybę anksti pastebėti ir užkirsti kelią tokioms ligoms dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams“, – teigia gydytoja.
Kaip dažnai atlikti echoskopiją?
Medikė teigia, kad norint rūpintis savo sveikata ir ligas aptikti ankstyvose stadijose, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir lankytis echoskopuotojo kabinete.
Echoskopiniai tyrimai yra svarbūs įvairių organų būklei įvertinti ir ligoms nustatyti kuo anksčiau. Echoskopija leidžia įvertinti vidaus organų, audinių ir kraujagyslių būklę be invazinių procedūrų, todėl yra plačiai naudojamas diagnostikos metodas.
Profilaktiškai echoskopiją dažniausiai rekomenduojama pradėti atlikti vyresniems nei 40 metų asmenims, tačiau tyrimo dažnumas priklauso nuo simptomų, šeimos istorijos ir gyvenimo būdo.
„Jei asmuo neturi sveikatos problemų ir nėra specifinių rizikos veiksnių, echoskopiniai tyrimai paprastai atliekami kas 1–2 metus, siekiant stebėti bendrą vidaus organų būklę ir anksti pastebėti galimas problemas. Tačiau, jei žmogus jaučia kokius nors simptomus ar turi rizikos veiksnių, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį ar širdies ligų istoriją šeimoje, tyrimai gali būti rekomenduojami dažniau“, – sako „Antėja“ gydytoja.
Be to, yra tam tikrų simptomų ir sveikatos būklės pokyčių, rodančių, kad echoskopiją verta atlikti anksčiau. „Tai pilvo skausmai ar diskomfortas, pūtimas, virškinimo sutrikimai, neaiškus svorio kritimas ar apetito praradimas, pilvo apimties didėjimas, šlapimo pokyčiai (pvz., kraujas), dusulys, krūtinės skausmai, širdies ritmo sutrikimai, menstruacijų nereguliarumas, galūnių tinimas, varikozė, pakitimai odoje ar poodiniuose audiniuose, aukštas kraujospūdis ir kt.“, – vardija gydytoja.
E. Rimdžienė priduria, kad echoskopija neskleidžia radiacijos, todėl tinka visoms pacientų grupėms, įskaitant nėščiąsias ir vaikus.
„Palyginti su kitais diagnostikos metodais, echoskopija yra greitesnė, pigesnė ir nereikalauja specialaus pasiruošimo. Ji taikoma įvairiose medicinos srityse: kardiologijoje – širdžiai įvertinti, ginekologijoje – gimdos ir kiaušidžių būklei tirti, urologijoje – inkstams ir prostatai, hepatologijoje – kepenims, kasai ir tulžies pūslei, o traumatologijoje bei ortopedijoje – raumenų, sausgyslių ir sąnarių tyrimui“, – pasakoja „Antėja“ šeimos gydytoja.
Pataria laiku atlikti ir kraujo tyrimus
Vis dėlto medikė pabrėžia, kad kai kuriuos organizmo pokyčius galima pastebėti tik atlikus kraujo tyrimus.
Pagrindiniai tyrimai, padedantys įvertinti bendrą organizmo būklę ir nustatyti ligas, yra bendras kraujo tyrimas, cholesterolio (lipidogramos) ir gliukozės kiekio nustatymas, kepenų funkcijos bei skydliaukės hormonų tyrimai. Taip pat svarbu įvertinti vitaminų ir mineralų – vitamino D, B12, folatų, geležies ir feritino – kiekį.
Vyrams gali būti svarbus ir prostatos specifinio antigeno (PAS) tyrimas, leidžiantis stebėti prostatos būklę. Visi šie tyrimai padeda anksti nustatyti galimas problemas ir laiku pradėti gydymą.
