Kalvarijos savivaldybės administracija informuoja apie eismo pokyčius krašto šventės „Šypsausi savo kraštui“ metu.

Kalvarijos savivaldybės mero 2024 m. rugsėjo 5 d. potvarkiu Nr. M-293 (2.4 E) „Dėl eismo ribojimo“ 2024 m. rugsėjo 7 d. nuo 9.00 val. iki 11.00 val. dėl organizuojamo bėgimo Kalvarijos miesto gatvėmis, Kalvarijos krašto šventės „Šypsausi savo kraštui“ metu, bus apribotas motorinių transporto priemonių eismas Kalvarijos miesto Laisvės gatve.

Atsiprašoma už nepatogumus.

Šis straipsnis Šventės metu Kalvarijoje bus ribojamas eismas pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Pirmoji savaitė sugrįžus į mokyklą gali tapti iššūkių kupinu laikotarpiu tiek vaikams, tiek tėvams. Viena dažniausiai pasitaikančių problemų – sutrikęs vaikų miego režimas.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė dalinasi naudingais patarimais, kaip tėvai gali padėti vaikams susigrąžinti saldų ir gilų miegą.

„Per vasaros atostogas daugelis vaikų eina miegoti ir keliasi vėliau, todėl staigus perėjimas prie ankstesnio miego grafiko gali sukelti sunkumų. Miego režimas gali sutrikti dėl ne tik pasikeitusio grafiko, bet ir dėl padidėjusio streso, susijusio su pasiruošimu naujiems mokslo metams. Ilgainiui tai gali lemti didesnį vaiko nuovargį dienos metu, sunkumus susikaupti pamokų metu bei suprastėjusią nuotaiką. Miego režimo atstatymas gali trukti iki keleto savaičių, visgi, imantis tinkamų veiksmų bei pasitelkus kantrybę ir nuoseklumą, rezultatą galima pasiekti greičiau“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

1. Palaipsniui ankstinkite ėjimo miegoti laiką

„Palaipsniui, kiekvieną dieną, ankstinkite ėjimo miegoti laiką kas 15-30 minučių, kol bus pasiektas norimas miego grafikas. Pasistenkite šios taisyklės laikytis ir savaitgaliais“, – pataria T. Gečienė.

2. Apribokite naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką

Mėlyna įrenginių ekranų šviesa slopina melatonino – hormono, atsakingo už miego ciklą – gamybą mūsų organizme, todėl vaistininkė pataria prieš einant miegoti bent porą valandų nesinaudoti mobiliaisiais įrenginiais, kompiuteriais, planšetėmis, taip pat apriboti televizoriaus žiūrėjimo laiką.

3. Aktyvi fizinė veikla – geriau dieną negu vakare

„Per didelis fizinis aktyvumas prieš miegą gali trukdyti vaikui atsipalaiduoti. Vaikai, kurie vakare intensyviai sportuoja arba užsiima aktyvia veikla, gali susidurti su padidėjusia nervų sistemos įtampa, todėl jiems gali būti sunkiau pereiti į ramybės būseną prieš miegą. Dėl to geriau energingesnius užsiėmimus planuoti dienos metu, o vakare skirti daugiau laiko ramesnėms, atpalaiduojančioms veikloms kaip piešimas, skaitymas ar pasivaikščiojimas gamtoje“, – pataria T. Gečienė.

4. Pasirūpinkite miegui tinkama aplinka

„Pasirūpinkite, kad vaikui einant miegoti, kambaryje būtų išjungtos šviesos, o iš kitų kambarių nesklistų triukšmas. Šviesa, ypač dirbtinė, trikdo melatonino gamybą, todėl svarbu užtikrinti, kad kambarys būtų pakankamai tamsus. Jei einant miegoti už lango dar šviesu, užtraukite naktines užuolaidas. Taip pat užtikrinkite tylą vaiko kambaryje, o jeigu aplink yra pašalinių garsų, galima išbandyti juos užmaskuojančią raminančią muziką arba balto triukšmo įrašus“, – sako vaistininkė T. Gečienė.

5. Užtikrinkite tinkamą kambario temperatūrą miegui

Vaistininkė pabrėžia, kad tinkama kambario temperatūra yra vienas esminių veiksnių kokybiškam miegui užtikrinti. Ideali temperatūra miegamajam kambariui paprastai yra 18-20 laipsnių šilumos, tačiau svarbu atsižvelgti ir į vaiko individualius poreikius.

6. Jeigu užmigti vis tiek sunku, gali padėti melatoninas

„Mūsų organizmas geba pats gaminti hormoną melatoniną, tačiau taip pat jo galima pasisavinti iš maisto papildų. Tad sutrikus miegui galima 1-2 valandas prieš miegą vartoti melatoniną, kuris gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti miego kokybę. Visgi, patariama melatoniną vartoti trumpalaikėms miego problemoms spręsti. Pirmiausia pabandykite laikytis visų rekomenduotų patarimų, o jeigu pageidaujamas miego režimas nesugrįš ilgesnį laiką, patariama pasikonsultuoti su gydytoju“, – sako vaistininkė.

Šis straipsnis Atgal į mokyklos suolus: ką daryti, jeigu vaikui sutriko miego režimas? pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Rugsėjo 5 d. 17 val. 10 min. Vilkaviškyje, Nepriklausomybės g. automobilis „Volvo”, kurį vairavo blaivi moteris (gim. 1992 m.), partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį blaivų vyrą (gim. 1947 m.).

Nukentėjusysis pristatytas į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.

Šis straipsnis Vilkaviškyje pėsčiųjų perėjoje partrenktas vyras pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Rugsėjo mėnesį Šakiuose eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta kilnojamoji paroda „LAIKOM FRONTĄ!“.

Ketvirtadienį Šakių „Varpo“ mokykloje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė pristatė ne tik šią parodą, bet ir filmą, skirtą laisvės kovotojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečiam vadovui ir garbės pirmininkui, kuris ilgą laiką buvo gyvų ir žuvusiųjų partizanų balsas, Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui Antanui Lukšai.

Parodoje pasakojama dramatiška Lukšų šeimos istorija, glaudžiai susijusi su sovietų okupuotos Lietuvos istorija – visi šeimos nariai įsitraukė į partizaninį karą ir dėl to skaudžiai nukentėjo.

Ši kilnojamoji paroda bus eksponuojama po savaitę Šakių „Varpo“ mokykloje, Šakių Vytauto Didžiojo universiteto „Žiburio“ gimnazijoje, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijoje, Griškabūdžio gimnazijoje ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje.

Šis straipsnis Šakių rajone visą rugsėjį eksponuojama kilnojamoji paroda „Laikom frontą!“ pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Nuo rugsėjo 5 d. Marijampolės kultūros centre svečiuojasi MO muziejaus Oskaro Koršunovo režisuotos parodos „Vilniaus pokeris“ fragmentai. Ši paroda, įkvėpta kultinio Ričardo Gavelio romano, kviečia lankytojus į universalų pasakojimą, leidžiantį apmąstyti ne tik Vilniaus, bet ir bet kurio pasaulio miesto gyvenimą. Šiuolaikiniu menu nagrinėjamos valios, kūrybos ir visuomenės laisvės temos.

Marijampolės paroda papildyta ypatingu vietiniu akcentu – Remigijaus Pačėsos fotografijomis, kurios, tarsi „marijampolietiška korta“, papildo ekspoziciją unikaliu vietos meno indėliu.

Parodos atidaryme dalyvavo Marijampolės meras Povilas Isoda, Savivaldybės tarybos narys Sigitas Valančius, meno mėgėjai ir  miesto svečiai.

Parodos atidaryme meras Povilas Isoda sakė: „Didžiuojamės, kad jau ketverius metus iš eilės vienas žymiausių ir lankomiausių muziejų Lietuvoje atveža į Marijampolę svarbias bei įkvepiančias ekspozicijas. Tai rodo didelį MO muziejaus dėmesį mūsų miestui bei jo kultūriniam gyvenimui. Ši paroda kviečia ne tik pažinti Vilnių, bet ir permąstyti Marijampolės vietą platesniame kontekste, jos vaidmenį ir kultūrinę vertę. Manau, kad tai puiki galimybė mūsų miesto gyventojams susipažinti su aukščiausios klasės šiuolaikiniu menu ir padiskutuoti apie šiuolaikinės visuomenės iššūkius.“

Kelionėms pritaikytą parodą „Vilniaus pokeris“ Marijampolės kultūros centre taip pat lydės mokymai ir edukaciniai užsiėmimai.

Daugiau: mo.lt/keliaujantis-muziejus-2024

Parodos lankymo laikas:

• Paroda veiks Marijampolės kultūros centre, M. B. Stankūnienės menų galerijoje, iki spalio 12 d.
• Galerija dirbs antradieniais–šeštadieniais nuo 11:00 iki 20:00 val.

Šis straipsnis MO muziejus kviečia išbandyti marijampolietišką „Vilniaus pokerio“ versiją pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Mažuosius marijampoliečius auginantys tėvai jau pastebėjo, kad Vytauto Didžiojo parke esančioje vaikų žaidimų aikštelėje vyksta intensyvūs atnaujinimo darbai. Tikimasi, kad visi numatyti darbai bus užbaigti ir aikštele vėl bus galima naudotis jau spalio mėnesį.