„Kraujo tyrimų dažnumas priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir sveikatos būklės. Jauniems žmonėms be rizikos veiksnių paprastai pakanka tyrimus atlikti kas 2–3 metus. Tačiau su amžiumi, atsirandant sveikatos problemoms ar rizikos veiksniams – antsvoriui, rūkymui ar fizinio aktyvumo stokai – tyrimus reikėtų atlikti dažniau, idealiu atveju kartą per metus. Reguliarūs tyrimai padeda stebėti organizmo būklę ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms“, – sako E. Rimdžienė.
Šis straipsnis Gydytoja ragina neignoruoti kūno siunčiamų ženklų: kada pakanka kraujo tyrimų, o kada būtina echoskopija pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Vartant 1925 m. laikraščio puslapius radau publikaciją, kurioje aptarinėjamos užpelkėjusios senosios Sūduvos lankos, vadinamos palios.
Rašoma, kad „Marijampolės ir Alytaus apskrityse yra daug pelkių-balų. Žmonėse jos žinomos palių vardu. Dideli jų plotai yra apie Daukšius – Amalviškių palios. Apie Igliauką (maždaug į rytus nuo jos – Skirptiškių palios). O ypač dideli palių plotai yra tarp Daukšių-Simno ir Krosnos – apie Žuvinto ežerą.
Palios, kurios yra apie Žuvinto ežerą užima didelį žemės plotą. Tai yra niekeno nenaudojami durpynai. Jos yra pažlugusios nuo telkšančio vandens, kuris niekur negali nutekėti. Tose vietose, kur dar galima įeiti vaikščiojant siūbuoja po kojomis veja. Į žemę lazda lengvai sminga.
Čia be krūmų ir krūmokšnių neauga niekas. Medeliai maži ir nuskurdę. Su savo krūmais ir žolėmis tos palios yra puiki karalija įvairiausiems gyvūnams bei kirmėlėms. Pilna gyvačių, žalčių. Vasaros metu paliose peri daugybė laukinių paukščių. Žiemą, kada viskas užšąla, į palias pribėga stirnų, lapių, o kartais atsiranda ir vilkų.
Prie tokių sąlygų, kurios yra dabar, nauda iš palių žmonėms yra menka. Gerai, jeigu pasitaiko sausas metas, tada galima susigraibyti vieną kitą vežimą šieno. Kartais pavyksta išsiganyti gyvulius. Tačiau šlapesniais metais, kada yra daug vandens, kada jos patvinsta – žmonės negauna nei vieno, nei kito.
Kaip pasakoja žmonės, kitados, kada ištekėdavo iš palių vanduo, čia būdavo gražios lankos, kurios duodavo daug gražaus šieno. Dabar tos lankos pavirtusios nenaudojamomis balomis. Per palias tekantys upeliai užsitvenkė.
Nusausinus iš šių palių būtų milžiniškos naudos. Būtų galima kasti jose durpes. O kai kuriose vietose gal net pradėtų augti miškas,“- publikaciją užbaigia senasis reporteris.
1925 m.
Šis straipsnis Apie senąsias užpelkėjusias vietas ties Igliauka ir Žuvintu pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Nuo pat rungtynių pradžios sąlygas diktavęs Kauno „Žalgiris-2“ išplėšė lemiamą „7bet-NKL“ pusfinalio mačą. Roko Kondratavičiaus jaunimas svečiuose 78:69 (27:14, 16:16, 17:21, 18:18) darkart smogė Vilkaviškio „Perlui-Grupinispirkimas.lt“.
Serijos iki trijų pergalių rezultatas tapo lygus 2-2. Lemiamas mūšis dėl bilieto į finalą vyks balandžio 8 d. (antradienį) Kaune.
Kauno ekipos gretose išsiskyrė Jokūbas Rudaitis ir Mantas Juzėnas, kurie kartu sudėjus pelnė net 55 taškai.
Rudaičio sąskaitoje per 28 minutes buvo 27 taškai (1/3 dvit., 6/10 trit., 7/10 baudų), 5 atkovoti kamuoliai, 1 rezultatyvus perdavimas bei 29 naudingumo balai.