Pasak Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus Karolio Podolskio, aikštelė bus pritaikyta įvairaus amžiaus vaikams: „Atnaujinamoje Vytauto Didžiojo parko žaidimų aikštelėje jau sumontuoti keturi įrenginiai: daugiafunkcis įrenginys su keturiomis kvadratinėmis platformomis, švytuoklinės sūpynės, spyruoklinis įrenginys ir edukacinė lenta.

Artimiausiu metu aikštelėje bus patiesta guminė danga. Iki lapkričio vidurio atnaujinsime ir dar vieną aikštelę Poezijos parke.  Šioje aikštelėje bus sumontuoti aštuoni įrenginiai: multifunkcis įrenginys su dviem kvadratinėmis platformomis, švytuoklinės sūpynės, du spyruokliniai įrenginiai, edukacinė lenta, žaidimų įrenginys su čiuožyne, balansinės sūpynės ir švytuoklinės sūpynės. Abi aikštelės bus pritaikytos vaikams nuo 3 iki 14 metų. Užbaigus šiuos darbus, bus atnaujinama vaikų žaidimo aikštelė, esanti prie R. Juknevičiaus g. 100-ojo namo“.

Pastebime, kad marijampoliečiai dažnai klausia, kodėl vaikų žaidimo aikštelės ir kita viešoji infrastruktūra įrengiama būtent toje, o ne kitoje vietoje.  Priminsime, kad viešoji miesto infrastruktūra planuojama taip, kad tolygiai būtų paskirstyta viso miesto teritorijoje ir nesudarytų koncentracijos įrengta tik vienoje vietoje.

Planuojant viešąją infrastruktūrą taip pat atsižvelgiama į gyventojų tankumą konkrečiame rajone. Svarbiausia, kad visa viešoji infrastruktūra būtų tausojama, o gyventojai netoleruotų netinkamo elgesio bei nedelsdami apie tai praneštų.

Šis straipsnis Vytauto Didžiojo parke baigiama atnaujinti vaikų žaidimo aikštelė pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Rugsėjo 5 d. apie 10 val. 43 min. Marijampolėje buvo gautas moters (gim. 1965 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad gavo žinutę su nuoroda, kurią atidariusi įvedė savo asmeninius duomenis ir taip iš savo banko sąskaitos prarado 7279,13 EUR.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

Šis straipsnis Patiklumo kaina: patikėjus fiktyvia nuoroda marijampolietė prarado solidžią sumą pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Marijampolėje apsigyveno dar vienas katinėlis – naujasis stebuklingas katinas savo namais pasirinko Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos terasą.

Bibliotekos bendruomenė, laukdama katinėlio, jam net vardą jau buvo išrinkusi. Šis katinas įkūnija smalsumą, nenutrūkstamą žinių siekimą ir nuolatinį tobulėjimą, o koks gi kitas vardas jam labiau tiktų, jei ne ŽINIŲ KATINAS?

Ketvirtadienį katinėlis buvo oficialiai įkurdintas, o jį pasveikinti atvyko svečiai, tarp kurių buvo ir Marijampolės savivaldybės vicemerė Agnė Pavelčikienė. Ji pasidžiaugė, kad nuo šiol turistai, atvykstantys į Marijampolę katinų ieškoti, turės dar vieną vietą, kurią būtinai aplankys.

Katiniška istorija Marijampolėje tęsiasi jau kurį laiką. Iš pradžių miestas tapo žinomas dėl unikaliojo Kačių kiemelio, kuris sužavėjo ir vietinius, ir svečius. O vėliau vienas po kito atsirado nuostabūs katinai – Įkvėpimo, Romantikos, Skalsos, Nuotykių, Verslumo, Pasirinkimų ir Teisingumo katinai.

Kiek vėliau ir LIONS klubas prisidėjo prie šios magijos, įkurdindamas Gerumo katiną prie Dramos teatro, po to Pilnatvės katė atsirado „Gedimino pasaže“ .

Katinėliai tapo neatsiejama miesto dalimi – juos galima pamatyti ne tik gatvėse, bet ir meno kūriniuose ant sienų bei balkonuose.

„Mes didžiuojamės šia iniciatyva ir labai džiaugiamės, kad Marijampolė tampa ne tik spalvingiausiu miestu Lietuvoje, bet ir vieta, kurioje gyvena ypatingi gyventojai – katinai ,“ – su šiluma kalbėjo vicemerė.

Šie katinai ne tik praturtina miesto erdves, bet ir įkvepia visus mus gyventi su smalsumu, meile ir atvira širdimi.

Po ŽINIŲ katino sutiktuvių visus sukvietė muzika ir poezija su nuostabiomis atlikėjomis: Vaida Genyte, Sandra Daukšaite ir Gražina Zalatoriene.

Šis straipsnis Marijampolėje apsigyveno dar vienas katinėlis pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Kitais metais bus minima Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo 500 metų sukaktis, kartu pabrėžiant istorinės Paprūsės regiono, turėjusio didelę įtaką Lietuvos ir Rytų Europos istorijai, svarbą. Vilkaviškio rajono savivaldybėje ketvirtadienį vykusiame susitikime aptartos galimos renginių ir projektų idėjos, skirtos šiam jubiliejui paminėti.

Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerai Daiva Riklienė ir Joris Juškauskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Vytautas Šlapkauskas, Vilkaviškio rajono savivaldybės Tarybos narys, istorikas Antanas Žilinskas, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas, rajono kultūros įstaigų vadovai bei savivaldybės administracijos specialistai.

Diskusijoje buvo aptarta, kaip tinkamai įprasminti šią sukaktį, pabrėžiant Prūsijos kunigaikštystės ir Paprūsės regiono istorinę reikšmę. Vicemerė D. Riklienė pažymėjo: „Svarbu, kad jubiliejaus renginiai pritrauktų žmones ir padėtų jiems geriau suprasti Paprūsės regiono svarbą bei jo įtaką dabartiniam mūsų gyvenimui. Tai puiki proga ne tik atskleisti šio krašto istorinę reikšmę, bet ir skatinti gilesnį visuomenės susidomėjimą mūsų kultūros paveldu.“

Buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri bus atsakinga už 2025 metų jubiliejaus renginių ir projektų planavimą bei įgyvendinimą. Darbo grupė koordinuos veiklas, rengs renginių programą ir užtikrins sklandų bendradarbiavimą tarp visų suinteresuotų šalių.

Susitikimo dalyviai taip pat svarstė galimybę 2025 metus paskelbti Paprūsės (Lietuvos Sūduvos ir Žemaitijos pasienio su Prūsija) 500 metų bendradarbiavimo sukakties metais. Taip pat buvo aptarta idėja organizuoti bendrą dviejų dienų nacionalinę mokslinę-praktinę konferenciją, kurioje dalyvautų buvusios Paprūsės teritorijoje esančios savivaldybės.

Iškeltas klausimas dėl bendro turistinio maršruto sukūrimo, apimančio šias savivaldybes, bei aptartos galimybės kurti atributiką ir suvenyrus, skirtus šio regiono istorijai įamžinti. Taip pat svarstyta apie Paprūsės regionų socialinės raidos monografijos išleidimą, paskiriant atsakingus asmenis į darbo grupę, kuri rūpintųsi šiuo projektu.

Šis straipsnis Aktyviai ruošiamasi Paprūsės jubiliejaus paminėjimui pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Marijampolės savivaldybės administracija informuoja, kad dėl šį vakarą vyksiančių futbolo rungtynių bus laikinai pakeistas eismo organizavimas Kauno gatvėje.

Laikinas eismo reguliavimas bus taikomas nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. 16:30 val. iki 22:00 val. Eismo organizavimo pokyčiai numatyti atkarpoje nuo Kauno g. ir Parko g. sankryžos iki Kauno g. 127.

Pagrindiniai pakeitimai:

• Automobilių parkavimas bus leidžiamas pirmoje ir trečioje eismo juostose.
• Eismas vyks tik antrąja eismo juosta.

Prašoma atkreipti dėmesį į laikinus eismo organizavimo pasikeitimus ir planuoti savo keliones iš anksto.

Dėkojama už supratingumą ir atsiprašoma už laikinus nepatogumus.

Šis straipsnis Futbolo rungtynių metu – eismo pasikeitimai Marijampolėje pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Marijampolės kolegijai šis ruduo ypatingas. Į Mykolo Romerio universiteto (MRU) šeimą priimta aukštoji mokykla oficialiai MRU Sūduvos akademija taps spalio 1-ąją, tačiau pirmuosius vaisius nuraškė jau šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas kampanijoje.

MRU magistrantūros programa „Socialinis darbas“ Marijampolėje viršijo lūkesčius ir pritraukė net 30 magistrantūros pirmakursių. MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) dekanė prof. dr. Odeta Merfeldaitė pažymi, kad studijų programos privalo atitikti regiono poreikius, ir MRU šios sinergijos ypač siekia.

„Šių studijų aktualumas Marijampolės regione įrodo socialinio darbuotojo svarbą bendruomenėse. Nes būtent socialinis darbuotojas yra tas pagalbos specialistas, gebantis vertinti skirtingas rizikas ir skatinantis socialinius pokyčius, padedančius mažinti socialinę atskirtį bendruomenėje. MRU svarbu atliepti ne tik specialistų poreikį šalies mastu, bet ir atskiruose regionuose“, – sako prof. dr. O. Merfeldaitė.