Rezultatyviausias buvo Juzėnas, per 32 minutes pelnęs 28 taškus (6/13 dvit., 4/11 trit.). Jis taip pat atkovojo 6 kamuolius, atliko 5 rezultatyvius perdavimus bei surinko 23 naudingumo balus.
Žalgiriečiai į išlikimo kovą išėjo atiduodami viską. Keturis tritaškius iš septynių įsūdę svečiai įpusėjus pirmajam ketvirčiui susikrovė solidų pranašumą – 18:4. Tempo nemažinę kauniečiai pirmąjį kėlinį laimėjo užtikrintai – 27:14.
Kamuolius puolime graibstę „Žalgirio“ dubleriai į ilgąją pertrauką išsinešė 13 taškų persvarą (43:30). Per pirmąją dvikovos pusę iš tritaškio zonos buksavę šeimininkai nerealizavo nė vieno tritaškio iš 11 bandymų.
Trečiojo ketvirčio pradžioje vilkaviškiečiai sumažino skirtumą iki vienaženklio (36:45), bet įpusėjus kėliniui svečiai vėl nutolo – 54:40. Varžovų iš savo akiračio nepaleidę šeimininkai vėl aptirpdė turėtą deficitą ir lemiamas 10 žaidimo minučių pasitiko atsiliekant 51:60.
Ketvirtajame kėlinyje Vilkaviškio žaidėjai arčiausiai svečių priartėjo iki 6 taškų.
Šeimininkams nepadėjo Armandas Bancevičius, kauniečiai kovėsi be prie pagrindinės komandos prisijungusio Dovydo Buikos.
Vilkaviškio komandai Bryce’as McBride’as per 35 minutes pelnė 19 taškų (7/11 dvit., 0/5 trit., 5/5 baudų), atkovojo 5 kamuolius, atliko 1 rezultatyvų perdavimą bei surinko 25 naudingumo balus.
„Perlas-Grupinispirkimas.lt“: Bryce’as McBride’as 19 (7/11 dvit., 0/5 trit., 5/5 baud., 5 atk. kam., 25 naud.), Rokas Stankevičius 13 (6/14 dvit., 10 atk. kam.), Mantvydas Žukauskas 12 (6/8 dvit., 0/5 trit.), Giedrius Stankevičius 10 (4/7 dvit., 9 atk. kam., 2 blok., 5 kld.), Titas Pažarauskas 9 (4/7 dvit.).
„Žalgiris-2“: Mantas Juzėnas 28 (6/13 dvit., 4/11 trit., 6 atk. kam., 5 rez. perd.), Jokūbas Rudaitis 27 (6/10 trit., 7/10 baud., 5 atk. kam., 29 naud.), Aleksas Bieliauskas 8 (4/9 dvit., 12 atk. kam.), Mantas Laurenčikas 7 (3/16 dvit., 9 atk. kam.).
Šis straipsnis Vilkaviškyje be Buikos žaidęs „Žalgiris-2“ išplėšė lemiamą serijos mačą pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
2024 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,3 tūkst. asmenų, tai sudarė 2,2 proc. visų šalies gyventojų. Bendras (unikalus) socialinės pašalpos gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė 111,9 tūkst. asmenų arba 3,9 proc. visų šalies gyventojų. Nors palyginti su 2023 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį sumažėjo 6,4 proc., išlaidos socialinei pašalpai mokėti išaugo apie 2,6 proc. 2024 m. vidutinis socialinės pašalpos dydis sudarė apie 148 eurus ir, palyginti su 2023 m., padidėjo apie 10 proc.
„Bazinių socialinių išmokų dydžių augimas prisideda prie didesnės labiausiai pažeidžiamų šalies gyventojų socialinės gerovės: pagyvenusių žmonių, patiriančių nepriteklių, žmonių su negalia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
2024 m. unikalus socialinės pašalpos gavėjų skaičius sudarė apie 111,9 tūkst. asmenų – 3,9 proc. visų šalies gyventojų arba 72,7 tūkst. šeimų – 4,7 proc. visų namų ūkių šalyje.