Pasak Dekanės, programos „Socialinis darbas“ sėkmė tuo pačiu rodo ir pasitikėjimą MRU vykdomų studijų kokybe. Šios magistratūros studijos yra orientuotos į kompetencijų, įgalinančių inicijuoti, koordinuoti, įgyvendinti projektus bei vadovauti socialinio darbo institucijoms, įgijimą. Programos absolventai galės dirbti savivaldybėse, vaiko teisių apsaugos tarnybose, savo žinias, grįstas moksliniais tyrimais, ir sugebėjimus pritaikyti valstybinėse, nevyriausybinėse ir privačiose socialinės globos ir paramos struktūrose.

Tai, kad Marijampolė taps universitetiniu miestu, lėmė gegužės 22 dieną LR Vyriausybės priimtas nutarimas nuo 2024 m. spalio 1 d. reorganizuoti Marijampolės kolegiją prijungiant ją prie Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir įsteigiant MRU Sūduvos akademiją.

MRU pereina visos reorganizuojamos Marijampolės kolegijos teisės ir pareigos – Universitetas rūpinsis ir visų įsipareigojimų studentams pagal iki reorganizavimo pasirašytų studijų sutartis vykdymu. Tuo tarpu 2025 metais Sūduvos akademijoje MRU planuoja vykdyti priėmimą į bakalauro programas teisės, vadybos, finansų ir pedagogikos studijų kryptyse.

MRU rektorės prof. dr. Ingos Žalėnienės teigimu, Marijampolei tapus universitetiniu miestu, bus daugiau galimybių spartinti regiono socialinę ir ekonominę pažangą, mažinti sostinės ir regionų atskirtį.

„Susijungimas taip pat sudaro sąlygas gerinti studijų kokybę, atnaujinti studijoms pritaikytą infrastruktūrą, plėtoti mokslinius tyrimus ir pasiūlyti platesnį universitetinių studijų programų spektrą. Neabejojame, kad 2025 metais MRU Sūduvos akademijos pasiūlytos universitetinės studijos atlieps Marijampolės regiono abiturientų ir stiprių specialistų laukiančio verslo bei institucijų lūkesčius“, – teigia MRU rektorė prof. dr. I. Žalėnienė.

Šis straipsnis Marijampolėje – į regiono poreikius orientuotos universitetinės studijos pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Marijampoliečiai ir miesto svečiai nuo šiol gali džiaugtis dar viena nauja laisvalaikio erdve – sujungus verslo ir savivaldos jėgas atgimė daug metų primirštas buvęs Marių parkas.

Šventinis renginys, kurį vedė Marijampolės renginių asas Zigmantas Baranauskas, prasidėjo Marijampolės kultūros centro šiuolaikinio šokio kolektyvo „Le Nos” pasirodymu.

Iškilmingame Marių parko atidarymo renginyje, dalyvavo ne tik gausus būrys marijampoliečių (gyventojų buvo tiek daug, kad rasti vietą automobilio parkavimui buvo itin sunku), bet ir garbingi asmenys – Marijampolės savivaldybės vadovai, Seimo nariai, svečiai iš Danijos.

Perkirpus simbolinę juostelę, sveikinimo kalbą tarė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

Meras pasidžiaugė, kad daug metų planuotas projektas, pagaliau tapo įgyvendintas.

Unikali vieta atgimė savivaldybės lėšų ir durų bei langų gamyklos UAB „Davista” bei VKR fondo (VKR Employee Foundation) projekto dėka, prie kurio daniško kapitalo įmonė prisidėjo skyrusi net 400 tūkst. eurų sumą.

Svečių iš Danijos teigimu, buvimas gryname ore žmonėms yra labai svarbus, o naujausi tyrimai rodo, kad net 90 proc. savo laiko praleidžiame uždarose vietose, todėl tokios vietos, kaip Marių parkas buvimas, atneš daugiau gyvasties ir šviesos į mūsų gyvenimą.

Atidaryme dalyvavęs UAB „Dovista”  Karolis Jonaitis direktorius pridėjo, kad labai svarbu, jog vyko sėkmingas ir sklandus bendradarbiavimas su vietos savivaldybe.

To pasekoje, dabar galime matyti sunkaus darbo rezultatus, kuriais gali džiaugtis visi marijampoliečiai.

Marių parke, gamtos apsuptyje, įrengti patogūs takeliai pasivaikščiojimams, paplūdimiai, gultai, persirengimo kabinos, sanitariniai mazgai, poilsio ir žvejybos, sporto erdvės, vaikų žaidimų aikštelės, kepsninių zonos.

Trumpas, bet svarbus Marijampolės miestui renginys finišavo kolektyvo „Balti vėjai” kūriniais.

Galiausiai, renginio pabaigoje laukė staigmena – nemokamais mėsainiais susirinkusius vaišino „Lapino puota”.

Šis straipsnis Verslo ir savivaldos jėgomis Marijampolėje atgimė Marių parkas pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Darbingą savaitę plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Domantas Stundys sako atliekantis 20, o kartais ir daugiau operacijų, šalindamas piktybinius odos navikus.

Anot jo, odos vėžys labiausiai mėgsta tas kūno vietas, kurios gauna daugiausia saulės, todėl ant jo operacinio stalo dažnai gulasi pacientai, kuriems piktybinį odos darinį reikia šalinti nuo veido. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia odos vėžio užuomazgas nustatyti vos iš kelių milimetrų dydžio darinio, chirurgai pastebi, kad vis dar nemažai pacientų atvyksta su uždelstais atvejais. Kartais nuo veido jiems tenka šalinti ir dviejų centimetrų naviką, o tada gerai pasukti galvą, kaip paslėpti susidariusį defektą.

Lazerinės dermatologijos centro onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas pastebi, kad vis rečiau diagnozuojamas trečios ar ketvirtos stadijos odos vėžys, o uždelsti atvejai dažniausiai atsiranda iš nenoro reguliariai tikrintis.

„Labai dažnai pacientai ateina su prašymu pažiūrėti į vieną konkretų jam įtarimą keliantį apgamą. Vis juokauju, kad čia tas pats, kas bandyti kažką pamatyti pro rakto skylutę. Dažnai tai, kas nepatinka pacientui, nebūtinai nepatinka mums. Ir atvirkščiai – mes iškart pastebime apgamus, į kuriuos žmogus nė neatkreipė dėmesio. Todėl kaskart akcentuoju, kad svarbu parodyti visą kūną – ir nugarą, ir plaukuotas vietas, ir net padus“, – patirtimi dalijasi V. Sidorovas.

Anot jo, tikimybė, kad „pagausi“ odos vėžį dar pirmoje stadijoje, išauga iki 80 proc., jei apgamus specialistas apžiūri bent kartą per metus.

Kraujo tyrimai odos vėžio neparodo

25 metų darbo patirtį turintis onkodermatologas sako, kad prieš 20 metų atsiradę dermoskopai ir videodarmaskopai padarė didžiulį perversmą, diagnozuojant odos vėžį. Anot jo, dėl ištobulėjusių šiuolaikinių technologijų jo komanda vienam pacientui vėžį sugebėjo diagnozuoti vos iš 1,5 milimetro apgamo. Tai reiškia, kad vėžys diagnozuotas labai anksti, todėl užteko padaryti vos pusės centimetro pjūvį ir žmogus toliau gyveno visavertį gyvenimą.

„Dažnai girdžiu klausimą – ar galima iš kraujo nustatyti odos vėžį? Deja, tokio tyrimo dar nėra. Yra tam tikri kraujo tyrimai, kurie padeda jau po nustatytos diagnozės stebint pacientą suprasti, ar vyksta ligos progresavimas, ar ne. Tačiau pasaulis nestovi vietoje ir jau ne vienus metus yra atliekami eksperimentiniai tyrimai, bandant melanomą nustatyti ne tik iš vaizdo, bet ir remiantis kitais parametrais. Kol kas eksperimentai neturi ilgos istorijos, todėl vertinti jų tikslumą būtų sudėtinga“, – sako Lazerinės dermatologijos centro onkodermatologas dr. V. Sidorovas.

Jis pastebi, kad prieš maždaug 10 metų atsirado prietaisai, leidžiantys neinvaziniu būdu pasižiūrėti į odos vidų, – tai optinė biopsija. Ji paprastai naudojama jautriose kūno vietose, pavyzdžiui, tiriant neaiškų odos darinį ant žmogaus nosies galiuko.

Anksčiau išpjaudavo, o tik tada tirdavo 

Plastinės chirurgijos specialistas D. Stundys pastebi, kad dabar prieš šalinant odos darinį dažniausiai visų pirma jis yra ištiriamas.

„Dar prieš maždaug 10 metų žmogus ateidavo su prašymu – pašalinkite man nepatinkantį odos darinį. Mes atlikdavome operaciją ir tik tuomet jį ištirdavome. Dabar yra patvirtintos gydymo rekomendacijos, todėl dažniausiai pirma darinys ištiriamas ir tik tada sprendžiama dėl jo gydymo ir šalinimo. Chirurgai su dermatologais labai glaudžiai bendradarbiauja ir šiandien pacientas gauna geriausiai jam tinkantį gydymo metodą. Skirtingo tipo navikai operuojami skirtingai – vieniems užtenka lazerio, tačiau yra tokių, kurių be skalpelio neišoperuosi“, – apie pasikeitusį požiūrį į gydymą pasakoja chirurgas.

Onkodermatologas V. Sidorovas sako, kad patyręs dermatologas, vien atlikęs vaizdinį tyrimą, geba 90 proc. tikslumu pamatyti esamą situaciją. Invaziniai tyrimo metodai dažniausiai pasitelkiami tuomet, kai gydytojui kyla įtarimų dėl vieno ar kito apgamo. Tokiais atvejais atliekamas citologinis arba histologinis tyrimas. Citologiniam tyrimui pakanka nugramdyto odos paviršiaus, o histologiniam – tenka išpjauti gabalėlį odos.

„Neaiškių darinių, kai neužtenka vien į juos pažiūrėti per specialią optiką, tikrai būna. Invazinį tyrimą paprastai atliekame tada, kai didelis navikas būna ant veido, nes jie šalinami chirurginiu būdu. Ir tam, kad chirurgas turėtų pagrindo jį operuoti ir žinotų, kokio gylio ir pločio pjūvis bus reikalingas, būtina atlikti išsamius tyrimus“, – pasakoja onkodermatologas.

Atvedė mamą, bet operavo sūnų

Lazerinės dermatologijos centre dirbantis chirurgas Aleksandras Mordas sako, kad sunkiausia dirbti su pacientais, kurie yra viskuo nusivylę ir nebetiki gydymo veiksmingumu.

„Būna, kad kreipiasi žmogus, kuris prieš tai gydėsi kažkur kitur, bet navikas vėl sugrįžo. Man asmeniškai sunkiausia nusivylusius žmones įtikinti, kad gydymas duos norimų rezultatų ir jis vėl gyvens visavertį gyvenimą. Dažniausiai taip ir būna, nes vėžys nebėra nuosprendis“, – apie darbo su onkologiniais ligoniais specifiką pasakoja A. Mordas.

Jis taip pat prisimena istoriją, kai sūnus atvedė pasitikrinti mamą, bet operuoti teko ne ją, o patį sūnų.

„Būna pačių keisčiausių situacijų, kai žmogus ateina parodyti apgamo ant skruosto, o mano akis užkliūna už apgamo ant kitos jo vietos, į kurią jis visiškai nekreipė dėmesio. Kartą sūnus atvedė pasitikrinti savo mamą, bet man įtarimų sukėlė jo paties apgamai. Patikrinome ir įtarimai pasitvirtino – reikėjo pašalinti naviką. Tad, kai jau ateinate pas dermatologą, rodykite viską, ką turite“, – pataria chirurgas.

Kiekvienoje operacijoje – daug kūrybos

Kasdien po 4–5 vėžinius odos darinius nuo veido pašalinantis chirurgas D. Stundys sako, kad dažniausi jo pacientai yra žmonės, perkopę 55 metų slenkstį.

„Dažniausiai, daugiausia bendrauju su šešiasdešimtmečiais ir vyresniais, kurie anuomet nieko nežinojo nei apie saulės kremus, nei apie tai, kaip svarbu saugotis nuo tiesioginių saulės spindulių. Su didžiausiais sodų ir paplūdimių mėgėjais, deja, dabar susitinkame operacinėse“, – pastebi plastinės chirurgijos specialistas.

Gydytojas juokauja, kad jau seniai jam niekas nebeduoda lengvų pacientų, o siunčia tokius, kur tenka pasukti galvą, kaip išpjovus kelių centimetrų naviką žaizdą sutvarkyti taip, kad paliktų kuo mažiau žymių.

„Operuodamas piktybinį odos darinį, pavyzdžiui, ant akies voko, turiu galvoti ne tik apie tai, kaip jį visą pašalinti, bet kad po operacijos užsimerktų akis ir veidas neatrodytų persikreipęs. Dažnai operuodamas vienos pusės akies voką, paprastai padarau ir kitos pusės korekciją, siekdamas išsaugoti taip svarbią veido simetriją. Kiekviena operacija reikalauja ne tik įgūdžių ir žinių, bet ir daug kūrybos. Veide išpjovus 2 cm naviką reikia gerai pasukti galvą, iš kur gauti odos, kad uždengtum susidariusį audinių defektą. Šiek tiek gelbsti tai, kad tokias operacijas paprastai tenka daryti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie su amžiumi keičiasi ir atsiranda šioks toks odos perteklius“, – subtilybes pasakoja D. Stundys.

Lazeris ar skalpelis?

Onkodermatologas dr. V. Sidorovas teigia, kad odos vėžio gydymas priklauso nuo daugelio dalykų – naviko tipo, vietos ir dydžio, taip pat nuo paciento amžiaus ir būklės – visuomet atsižvelgiama, ar jis turi gretutinių ligų.

„Jei gydytojas dirbtų vienas, jis darytų tai, ką moka geriausiai, o šiuo atveju mes dirbame komandoje, todėl pasiūlome tai, kas geriausia pacientui. Kai tenka šalinti didelius navikus ar navikus nuo veido, dažniausiai operacijos imasi chirurgas. Kai vėžinį odos darinį aptinkame pirmos stadijos, paprastai užtenka jį pašalinti lazeriu, tačiau šis gydymo metodas netinkamas, jei navikas būna jau per toli pažengęs. Tada tenka rinktis radikalesnį gydymo būdą“, – apibendrina Lazerinės dermatologijos centro onkodermatologas dr. V. Sidorovas.

D. Stundys, savo ruožtu, pastebi, kad žmonės dėl nepatinkančio odos darinio pas jį dažniausiai nebeateina iš gatvės, kaip būdavo anksčiau. Su pacientais jis paprastai susitinka tik jau po išsamių tyrimų, todėl būna lengviau nuspręsti, kuris gydymo būdas pats efektyviausias.

Šis straipsnis Gydytojų komanda atvira: odos vėžys dažniausiai diagnozuojamas 60-mečiams, kurie anuomet mėgo leisti laiką sode ar Palangos paplūdimyje pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Naudojamos ar netinkamai laikomos, automobilių padangos sensta. Jų ilgaamžiškumui įtakos turi ir nešvarumai, temperatūra, atliktų taisymo darbų skaičius. Kaip atpažinti žieminių padangų pažeidimo ar susidėvėjimo požymius?

Žiemą vairuotojui gresia daugybė pavojų. Vienas didžiausių – slydimo rizika važiuojant, pajudant ar stabdant. Daugelis šiuolaikinių automobilių turi ABS – stabdžių antiblokavimo sistemą. Vis daugiau ir daugiau automobilių įrengiamos ESP sistemos, saugančios nuo slydimo dėl nepakankamo ir per stipraus vairavimo, arba ASR sistemos, saugančios nuo varančiųjų ratų praslydimo.

Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos motointegrator.com atstovas Mindaugas Šerėjus teigia, kad net ir geriausių žieminių padangų komplektas eksploatacijos metu susidėvi. Susidėvėjimo greitį lemia vairavimo stilius (agresyvus vairavimas labai pagreitina padangų susidėvėjimą), techninė automobilio būklė ir padangų laikymo būdas. Taisymų skaičius padangų autoservisuose taip pat turi įtakos jų tarnavimo laikui.

Kiekvienas vairuotojas turėtų mokėti atskirti, ar žieminės padangos vis dar yra tinkamos montuoti ir naudoti kitą sezoną. Nuo padangų būklės priklauso jo ir kitų eismo dalyvių saugumas.

Kodėl žieminių padangų būklė – tokia svarbi saugumui?

Kiekvieną padangą sudaro dvi esminės dalys: karkasas ir protektorius. Svarbiausios protektoriaus funkcijos – užtikrinti ratų sukibimą, greitą variklio jėgos perdavimą ir pakankamai trumpą stabdymo kelią.

„Protektorius gaminamas iš dviejų tipų gumos – natūralios ir sintetinės, taip pat daugybės priedų, kurie yra kiekvieno padangų gamintojo paslaptis. Protektorius turi specialų raštą. Jame galima išskirti iškyšas, dar vadinamas blokeliais, briaunas, einančias per visą padangos perimetrą, išilginius ir skersinius griovelius bei plyšines įpjovas – kiekviename protektoriaus blokelyje esančius miniatiūrinius plyšelius“, – sako M. Šerėjus.

Kiekvienas protektoriaus elementas atlieka tam tikrą funkciją. Pavyzdžiui, plyšinės įpjovos, nors ir labai mažos, yra atsakingos už sukibimą ir stabdymo kelią, o grioveliai – už vandens pašalinimą iš po ratų.

Pasak M. Šerėjaus, naujų padangų protektorius yra maždaug 9 mm gylio. Važinėjant protektorius pamažu nyksta. Kuo jis žemesnis, tuo ilgesnis automobilio stabdymo kelias, nes plyšinės įpjovos nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos. Mažo gylio protektoriaus mažesnė ir griovelių talpa, dėl to sumažėja vandens ir tirpstančio sniego masės pašalinimas, o tai gresia slydimu. Ir ne tik šaltomis dienomis, bet ir po lietaus.

Padangos su įtrūkiais, šoniniais pažeidimais, taip pat daug kartų taisytos gali sprogti (plyšti) važiavimo metu. Tai beveik visada sukelia avariją. Panašius pavojus kelia ir senesnės nei 10 metų padangos.

Kaip atpažinti, kad žieminės padangos nebetinkamos naudoti?

Padangų gamintojai žiemines padangas rekomenduoja keisti tada, kai protektoriaus gylis yra mažesnis nei 4 mm. Protektoriaus gylį vairuotojas gali išmatuoti pats – tai nesudėtinga, o pigiausi matuokliai kainuoja vos kelis eurus.