Palyginti su 2023 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį sumažėjo 6,4 proc. – nuo 68,7 iki 64,3 tūkst. asmenų, o išlaidos socialinei pašalpai mokėti išaugo apie 2,6 proc. – nuo 111,1 mln. eurų iki 114 mln. eurų.
2024 m. vidutinis socialinės pašalpos dydis vienam asmeniui per mėnesį sudarė apie 148 eurus ir, palyginti su 2023 m., padidėjo apie 10 proc. – nuo 135 iki 148 eurų. Vidutinis socialinės pašalpos dydis, taip pat ir lėšos šiai paramai teikti, augo dėl valstybės remiamų pajamų augimo nuo 157 eurų (2023 m.) iki 176 eurų (2024 m.), t. y. 12,1 proc.
Išaugo socialinės išmokos
Nuo 2025 m sausio pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 70 eurų (vietoje 55 eurų), tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 208 eurų (vietoje 165 eurų), o valstybės remiamos pajamos siekia 221 eurą (vietoje 176 eurų). Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą, t. y., nustatant pajamų ribą, kurios neviršijus, asmuo ar šeima įgyja teisę gauti valstybės paramą.
ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 248 EURAI. Nuo 2025 m. sausio šalpos pensijų bazė padidėjo nuo 197 eurų iki 248 eurų. Nuo jos priklauso šalpos išmokų dydžiai. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas negalios ar senatvės atvejais. Teisę gauti šalpos pensiją turi vaikai su negalia, senatvės pensijos amžių sukakę arba netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo pripažinti asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.
TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė nuo 165 eurų padidėjo iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, padidėjo išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis). Asmenims, kuriems nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija padidėjo 111,8 euro, asmenims, kuriems nustatytas antro lygio poreikis – 81,7 euro, asmenims, kuriems nustatytas trečio lygio poreikis – 47,3 euro, o asmenims, kuriems nustatytas ketvirto lygio poreikis, – 25,8 euro. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d., padidėjo nuo 21,5 iki 43 eurų. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d., padidėjo 107,5 euro.
Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 110 tūkst. asmenų.
VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS – 221 EURAS. Nuo 2025 m. sausio pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis siekia 221 eurą. Prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui per mėnesį padidės nuo 148 iki 190 eurų.
Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
BAZINĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS (BSI) DYDIS –70 EURŲ. 2025 m. padidinus šį dydį nuo 55 iki 70 eurų, atitinkamai padidėjo nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Padidėjo ir laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė studentų su negalia išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. išaugo nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai – iki 122,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui – iki 194,6 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 4 125 eurų iki 5 250 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išaugo nuo 110 eurų iki 140 eurų, laidojimo pašalpa padidėjo nuo 440 eurų iki 560 eurų.
Šis straipsnis Pažeidžiamus žmones pernai pasiekė didesnės socialinės pašalpos pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Balandžio 5 d. apie 20 val. 22 min. Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen”, kurį vairavo vyras (gim. 1998 m.).
Atlikus asmens ir automobilio dalinę apžiūrą, buvo rastas permatomas krepšelis, kurio viduje buvo galimai narkotinė medžiaga.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.
Šis straipsnis Marijampolėje patikros metu automobilyje rastos galimai narkotinės medžiagos pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
Sekmadienį, 11:09 val. gautas pranešimas kad Kalvarijos sav., Liubavo sen., Žiogaičių k. dega gyvenamasis namas.
Atvykus ugniagesiams, namas degė atvira liepsna.
Pastatas 2-jų aukštų, mūrinis, apkaltas medinėmis dailylentėmis, stogas dengtas skarda.
Gaisro metu išdegė namo vidus, nuardyta 16 m2 stogo dangos.
Apdegė automobilio „VW“ šonas.
Apsaugotas ūkinis pastatas.
Šis straipsnis Žiogaičiuose liepsnojo namas pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.