„Žiemines padangas reikia keisti ir tada, jei padanga buvo taisyta daugiau nei tris kartus. Lengvųjų automobilių padangas galima taisyti iki trijų kartų. Jei prakiūra ketvirtą kartą, reikia pirkti naujas. Svarbus ir pažeidimų išsidėstymas. Antrą kartą prakiurusią padangą galima taisyti tik tada, kai visi pažeidimai yra gana toli vienas nuo kito“, – paaiškina M. Šerėjus.

Jei padangą padalysime į tris lygias dalis (apibrėžtas kampais, kurių spindulys 120°), kiekvienas pažeidimas turi būti atskiroje dalyje. Jei antras ar trečias pažeidimas atsirado netoli anksčiau taisytos vietos, padangą reikia keisti.

„Keisti reikia ir senesnes nei 10 metų padangas. Jos gali atrodyti dar gražiai ir turėti gilų protektorių, bet sena guma kelia padangos konstrukcijos pažeidimo riziką. Padangos amžius rašomas ant šono, keturženklio kodo forma. Pirmieji du skaitmenys – metų savaitė, o du paskutiniai – metai. Pavyzdžiui, kodas 3511 reiškia, kad padanga buvo pagaminta 2011 metų 35 savaitę“, – teigia M. Šerėjus.

Taip pat stebėkite ar padanga dėvisi tolygiai. Netolygiai nusidėvėjusios padangos protektorius yra susiaurėjęs (labiau nusidėvėjęs iš vienos pusės), dantytas (atrodo kaip pjūklas) arba labiau nusidėvėjęs padangos centre. Tai pastebėjus, reikia ne tik įsigyti naujas padangas, bet ir ieškoti tokio netolygaus nusidėvėjimo priežasties bei ją pašalinti. Tai gali būti, pavyzdžiui, netinkama pakabos geometrija.

Ar galima numatyti padangų nusidėvėjimą?

Padangų nusidėvėjimą galima numatyti. Naujos padangos įprastai tarnauja iki 5 metų. Jau minėjome, kad senesnės nei 10 metų, skaičiuojant nuo pagaminimo datos, padangos neturėtų būti montuojamos.

„Jei vairuotojas per metus įveikia daugmaž tiek pat kilometrų (pvz., 15 000–20 000 km), jis gali išmatuoti protektoriaus gylį po kiekvieno žiemos sezono. Tada galima apskaičiuoti, kiek vidutiniškai padangų protektoriaus gylis sumažėja kiekvieną sezoną (pvz., 1,0–1,2 mm). Taip bus aišku, kada protektorius pasieks ribinę vertę“, – pabrėžia M. Šerėjus.

Šis straipsnis Kokie požymiai rodo žieminių padangų nusidėvėjimą? pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Penktadienio vakarą visa Marijampolė alsavo futbolu – Suvalkijos sostinėje po beveik 11 metų pertraukos oficialias rungtynes sužaidė Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė.

Rungtynes planuota žaisti Kauno Dariaus ir Girėno stadione, tačiau po praėjusį mėnesį vykusių Edo Sheerano ir Jessicos Shy koncertų, nukentėjo futbolo veja, kurios laiku nepavyko atgaivinti, todėl buvo priimtas sprendimas rungtynes perkelti į Marijampolę.

Apie dvikovos perkėlimą į Marijampolę oficialiai paskelbta buvo tik ketvirtadienį, todėl LFF priėmė finansiškai skausmingą, tačiau geranorišką sprendimą – žiūrovai į rungtynes Marijampolėje galėjo patekti nemokamai, išsiėmę nemokamą pakvietimą, kurių neliko vos per porą valandų.

Futbolo dvasia jautėsi ir šalia stadiono – visa Kauno gatvė buvo pilna automobilių, o sirgalių eilės patekti į stadioną nusidriekė porą šimtų metrų.

Tiesa, 6523 žiūrovus talpinanti Marijampolės futbolo arena, vakar nebuvo pilna – rungtynes remiantis oficialiu protokolu stebėjo 4905 žiūrovai, tad nemaža dalis nemokamų bilietų buvo neišnaudota.

Favoritų statusą turėjusi Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė rungtynes pradėjo aukštu tempu, bei surengė net kelias pavojingas atakas, pakeliant sirgalius iš savo vietų.

Visgi, progų paversti įvarčiais nepavyko, kol galiausiai lietuvių nelaimei išsipildė posakis „neįmuši tu – įmuša tau“ – 34-ą ketvirtą rungtynių minutę po nedovanotinos šeimininkų klaidos, svečius į priekį išvedė Ioannis Pittas.

Pirmajame kėlinyje lietuviai turėjo akivaizdžią kamuolio kontrolės persvarą (62 proc. prieš 38 proc.), atliko net šešis smūgius, tačiau kamuolys varžovų vartų tinkle neatsidūrė.

Po pertraukos, Kipro futbolininkai perėjo į gynybinio stiliaus futbolą – lietuviams pralaužti varžovus planus sekėsi vis sunkiau.

Viltis sužibo 59 -ą rungtynių minutę, kai įsiveržęs į baudos aikštelę pargriautas buvo Artūras Dolžnikovas. Visgi, nei teisėjas, nei VAR pražangos neįžvelgė.

Per likusį pusvalandį, šeimininkai nesugebėjo sukurti nieko pavojingo ir tik baigiantis rungtynėms surengztas pavojingas išpuolis – deja, pradžiuginti sirgalių nepavyko. Kipras iškovojo pergalę, rezultatu 0-1.

Tradiciškai padėkojusi gerbėjams, Lietuvos futbolo rinktinė atsisveikino su Marijampole, tačiau liūdėti nėra kada – jau pirmadienį mūsų šalies atstovai išvykoje kausis su Rumunijos rinktine, kuri šiemet žaidė UEFA  Europos futbolo čempionate.

Rungtynių protokolas

LIETUVOS FUTBOLO RINKTINĖS RUNGTYNĖS MARIJAMPOLĖJE:

• 2008 08 20 | LIETUVA – MOLDOVA | DRAUGIŠKOS RUNGTYNĖS | 3-0 | 2000 ŽIŪROVŲ;
• 2008 09 10 | LIETUVA – AUSTRIJA | PČ ATRANKA | 2-0 | 4500 ŽIŪROVŲ;
• 2009 06 06 | LIETUVA – RUMUNIJA | PČ ATRANKA | 0-1 | 5850 ŽIŪROVŲ;
• 2009 10 14 | LIETUVA – SERBIJA | PČ ATRANKA | 2-1 | 2000 ŽIŪROVŲ;
• 2013 09 10 | LIETUVA – LICHTENŠTEINAS | PČ ATRANKA | 2-0 | 1955 ŽIŪROVAI;
• 2024 09 06 | LIETUVA – KIPRAS | TAUTŲ LYGA | 0:1 | 4905 ŽIŪROVAI.

Šis straipsnis Sugrįžimas į Marijampolę apkarto: Lietuvos futbolininkai nusileido Kiprui pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Itin įdomioje knygoje „Lietuviškų švenčių rate“ autorius, etnologas Libertas Klimka rašo, kad rugsėjis, tai „Mėnuo, senovėje bene daugiausia iš visų turėjęs pavadinimų: rudugys, paukštlėkis, šilinis. Rugsėjo viduryje šalnos nudažo saulės spalvomis liepas, beržus ir klevus. Šį mėnesį dorojamas vasaros derlius.“

„Pušynuose – tarsi prabėgusios vasaros paskutinis šypsnys, smulkiais violetiniais žiedeliais žydi viržynų plotai. Bitės iš jų prineša tamsaus, savotiško skonio medaus. Tai jau paskutinis medunešis, paskutinė galimybė papildyti avilio atsargas žiemai.

Didelis, dažnai atliekamas su talka rugsėjo mėnesio darbas – bulviakasis. Jo pabaigos metas – apie Mykolines, rugsėjo 29-ąją. Šakniavaisius į rūsį geriausia supilti per mėnulio pilnatį. Pirmas maišas išpilamas pietų pusėje, tada per žiemą bulvės neiššąla. Tačiau kaupuose žiurkės bulvių neužpuola, jeigu jos sudėtos mėnuliui dylant. Kol kasamos bulvės, draudžiama jas kepti – daugiau neaugs. Kur talka, ten juokai, šmaikštavimai: „Kaip šiemet bulvės? – Penkias apžiojęs, pašvilpti gali! Kam biedni žmonės skūrą lupa? – Bulvėms.

Atokvėpis po darbų – Alutinis, alaus ragautuvės. Vėliau ši senovės šventė buvo sutapatinta su šv. Mato diena, rugsėjo 21-ąją. Sakydavo, kad nuo Mataušo vanduo ataušo, mat nuo šios dienos nebegalima maudytis ežere ar upėje ir net vėžius gaudyti.

Daug ženklų gamtoje rodo, koks bus ruduo ir žiema. Jei daug uogų ant šermukšnių ar daug riešutų, tai ruduo bus šlapias. Jeigu laukinės bitės pasidariusios gūžtas žemėje, urvuose, ne ant žolės, – ruduo bus sausas ir šaltas. Jeigu baigus kasti bulves dar pulkuojasi varnėnai – iki žiemos toli.

Rugsėjo 8-oji pagal bažnytinį kalendorių yra Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Žemaitijoje ji vadinama Šiline, nes toli garsėja Šiluvos atlaidai prie stebuklingojo Apsireiškimo akmens.

Pasirenkant sėjos metą ūkininkai atsižvelgdavo į gamtoje vykstančius reiškinius. Tai metas, kai gervės pulkais į pietus patraukia, pranešdamos apie savo didžiąją kelionę sidabro trimitų balsais.

Žiemkenčių sėjai ūkininkai ruošdavosi itin kruopščiai. Nuo sėjos priklauso, ar bus kitąmet duonos. Sėjėjas išeidamas į lauką, vilkdavosi švarius lininius marškinius. Prieš išeidamas į darbą, sėjėjas trumpam prisėsdavo ant zaslano, persižegnodavo. Kuo anksčiau pradės, tuo geriau – kaimynas „neužsės“. Antraip derlumas perbėgtų į kaimyno barus. Nekepdavo tądien duonos, nekirpdavo avių. Darbą užbaigdavo iki saulės laidos, nes manyta, kad mėnuliui apšvietus sėklą javai bus dirsėti.

Sėjos rytą visa šeimyna būtinai kartu sėsdavo pusryčių – tada vilkas bandos neišgrobstys. Dairydavosi, ar nepamatys apie namus šmėžuojančios voverės. Tai būtų negeras ženklas – ateis bado metai.

Taigi vienas svarbiausių kaimo darbų susietas su Švč. Mergelės Marijos švente. Kaip atsitiko, kad Marijos kultas taip gražiai pritapo Lietuvoje? Juk pikčiausi mūsų tautos priešai viduramžiais – Kryžiuočių ordinas – turėjo Švč. Marijos vardą. Nuožmūs riteriai dėkodavo jai šventomis giesmėmis už pergales prieš pagonis lietuvius. O per virš pusantro šimtmečio trukusį karą su Ordinu lietuviai neteko gal milijono savo gentainių.

Šio istorinio paradokso sprendimas turbūt glūdi tame, kad Švč. Marijos kultas po Lietuvos krikšto pakeitė žemdirbių bendruomenėje nuo seno plėtotą žemės deivės garbinimą. Žemės motina, derlumo skatintoja pas mus buvusi Žemyna. Latviuose ji vadinta Mara.

Dabar lietuviai maldomis kreipiasi į Švč. Mergelę Mariją prašydami palaiminti jų rankų darbus ir apginti nuo skriaudos.“

Libertas Klimka „Lietuviškų švenčių rate“, 2009 m.

Šis straipsnis Rugsėjo mėnesio aidai protėvių papročiuose ir darbuose pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Sparčiai kintančioje ir nežinomybės kupinoje kasdienybėje – stresas nėra vienintelis palydovas. Tyrimai rodo, kad vienišų žmonių skaičius taip pat auga – Lietuvoje net 13 proc. gyventojų bene kasdien jaučiasi vieniši, o didžioji jų dauguma – senoliai.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pasakoja, kaip stipriai vienišumas gali paveikti bendrą sveikatą, o nemokamus draugystės pokalbius senjorams siūlančios „Sidabrinės linijos“ savanoriai dalijasi jautriomis istorijomis.

Vienišumas – opi problema

Vaistininkė V. Bečelytė sako, kad vienišumas gali būti dvejopas – socialinis ir emocinis, tačiau abu jie nemenkai prisideda prie prastėjančios psichikos sveikatos, žalingų įpročių išsivystymo, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų, demencijos rizikos padidėjimo. Deja, statistika nedžiugina – Lietuvoje net vienas iš penkių senjorų neturėtų kieno paprašyti pagalbos, jei ištiktų bėda.

„Vyresnio amžiaus žmonės natūraliai susiduria su artimųjų netektimis, įvairiais sveikatos sutrikimais,  ne visada lengvai prisitaiko prie kintančio pasaulio, naujovių. Dažnas retai susitinka su šeimos nariais, neturi augintinių, sunkiai išgyvena pasikeitusį gyvenimo ritmą, amžėjimo sukeliamus pokyčius ir ribotumą. Vaistinėje apsilankantys senoliai kartais prisipažįsta, kad tai būna vienintelė proga išeiti iš namų, kai kurie neslepia ir to, kad neturi su kuo pabendrauti“, – sako V. Bečelytė.

Anot jos, vienišumas – skausminga patirtis, atsirandanti dėl bendravimo ir įvairių veiklų stokos, emocinių ryšių trūkumo, gyvenimo vienatvėje. Jei žmogus ilgą laiką jaučiasi vienišas, jo kasdienybę taip pat gali lydėti nerimas, kitos neigiamos emocijos, sutrikti miegas, širdies ritmas, pakisti mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas. Visa tai gali lemti ne tik suprastėjusią imuninės sistemos veiklą ar lėtinių ligų paūmėjimą, bet ir nemenkai padidinti depresijos riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva patenka į didžiausius depresijos rodiklius siekiančių Europos šalių dešimtuką. Depresija serga 5,6 proc. lietuvių, tarp kurių beveik 30 proc. 50–64 metų amžiaus ir daugiau nei 20 proc. – vyresnių nei 65 metų amžiaus.

Draugystės suteikiama jėga

Draugystės pokalbius siūlanti „Sidabrinė linija“ jau aštuonerius metus kviečia vienišus ar bendravimo stokojančius senjorus palaikyti draugišką ryšį su bendraminčiais – tereikia paskambinti nemokamu numeriu 8 800 800 20 ir užsiregistruoti. Kiekvieną mėnesį reguliariai bendrauja bent 50–660 pašnekovų porų, kurios vien per liepos mėnesį kalbėjosi daugiau nei 3000 kartų. Savanoriai pasakoja, kad iš senolių tenka išgirsti įvairiausių istorijų: vienos – skaudžios, pažymėtos atšalusiais šeimos santykiais ar netektimis, kitos – apkartintos ligų, silpnos sveikatos ar, atvirkščiai, – žibančios optimizmu ir noru vėl džiaugtis gyvenimu.

„Mano pašnekovo dienos yra ilgos ir vienišos, jo paties žodžiais: „aš vienas, kaip vilkas, nors kauk“. Jis sako, jog niekada netikėjo, kad senatvėje bus taip baisu likti vienam ir neturėti pakankamai sveikatos. Buvo vienturtis, su žmona taip pat vaikų nesusilaukė. Dabar ji mirusi, o artimų giminių vyras nebeturi. Jam vienintelė paguoda – „Sidabrinės linijos“ suteikiami pokalbiai. Kartu prašnekame po pusantros valandos ir dar pritrūkstame laiko. Kaip pastebėjau, jis net tapo žvalesnis, laukia mūsų pokalbių nuo pat ryto. Mes dabar – kaip giminės. Atrodo, kiek mažai tereikia, kad svetimas žmogus taptų savu, jį pamiltum ir jis tau rūpėtų“, – pasakoja savanorė Birutė Grybauskienė.

Savanorei antrina ir organizacijos bendraįkūrėja Kristina Čiuželienė, sakydama, kad daugiau nei 40 proc. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų neturi artimų žmonių, su kuriais galėtų nuoširdžiai pakalbėti, išsipasakoti savo rūpesčius ir neraminančias mintis. Be to, daugiau nei pusė pašnekovų yra linkę į depresyvią nuotaiką ir jos lydimą prastą fizinę sveikatą.

„Senyvi žmonės dažnai klysta save nuvertindami, jausdamiesi nereikalingais, neįdomiais ar atstumtais. „Sidabrinėje linijoje“ mes bandome parodyti priešingai, – vertiname senjorų sukauptą gyvenimišką patirtį, žinias, suprantame norą būti išgirstiems ir matomiems. Vienišumas žmogui gali būti tarsi sunki liga, kurią įveikti nėra lengva. Tačiau daugybė atvejų parodė, jog paprastas ir nuoširdus pokalbis bei sukuriamas tarpusavio ryšys gali nemenkai praskaidrinti kasdienybę net tiems, kurie buvo susitaikę su savo vienišumu“, – kalba K. Čiuželienė.

Svarbiausia – išdrįsti

Su „Sidabrine linija“ bendradarbiaujančios ir finansinę paramą jai teikiančio vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė ragina senolius atkreipti dėmesį į savo pasikeitusias emocijas ir jaučiamus fizinius signalus.

Jei keletą savaičių tęsiasi niūrios, neramios ar liūdnos mintys, juntami tuštumos, vienišumo, bevertiškumo jausmai, kankina miego problemos, prastas apetitas, be aiškios priežasties atsiradę galvos ar kūno skausmai, nebepavyksta susikaupti, nebedžiugina anksčiau patikusios veiklos – verta apie tai pasikalbėti su artimais žmonėmis, gydytojais ar vaistininkais, kurie gali padėti surasti reikiamą pagalbą.

„Negatyviomis emocijomis gyvenantiems žmonėms labai svarbu žinoti, kad pagalba yra, tereikia prabilti apie jos poreikį. Egzistuoja tiek daug specialių pokalbių linijų, bendraminčių susibūrimų, kiekvienoje poliklinikoje ar klinikoje dirba bent keletas psichiatrų ar psichoterapeutų. Sunkiausia yra suprasti, kad mums kažkas nėra emociškai gerai ir apie tai kalbėti, nelaikyti šios temos tabu – taip nepadėsime ne tik sau, bet ir daugybei aplinkinių, kurie tyliai kenčia“, – priduria V. Bečelytė.

Šis straipsnis Senjorams vienišumas gali būti labai skaudus: kaip atpažinti ir padėti? pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Kiekviena šalis turi daugybę vairuotojams skirtų kelių eismo taisyklių, kurios, pirmiausia, turėtų užtikrinti saugumą keliuose bei pagarbą aplinkiniams. Visgi pasaulyje gausu kontroversiškų įstatymų, kurie stebina tiek vietinius vairuotojus, tiek ir svečius iš užsienio.

Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ ekspertai dalinasi pačiais įdomiausiais vairavimo įstatymais, kuriuos reikėtų žinoti keliaujant į kitas šalis.

Per balas – iš lėto

Tikriausiai ne vienam praeiviui teko patekti į nemalonią situaciją, kai per lietų dideliu greičiu skriejantis automobilis juos aptaško. Jungtinėje Karalystėje tokie neatsakingi vairuotojai gali sulaukti administracinės baudos.

Priklausomai nuo aplinkybių, jiems gali grėsti bauda nuo 100 iki 5000 svarų sterlingų, o už piktybinių situacijų sukėlimą gali būti skiriami ir baudos taškai. Panašus įstatymas galioja ir Japonijoje.

Nulinė tolerancija triukšmui

Šveicarai itin gerbia nakties ramybę ir turi daugybę triukšmą ribojančių įstatymų. Pavyzdžiui, nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto Šveicarijoje draudžiama stipriai trenkti automobilio dureles, variklio gaubtą ar bagažinės dangtį.

Gyvenamuosiuose rajonuose vairuotojams taip pat draudžiama stipriai akseleruoti ir taip trikdyti miestiečių ramybę. Sustojus prie šviesoforo, privaloma išjungti variklį.

Keisčiausi eismo įstatymai – JAV

Daugiausiai keistų automobiliams skirtų įstatymų galioja JAV. Jongstouno mieste, Ohajaus valstijoje baudžiama už tai, jog baigėsi degalai. Miesto valdžia taip siekia paskatinti vairuotojus pasirūpinti reikiamu degalų kiekiu bake, kad užgesę automobiliai neblokuotų kelių, sankryžų bei nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Toks įstatymas taikomas ir Vokietijoje.

Naujajame Džersyje itin griežtai kontroliuojama vardinių numerių išdavimo tvarka. Jei vairuotojas buvo pagautas apsvaigęs ar baustas už neatsakingą vairavimą, jam 10 metų atimama galimybė užsisakyti vardinius numerius.

Delavero valstijoje esančioje Fenviko saloje draudžiama savo transporto priemonėje miegoti, persirenginėti ar virti valgį.

Vairuojant – jokių pašalinių veiksmų

Pašaliniai veiksmai vairuojant gali trukdyti tinkamai valdyti automobilį, todėl kai kurios šalys bando apsaugoti vairuotojus nuo jų pačių. Štai Kipre draudžiama valgyti ir gerti vairuojant automobilį.

Draudžiama iškišti galūnes

Tolimojoje Australijoje vairuotojams draudžiama vairuoti iškišus per langą ranką ar kokią kitą kūno dalį. Šiuo įstatymu siekiama užkirsti kelią įvairioms nelaimėms, kuomet automobilis prasilenkia su kitomis transporto priemonėmis.

Vienintelė išimtis taikoma, kai neveikia automobilio posūkių signalai ir vairuotojas nori pranešti kitiems eismo dalyviams apie planuojamą manevrą.

Vaizdo registratoriai toleruojami ne visur

Šveicarijoje draudžiama vaizdo registratoriumi filmuoti eismą visą laiką, įjungti jį galima tik norint užfiksuoti svarbius kelyje vykstančius įvykius. Filmuojami žmonės taip pat turi būti informuoti, kad jų veiksmai bus fiksuojami. Kaip tai įgyvendinama praktikoje, turbūt sunku atsakyti ir patiems šveicarams.

„Nors vienos šalys leidžia vairuotojams naudoti vaizdo registratorius, siekiant įrodyti eismo įvykio aplinkybes, kitose – vaizdo registratorių naudojamas smarkiai kontroliuojamas arba išvis draudžiamas. Tiems, kurie keliauja su automobiliuose įrengtais vaizdo registratoriais, reikėtų pasidomėti tų šalių įstatymais. Dažnai reikalaujama, kad vaizdo registratoriaus objektyvas būtų uždengtas dangteliu“, – sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Bene griežčiausiai šiuo klausimu nusiteikusi Portugalijos teisėsauga – fiksuoti kitus eismo dalyvius draudžiama, o pačios kameros net negalima turėti automobilyje. Naudoti vaizdo registratorius taip pat draudžiama Liuksemburge, tačiau juos bent jau galima turėti automobilyje.

Vokietijoje ir Belgijoje vaizdo registratoriai leidžiami, tačiau įstatymai itin aiškiai apibrėžia vaizdo medžiagos naudojimą, siekiant apsaugoti filmuojamų asmenų privatumą.

Pokalbiams automobilyje ne vieta

Vieša paslaptis, kad reikšminga dalis eismo įvykių kelyje įvyksta dėl elementaraus žioplumo arba dėmesio stokos. Siekiant sumažinti avarijų skaičių šalyje, 2015 m. Prancūzijoje įvestas įstatymas draudžiantis vairuojant naudotis ausinėmis.

Įstatymo autorių manymu, telefonu kalbantis vairuotojas net ir naudodamas laisvų rankų įrangą, negali sutelkti viso dėmesio į vairavimą bei rizikuoja sukelti avariją. Toks pat draudimas taikomas ir kitų transporto priemonių vairuotojams, įskaitant ir dviratininkus.

Naudotis keliais galima tik tam tikromis dienomis

Siekiant kovoti su didžiuliais automobilių srautais, Filipinų sostinėje Maniloje kontroliuojama, kuriomis savaitėmis dienomis galima važinėti tam tikrais keliais. Priklausomai nuo to, ar automobilių valstybiniai numeriai baigiasi lyginiu skaičiumi, ar nelyginiu, jiems draudžiama važiuoti bendro naudojimo keliais pirmadieniais nuo 7 val. iki 19 val. Tiesa, kai kurie vairuotojai apeina šį įstatymą naudodami du automobilius ir kelionei rinkdamiesi tą, kuriuo konkrečią dieną leidžiama važiuoti.

Azijos šalyse esama ir daugiau bandymų riboti automobilių judėjimą. Pavyzdžiui, Džakartoje, Indonezijoje, kai kuriose gatvėse ir keliuose leidžiama važiuoti automobiliu tik jei viduje keliauja bent trys asmenys. Tokiu būdu norima neapkrauti gatvių tuščiomis transporto priemonėmis.

Įpareigoja rūpintis automobilio švara

Keliaudami Rumunijoje vairuotojai turėtų reguliariai pasirūpinti automobilio švara. Jei policijos pareigūnai pamatys, jog transporto priemonės langai nešvarūs ir gali trukdyti matomumui, vairuotojui bus skirta bauda.

Įstatymas neapibrėžia, kokio nešvarumo langai užtraukia administracinę baudą ir kiekvieną atvejį eismo priežiūros pareigūnai vertina individualiai.

Saugos diržas reikalingas ne visada

Estijoje žiemą įrengiami specialūs ledo keliai, kuriais tam tikrose vietose leidžiama kirsti vandens telkinius bei greičiau pasiekti savo kelionės tikslą. Įstatymai griežtai reguliuoja keliavimą ledu ir reglamentuoja, koks yra saugiausias būdas važiuoti šia danga. Draudžiama lenkti kitas transporto priemones, o keisčiausia tai, jog visos kelionės metu draudžiama segėti saugos diržą.

Naudotis ledo keliais galima tik šviesiu paros metu, o matomumas turi būti ne mažesnis nei 300 metrų. Ūkanotą dieną, kai matomumas siekia keliasdešimt metrų ar mažiau, važiuoti ledo keliais draudžiama.

„Nors reikalavimas nesegėti saugos diržo važiuojant ledu gali skambėti keistai, tačiau įvykus nelaimei ir automobiliui įlūžus, neprisisegęs vairuotojas turi didesnę tikimybę išsigelbėti“, – sako M. Buzelis.

Šis straipsnis 10 keisčiausių kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Nauji mokslo metai prasidėjo, o kartu su jais – naujos popamokinės veiklos. Marijampolės moksleivių kūrybos centras (MMKC) sukvietė visus norinčius į atvirų durų dieną, kurioje vaikai galėjo išbandyti įvairius būrelius.

Šiais metais centras siūlo net 30 skirtingų neformaliojo švietimo programų, tarp kurių ir 7 visiškai nauji būreliai: „Mažieji prezidentai“, „Jaunieji gidai“, „Pats sau šefas“, „Tenisas“, „InfoKampas“, „Anglų kalba“ ir „Iš senelės skrynios“.

Atvirų durų renginyje susirinkę vaikai turėjo galimybę išbandyti fotografavimą, grojimą kanklėmis bei gitara, maisto ruošimą, etnografinius užsiėmimus, LEGO robotiką ir daug kitų veiklų.

Šis renginys suteikė moksleiviams puikią progą pamatyti, kuo užsiimama įvairiuose būreliuose, išbandyti skirtingas veiklas ir išsirinkti labiausiai patinkančius būrelius.

Šis straipsnis Marijampolės moksleivių kūrybos centras kvietė į atvirų durų dieną pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.

Finansų ekspertai sako, kad žmonės dažnai nesusimąsto, kaip ilgai reikės gyventi gaunant pensiją, ir laiku nesiima priemonių, kurios senatvėje dešimtmetį, du, o kartais ir tris užtikrintų orų gyvenimą.

„Sodra“ prognozuoja, kad netrukus daugiau nei 50 proc. žmonių Lietuvoje pensijoje gyvens dar vidutiniškai 20 metų.

Šiuo metu Lietuvoje vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekia 70 metų, moterų – 79 metus, tad pernelyg nesigilinant gali atrodyti, kad prognozuojama gyvenimo trukmė pensijoje neatitinka realybės. Vis dėlto statistika rodo, kad pensijos sulaukę vyrai šalyje vidutiniškai gyvena dar 15 metų, moterys – 20 metų., o senatvės pensiją Lietuvoje gauna per 600 tūkst. žmonių.

2024-aisiais senatvės pensijos amžius moterims yra 64 metai ir 4 mėn., vyrams – 64 metai ir 8 mėn.

„Daugelis užmeta akį į vidutinės gyvenimo trukmės statistiką ir numoja ranka – juk pagal ją vyrai pensijoje praleidžia vos šešerius metus. Taip kilo ir paplitę mitai bei posakiai – „pensijos vis tiek nesulauksiu“ arba „sukauptų pinigų vis tiek nespėsiu panaudoti“. Tačiau nereikia lygiuotis į vidutinę gyvenimo trukmę – skaičiai rodo, kad į pensiją išėję žmonės dar ilgai gyvena visavertį gyvenimą, o gyvenimo trukmė gerėjant gyvenimo sąlygoms nuolat auga, tad tikėtina, kad po 20-30 metų pensijoje praleisime dar gerokai daugiau metų“, – sako Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalios Kolmatsui.

D. Kolmatsui sako, kad atsižvelgiant į numatomą gyvenimo „iš pensijos“ laiką, vertėtų jos kaupimu rūpintis atsakingiau – nepasikliauti vien gebėjimu taupyti ir sprendimų neatidėlioti, mat nieko nesiimant pajamos senatvėje sumažės du ar net tris kartus.

Du dešimtmečius – su mažesnėmis pajamomis

Jei gausite tik „Sodros“ pensiją, ji jums užtikrins tik apie 30-40 proc. dabartinių pajamų, primena D. Kolmatsui. Tai reiškia, kad labai didelę gyvenimo dalį gali tekti nugyventi gana skurdžiai.

„Jei nekaupiate papildomai, neinvestuojate, netaupote, turite būti realistai ir suprasti, kad pajamos išėjus į pensiją sumažės. Įsivaizduokite, jei jums pajamas perpus susimažinti reiktų šiandien – kiek laiko su jomis galėtumėte išgyventi net ir turėdami šiek tiek santaupų? O jei gautumėte tik trečdalį dabartinių pajamų, kaip nutiks senatvėje, jei planuojate gyventi tik iš valstybės pensijos? Be abejo, visuomet išlieka galimybė ir toliau dirbti. Tačiau klausimas, ar to išėję į pensiją tikrai norėsite, ir kiek laiko sveikata leis tai daryti”, – retoriškai klausia D. Kolmatsui.

Šiaulių banko užsakymu atliktas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas, kuri atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, parodė, kad beveik pusė lietuvių senatvėje kokybiškai gyventi mano galėsiantys gaudami ne mažiau nei 75 proc. dabartinių pajamų, o kone trečdalis įsitikinę, kad kokybišką gyvenimą jiems užtikrintų tik dabartinio atlyginimo dydžio pensija.

Tuo tarpu finansų ekspertai skaičiuoja, kad lūkesčiai gali neatitikti realybės – maždaug 50 proc. dabartinių pajamų užsitikrinti gali anksti pradėję kaupti II pensijų pakopoje. Vienas iš būdų užsitikrinti dabartinėms pajamoms artimą pensiją – kaupimas ir III pensijų kaupimo pakopoje. Toks kaupimas senatvėje gali leisti užsitikrinti 70-80 proc. dabartinių pajamų.

D. Kolmatsui priduria, kad Lietuvoje, deja, vis dar gajus požiūris, kad išėjus į pensiją lėšų reikia tik maistui, vaistams ir komunaliniams mokesčiams, tad galima išsiverst ir su kur kas kuklesnėmis pinigų sumomis.

„Tokio požiūrio laikyti galima ir būnant trisdešimties ar keturiasdešimties, tačiau ar tokio gyvenimo norime? Dalyvavimas visuomenės gyvenime, noras keliauti, pramogauti, nesibaigia sulig išėjimu į pensiją. Pastaruoju metu net pastebiu atvirkščią tendenciją – į pensiją išėję žmonės pagaliau nori atsipalaiduoti ir leisti sau daugiau nei leido iki tol. Vakaruose dalį santaupų pensijoje įprasta panaudoti kelionėms, įspūdžiams, kuriems laiko nebuvo dirbant“, – dėsto finansų ekspertė.

Santaupas reikia protingai paskirstyti

Reguliariai kas mėnesį mokama tam tikro vienodo dydžio pensija garantuoja finansinį stabilumą. Vis dėlto iššūkių išėjus į pensiją gali kilti tvarkantis su sukauptomis santaupomis, išsiimtais indėliais ir pan.

Banko tyrimas atskleidė, kad didelė dalis šalies gyventojų išėję į pensiją tikisi gyventi būtent iš santaupų.

Vis dėlto tyrimas parodė, kad retas lietuvis netekęs pajamų išgyventų ilgiau nei metus – trečdalis žmonių pensijai šiuo metu yra sukaupę vos 0,2-1 metinio atlyginimo dydžio sumą. Tuo tarpu norint kas mėnesį bent dešimt metų iš santaupų sau persivesti po 500 eurų reiktų būti sutaupius nemenką pinigų sumą – 60 tūkst. eurų. – ir nepamiršti, kad šie pinigai kasmet nuvertėja.

Finansų ekspertė pataria iš anksto apgalvoti, kaip santaupos bus leidžiamos. Vienas iš variantų, pasak jos, yra santaupas išskaidyti, pavyzdžiui, dešimties metų laikotarpiui ir tam tikra suma pasididinti mėnesinę pensiją. Tokia taktika tiktų tiems, kurie mėgsta griežtai laikytis finansinės drausmės.

„Vienu metu gautą nemažą pinigų sumą labai lengva per metus ar kelis „ištaškyti“. Bet įsivaizduokite, kad pensijoje gyvensite 15-20 metų ir tikrai nenorėsite gyvenimu džiaugtis tik kelis pirmuosius metus. Dėl to pinigus reiktų išleisti arba labai prasmigai, arba išskirstyti ilgam periodui“, – pataria finansų ekspertė.

D. Kolmatsui taip pat primena nepamiršti pagalvoti apie išlaidas sveikatai. Jei neturite papildomų draudimų, tikėtina, kad senatvėje lėšų sveikatos palaikymui išleisti reikės kur kas daugiau.

Tiesa, finansų ekspertė taip pat pabrėžia, kad sulig pensiniu amžiumi nebūtina atsisakyti ir investavimo, juolab kad jis gali generuoti stabilias pajamas.

Sukaupti pinigai niekur nedings

D. Kolmatsui neigia ir dar vieną mitą, esą visą gyvenimą II ir III pensijų pakopose kaupti pinigai po mirties jų nė nespėjus panaudoti atiteks valstybei arba pensijų fondų valdytojams.

„Įstatymais labai aiškiai apibrėžiama, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos, tad jos galiausiai atiteks jūsų artimiesiems ir jie galės spręsti, ką su jomis daryti“, – sako finansų ekspertė.

Be to, ji primena, kad jei II pakopos pensijų fonde bus sukaupta lygiai 5403 eurų ar mažiau, pensijų kaupimo bendrovė šią sumą išmokės kaip vienkartinę išmoką. Taip pat II pakopos pensijų fonde sukaupus daugiau nei 64841 eurą, šią sumą viršijančią dalį galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką.

D. Kolmatsui pažymi, kad tikėtina, jog anksti papildomai kaupti pradėję gyventojai iki pensijos šią sumą viršys.

Kalbant apie III pakopos fondus, likus mažiau nei 5 metams iki pensijos ir kaupiant III pakopos fonde ilgau nei 5 metus visas sukauptas lėšas galite atsiimti be papildomo mokesčio iš karto, vienkartine išmoka. Jei sutartis būtų nutraukiama anksčiau (norint išsiimti visą sukauptą turtą) arba norint atsiimti dalį sukauptų lėšų, nenutraukiant sutarties, gautą iš valstybės GPM lengvatos sumą reikėtų grąžinti, t. y. sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo išimamos sumos.

Svarbu žinoti: Kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investavimo rizika. Kaupiant pensijų fonduose taikomi mokesčiai. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities investicijų valdymo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Sudaryta II pakopos pensijų kaupimo sutartis negalės būti nutraukta, išskyrus pirmą kartą sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, kurią dalyvis turi teisę vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą, atkreipti dėmesį į su investicijomis susijusias patiriamas rizikas, taikomus atskaitymus bei atidžiai perskaityti pensijų fondo taisykles, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis. Daugiau informacijos – www.sb.lt.  

Šis straipsnis Išėję į pensiją vidutiniškai gyvena dar 20 metų: kaip išsiversti sumažėjus pajamoms? pirmą kartą paskelbtas Sūduvos Gidas.